Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinį ir vidinį dažniausiai sukelia stafilokokai. Išorinis miežis – tai ūmus pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu (maišeliu) uždegimas. Vidinis miežis – ūmus pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir srities aplink ją uždegimas. Šaltasis miežis atsiranda užsikimšus ir išsiplėtus vokų kremzlinės liaukos latakui.
Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet daugelis jų turi pūlingą viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Kai miežis pratrūksta, skausmas pradeda mažėti. Deja, miežis gali kartotis.
Jei pastebėjote atsiradusį miežį, kas kelias valandas ant akių dėkite šiltus sausus kompresus, jais švelniai nuvalykite vokų kraštą. Iškilus išoriniam ar vidiniam miežiui, būtinai lašinkite dezinfekcinių, antibiotikų lašų. Jeigu iškilo keli miežiai, būtinai kreipkitės į gydytoją – gali būti, kad jums reikės ir geriamųjų antibiotikų. Į gydytoją kreipkitės ir tada, jeigu jau tris dienas lašinate lašiukus, laikote šiltus sausus kompresus, bet miežis nepraeina.
Jokiu būdu nespaudinėkite miežio, nes gali susidaryti rombas ir nukeliavęs į galvos kraujagysles jas užkimšti.
Norint išvengti miežio, būtina dažnai mazgoti rankas, akis liesti tik švariais pirštais. Svarbiausia – stiprinti organizmo imuninę sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Taip pat labai svarbu laiku gydytis tiek akių, tiek kitų organų ligas, laikytis higienos: nesinaudoti bendru rankšluosčiu, ypač to žmogaus, kuriam iškilo miežis, neliesti akių nešvariomis rankomis.