Sirgdami vaikai „išsiugdo“ imunitetą
Gydytojas infektologas profesorius Alvydas Laiškonis pažymi, kad vaikas, sirgdamas įvairiomis infekcinėmis ligomis, kaip, beje, ir suaugusysis, „išsiugdo“ imunitetą tam tikrai sukėlėjo rūšiai ir tuo pačiu virusu ateityje jau nebeserga. O dažniau maži vaikai serga vien dėl to, kad jie dėl savo jauno amžiaus nėra susipažinę su tiek daug virusų, kaip suaugusieji, o ir jų imuninė sistema nėra subrendusi. Kol vaikas auga namuose, jis išsiugdo atsparumą jį supančiai aplinkai. Pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, apsikeitimas bakterijomis suaktyvėja, nes vyksta nuolatinis ir glaudus bendravimas su bendraamžiais, kurių kiekvienas atsineša „savųjų“ bakterijų derinį. Be to, ne visi vaikai ateina į darželį sveiki: vieni nevisiškai pasveikę, kiti – jau sergantys, tačiau apie tai dar nežinantys, nes ligos požymiai dar nepasireiškė. Taip, kontaktuodami su bendraamžiais, vaikai dalijasi ir ligos sukėlėjais. Beje, šiuos sukėlėjus parsineša ir namo, jais pasidalija ir su šeima. Todėl neretai infekcijos išguldo visą šeimą. O kadangi virusų labai daug, išvengti kvėpavimo takų ligų vargu ar pavyks. Tačiau ar tai reiškia, kad maži vaikai turi būtinai daug sirgti? Anot prof. A. Laiškonio, tikrai ne. Padidinti vaikų atsparumą infekcinėms ligoms gali imuniteto stiprinimo priemonės, skiepai.
Čiaudėjantis, kosėjantis ar sloguojantis kolega darbe užkratą paskleidžia visur, kur tik per dieną sugeba nueiti.
Infekcijų plitimo keliai suaugusiųjų kolektyvuose
Kadangi kvėpavimo takų ligos platinamos oro-lašeliniu būdu, užsikrėsti jomis labai lengva. Čiaudėjantis, kosėjantis ar sloguojantis kolega darbe užkratą paskleidžia visur, kur tik per dieną sugeba nueiti. Kita bėda, kad suaugusieji dažnai linkę į darbą eiti jau sirgdami. Profesorius pabrėžia, kad toks atsidavimas darbui labai pavojingas. Visų pirma, pačiam sergančiajam, nes jo sveikimo procesas smarkiai užsitęsia, be to, gali komplikuotis. Na, ir, aišku, aplinkiniams toks žmogus daro meškos paslaugą.
Kaip „kvėpavimo takų imunitetas“ apsaugo nuo įsibrovėlių virusų ar bakterijų?
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo žalingų bakterijų, virusų poveikio. Šią apsaugą sudaro trys barjerai. Pirmoji kliūtis, arba barjeras, kuris neleidžia bakterijoms patekti į organizmą, – tai oda, vientisas ir nepažeistas gleivinių epitelis, refleksinės apsauginės viršutinių kvėpavimo takų funkcijos (čiaudulys, kosulys). Be to, dauguma gleivinių ląstelių gamina antibakterinę seilių ir kitų organizmo skysčių medžiagą, kuri taip pat neleidžia mikrobams patekti gilyn. Jei šis pirmas barjeras nesuveikia ir bakterijos pro jį prasiskverbia, į apsaugą įsitraukia kita imuniteto grandis – ląstelinis imunitetas. Šioje grandyje veikia specifinės imuninės ląstelės, stabdančios ir naikinančios plintančius mikrobus. Apsauga nuo įsiveržėlių yra vykdoma pagrindinių imuninės sistemos sudedamųjų dalių T-ląstelių. Ir trečia imuninės apsaugos pakopa – humoralinis imunitetas, kai organizmas gamina specifinius antikūnus, neutralizuojančius svetimkūnį. Bakterijoms įveikus bet kurį imuniteto lygį, atsiveria vartai, leidžiantys infekcijai patekti į organizmą.
Vadinamąjį „kvėpavimo takų imunitetą“ sudaro visos trys apsaugos grandys. Tai ir pirmas apsauginis barjeras – gleivinės (nosies, kvėpavimo takų), kurias reikia įveikti mikrobams, norint patekti giliau. Taip pat kvėpavimo takų gleivinėje yra ir specifinių ląstelių, ir antikūnų, kurie priklauso imuninei sistemai ir saugo organizmą nuo „įsibrovėlių“. Antikūnai sugeba atpažinti pakartotinai patekusį sukėlėją ir susidoroti su juo. Jei sukėlėjas naujas ir neatpažįstamas, imuninė sistema gamina naujus antikūnus.
Visada organizmo atsparumą reikia pradėti didinti natūraliomis priemonėmis.
Kaip padidinti organizmo atsparumą?
Visada organizmo atsparumą reikia pradėti didinti natūraliomis priemonėmis. Kaip ir kokias pasirinkti? Norėdami paveikti imunitetą, turėtume rinktis priemones, kurios pasižymi imunomoduliuojamuoju poveikiu, t.y. sugeba veikti įvairias imuniteto grandis. Vienas tokių augalinių preparatų yra Tonsilgon N. Naujų tyrimų duomenimis, augalinis ekstraktas Tonsilgon N moduliuoja skirtingus imuninės sistemos parametrus: kenksmingų įsibrovėlių (virusų, bakterijų, parazitų, kitų mikrobų – patogenų) fagocitozę ir eliminavimą (pašalinimą). Fagocitozė – tai organizmo gebėjimas pasiglemžti ir suvirškinti įvairius mikrobus, kitus į organizmą patekusius svetimkūnius ar yrančių audinių liekanas. Taigi tiek kenksmingų patogenų fagocitozė, tiek tolesnis jų pašalinimas gali būti sustiprintas dėl Tonsilgon N sudedamųjų dalių. Tai paveikia imuniteto gynybą, kuri sustiprėja, ir kartu organizmas veiksmingiau kovoja su prasidedančia kvėpavimo takų infekcija.
Kokie augalai suteikia tokias galias? Tonsilgon N preparato sudėtyje yra 7 skirtingų gydomųjų augalų – vaistinių svilarožių šaknų, ramunėlių žiedų, ožkabarzdžių asiūklių, riešutmedžių lapų, kraujažolių, ąžuolų žievės, kiaulpienių – ekstraktai.
Svarbu, kad Tonsilgon N yra vaistinis augalinis preparatas, o ne maisto papildas. Tai esminis skirtumas, nes maisto papildai yra skirti papildyti organizmą trūkstamomis maistinėmis medžiagomis, tačiau ne gydymo tikslams. Augalinis vaistas Tonsilgon N pasižymi imunomoduliuojamuoju, antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiais, slopina uždegimą. Jo rekomenduojama vartoti pasirodžius pirmiesiems peršalimo požymiams, taip pat profilaktiškai, norint sustiprinti nusilpusį imunitetą. Nuosekli ir ankstyva imuninę sistemą stiprinanti terapija augaliniu preparatu Tonsilgon N stabilizuoja imuninę sistemą ir ilgam sumažina imlumą infekcijoms.
