Tačiau antradienį pažvelgusi į berniuko plaukus moteris suprato, kad problema atsinaujino.
„Kalbėjau su Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus specialistais, sveikatos centro specialistais. Jie visi pasakė viena: Tai – tėvų, auginančių vaikus, problema“, – atsiduso I.Vilytė.
Jos nuomone, ši dažnai tik tarp šeimos narių liekanti problema verta viešumo: „Nelabai kas nori su ja kovoti“, – apgailestauja 15min.lt skaitytoja.
Į statistiką patenka ne visi
Pastarųjų metų duomenimis, Vilniuje sergamumas pedikulioze (užsikrėtimu utėlėmis) nėra didelis.
Nelabai kas nori su ja kovoti.
2012 metais iš viso užregistruoti 385 žmonės, užsikrėtę pedikulioze, 2013 metais šiek tiek daugiau – 497, o iki šių metų spalio – 303.
„Didžiąją dalį (40 proc.) šių atvejų sudaro prastomis higienos sąlygomis gyvenantys asmenys – benamiai. Darželius, mokyklas lankantys ir globos įstaigose gyvenantys vaikai vidutiniškai sudaro apie 11 proc. visų užsikrėtusiųjų pedikulioze.
Iš visų utėlėmis užsikrėtusių vaikų didžiąją dalį sudaro mokyklinio amžiaus vaikai.
„Šie duomenys gaunami iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų: statistiką sudaro tie žmonės, kurie dėl ligos kreipiasi į gydytojus. Duomenų apie žmones, kurie utėles naikina patys ir į gydytoją nesikreipia, neturime“, – aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Radzevič.
Gydyti – šukuojant tankiomis šukomis
K.Radzevič pažymi, kad ypač svarbu atkreipti dėmesį ne tik į utėlių naikinimą, bet ir į profilaktiką.
„Reguliariai kirpti plaukus, šukuoti juos ir plauti, naudoti tik asmenines šukas, plaukų šepečius, skrybėles, skareles – jomis nesidalinti. Ne rečiau kaip kartą per savaitę maudytis, keisti patalynę. Pakankamai dažnai valyti patalpas ir aplinkos daiktus“, – vardijo specialistė.
Mokyklose ir darželiuos patariama vykdyti profilaktinius patikrinimus.
„Vaiko galvoje aptikus utėlių reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris gali paskirti medikamentinį gydymą. Visgi vaikams paprastai nerekomenduojama naudoti vaistų, o naikinti utėles mechaniniu būdu – šukuojant“, – aiškino K.Radzevič.
Utėlės šukuojamos tankiomis šukomis, kad lengviau būtų iššukuoti ir kiaušinėlius (glindas). Plaukus patariama sudrėkinti 5–10 proc. acto tirpalu – tada jie tampa slidūs.
Iššukuotos utėlės turi būti sunaikinamos, šukos gerai išplaunamos karštu vandeniu ir muilu.
„Šis metodas taikomas kelias savaites. Iššukuotos utėlės turi būti sunaikinamos, šukos gerai išplaunamos karštu vandeniu ir muilu“, – aiškino K.Radzevič.
Būtina įspėti ir vaikų draugų tėvus
Apie užsikrėtimą utėlėmis būtina pranešti mokyklos atstovams – mokytojui ar mokykloje dirbančiam visuomenės sveikatos specialistui. Jie turėtų organizuoti klasės ar darželio grupės patikrinimą.
„Patikrinimas organizuojamas pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtas metodines rekomendacijas, kuriose teigiama, kad mokyklos administracijai rekomenduojama suformuoti utėlėtumo profilaktikos tvarką, jos nuostatos turėtų būti įrašytos į mokyklos planus ir vidaus tvarkos taisykles. Turėtų būti inicijuojamas draudimas lankyti mokyklą vaikams, apsikrėtusiems utėlėmis“, – kalbėjo užkrečiamųjų ligų specialistė.
Jeigu užsikrėtimo utėlėmis atvejus pastebi mokyklos atstovai, jie privalo nedelsdami imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias parazitų plitimui.
„Baigę organizuotą patikrinimą, jie turi tuoj pat informuoti mokinio, kurio galvoje rasta utėlių, tėvus ar globėjus telefonu ar tiesiogiai. Mokinys, kurio galvos plaukuose rasta utėlių, nebūtinai turi būti atskirtas nuo kitų mokinių, jis gali likti mokykloje iki dienos pabaigos“, – aiškino K.Radzevič.
Radus utėlių savo vaiko galvoje, reikia informuoti ir kitas ugdymo įstaigas, kuriose lankosi kiti jūsų vaikai, taip pat vaiko draugų tėvus ar globėjus.
Mokyklos administracija mokyklos bendruomenei gali išdalyti laiškus, kuriais rekomenduojama patikrinti savo vaikų galvas dėl galimo užsikrėtimo utėlėmis bei suteikiama informacija apie pedikuliozės profilaktiką.
„Radus utėlių savo vaiko galvoje, reikia informuoti ir kitas ugdymo įstaigas, kuriose lankosi kiti jūsų vaikai, taip pat vaiko draugų tėvus ar globėjus. Tai yra vienas iš efektyviausių būdų apsaugoti kitus ir užkirsti kelią utėlėtumo plitimui“, – teigė K.Radzevič.