Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai, gydytoja Dangira Babenskiene.
– Šiemet buvote laboratorinei diagnostikai skirtame renginyje Italijoje. Ką naujo sužinojote ir kuriomis kryptimis plėtojamas laboratorinės diagnostikos sektorius?
– Į Italiją iš viso pasaulio suvažiavo apie 5000 laboratorijos gydytojų, o renginio programa buvo labai plati. Daugiausia dėmesio buvo skirta tiksliai ir savalaikei ligos diagnostikai.
Kalba ėjo apie medicinos dabartį ir ateitį, ypatingą vaidmenį skiriant biožymekliams, slaptų skydliaukės ligų diagnostikai, diabeto kontrolei, vėžio genų mutacijai ir kitoms temoms.
Galiu pastebėti, kad laboratorinės diagnostikos sektoriuje įvyko daug reikšmingų pokyčių. Dar ne taip seniai hemoglobiną matuodavo laboratorijose prieš dienos šviesą, o ląsteles skaičiuodavo laborantai mikroskopu, o dabar mes kalbame ne tik apie rutininius tyrimus, kurie atliekami sudėtingais lazeriais, vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms, bet ir apie naujausius genetinius tyrimus, kurie turi didžiulę diagnostinę vertę.
– Kuo ypatingi kraujo tyrimai? Kokia jų vieta susirgimų diagnostikoje?Tokių gydytojų mūsų šalyje daug neparuošta, todėl jų trūksta net universitetinėse klinikose. Poliklinikose padėtis dar blogesnė.
– Kiekvienas žmogaus organas, atliekantis tam tikrą organizmo funkciją, į kraują išskiria tam tikras medžiagas.
Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus. Jei norime patikrinti skydliaukės veiklą, turime atlikti hormonų tyrimus iš kraujo ir žiūrėti, kiek hormonų skydliaukė išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės išskiriamų hormonų tyrimą, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema.
Tą patį galima pasakyti apie kiekvieną organą. Tokiu būdu galime tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą.
Iš bendros paciento apklausos galima tik spėlioti, kas jam yra: gal inkstų, gal kepenų veikla sutrikusi, o gal nervinis stresas... Dažnai pagal paciento nusiskundimus, išvaizdą ir visa kita, ką savo akimis mato gydytojas, negalima pasakyti, koks yra susirgimas. Paciento pasakojimas, nuo ko viskas prasidėjo, yra svarbus, tačiau vien to neužtenka. Reikalingi objektyvūs tyrimai.
– Ar gydytojai visuomet tikslingai skiria tyrimus, o gal nesivargindami pasikliauja paciento pasakojimu?
– Dažnai tyrimų skiriama nepakankamai, nors yra gydytojų, kurie labai kruopščiai vertina kiekvieną atvejį ir stengiasi išsiaiškinti negalavimo priežastis. Mano, kaip laboratorinės medicinos gydytojo, funkcija yra parinkti tinkamus tyrimus, padėti diagnozuoti ligą ir įvertinti tyrimų rezultatus.
– Kodėl Lietuvos ligoninėse, poliklinikose nėra laboratorinės diagnostikos gydytojų?
– Užsienyje – tai normali praktika. Echoskopuotojai, radiologai, laboratorinės medicinos gydytojai dirba ligoninėse, eina į konsiliumus.
Lietuvoje visai neseniai Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurta Laboratorinės diagnostikos katedra. Iki šiol tokių gydytojų mūsų šalyje daug neparuošta, todėl jų trūksta net universitetinėse klinikose. Poliklinikose padėtis dar blogesnė. Mes vaikštom tik pagal siuntimus pas gydytojus specialistus, o diagnostika sukrauta ant šeimos gydytojo pečių.
– Ar šeimos gydytojai yra pajėgūs efektyviai ir tiksliai diagnozuoti susirgimus?
– Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Kai buvo išskirstyta pagal lygius ir pirminiame lygyje liko šeimos gydytojai, jiems viską sukrovė, bet davė labai mažai instrumentų, t.y. laboratorinių tyrimų davė tik tris, iš kurių mažai ką galima nustatyti: bendras kraujo tyrimas, šlapimas, cholesterolis ir elektrolitų kraujyje tyrimas.
Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neparodo. Pavyzdžiui, vienas cholesterolis yra visiškai neinformatyvus, nes jis susideda iš keturių frakcijų, ir konstatavimas, jog padidėjęs cholesterolis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Gydymo įstaigose nemokamai atliekamas tik bendras cholesterolio tyrimas.
– Šiais metais buvo pakeista šeimos gydytojo norma ir gydytojui suteikta teisė atlikti daugiau nemokamų laboratorinių tyrimų. Kaip vertinate šiuos pasikeitimus?
– Džiaugiuosi, kad nors po truputį, bet šeimos gydytojai gauna vis daugiau įrankių. Tačiau žinant, kaip buvo išspręstas finansavimo rebusas, gydytojui ir vėl keliamas didžiulis uždavinys, kaip išgyventi ir pacientui suteikti visas galimybes kuo išsamiau pasitikrinti sveikatą savo gydymo įstaigoje už labai mažą kainą.
– Ar gydytojai turi pakankamai kompetencijos laboratorinės diagnostikos srityje?
– Dar besimokydama universitete pastebėjau, kad laboratoriniams tyrimams skiriama labai mažai dėmesio, mažai praktikos, labiausiai akcentuojamas klinikos nustatymas.
Iš esmės pas mus visada akcentuojamas gydymas, bet ne diagnostika, beveik nešnekama apie profilaktiką. Mes gydome ligas, statome didžiulius onkologinius centrus, atliekame sudėtingas operacijas, kurios labai brangiai kainuoja ir turi didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, bet nevertiname pirminės diagnostikos, lemiančios labai daug likimų ir gyvybių.
Mes gydome ligas, statome didžiulius centrus, atliekame sudėtingas operacijas, bet nevertiname pirminės diagnostikos, lemiančios labai daug likimų ir gyvybių.
– Kokia padėtis provincijoje? Ar ten gyvenančiam žmogui yra galimybių naudotis šiuolaikiniais medicinos tyrimų pasiekimais?
– Provincijoje šeimos gydytojai nesuteikia informacijos apie laboratorinius tyrimus ir nėra kvalifikuoti juos tinkamai interpretuoti. Pacientai, gyventojai taip pat neturi pakankamai informacijos. Nors šalyje veikia nemažai medicinos diagnostikos laboratorijų, jomis naudojamasi nepakankamai.
– Koks Lietuvoje veikiančių medicinos diagnostikos laboratorijų lygis, palyginti su Vakarų šalimis?
– Nemanau, kad mes atsiliekame, nes dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie yra patvirtinti visoje Europoje. Taigi vykdome tuos pačius reikalavimus ir dirbame su tomis pačiomis medžiagomis pagal tą patį standartą ir su panašia įranga.
– Ar Lietuvoje veikiančių laboratorijų užtenka?
– Aš kaip tik manau, jog tyrimus reikėtų centralizuoti. Norint užtikrinti gerą tyrimų kokybę, reikalingos didžiulės investicijos. Centralizavus paslaugą būtų galima dirbti visiškai automatizuota įranga. Laboratorija, kuri dirba minimaliu apkrovimu, tinkamos kokybės ir didelio tikslumo užtikrinti ne visada gali.
– Ką turėtų daryti valdžia, kad naujausios medicinos diagnostikos priemonės ir laboratoriniai tyrimai taptų labiau prieinami žmogui?
– Turi būti aktyviai vykdomos profilaktinės sveikatinimo programos. Turėtų būti tobulinama įstatyminė bazė siekiant, kad būtų privalomas profilaktinis sveikatos pasitikrinimas.
Tai turėtų būti nemokama pacientui ir pigu valstybei. Žymiai pigiau laiku diagnozuoti ligą ir ją išgydyti nei gydyti jos pasekmes. Būtų mažiau invalidumų, reikėtų mažiau pašalpų, mažėtų lovadienių. Visam pasaulyje daug investuojama būtent į profilaktiką, o pas mus atvirkščiai: labai mažai profilaktikai, o didelė dalis – gydymui.
