„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Laukiamas proveržis plaučių vėžio gydyme: tikimasi, kad jis taps lėtine liga

Plaučių vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių ir sunkiausiai gydymui pasitaikančių vėžio formų. Daugelį metų mokslininkams nebuvo aišku, kodėl žmogaus imuninė sistema nesunaikina organizme atsiradusių vėžio ląstelių, tačiau prieš porą dešimtmečių, atsiradus pirmiesiems imunoterapijos metodams, skatinantiems žmogaus imuninę sistemą kovoti su šia liga, įvyko didžiulis proveržis jos gydyme. Dar daugiau – tikimasi, kad per artimiausius dešimt metų plaučių vėžys taps lėtine liga.
Užuojauta
Užuojauta / „Fotolia“ nuotr.

Plaučių vėžys jau ne vieną dešimtmetį išlieka labiausiai paplitusi onkologinė liga. Ji taip pat pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, 2012 m. pasaulyje buvo diagnozuota 1,8 mln. naujų šios ligos atvejų ir 1,5 mln. asmenų nuo jos mirė.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. Nors ši liga daugiau paplitusi tarp vyrų, vis dažniau plaučių vėžiu suserga ir moterys. Nors statistika vis dar gąsdinanti, tačiau situacija gerėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Medicina sparčiai tobulėja, o kartu su naujais gydymo metodais atsiranda ir nauji, inovatyvūs vaistai. Pavyzdžiui, plaučių vėžio gydyme imunoterapija iš tiesų padarė tikrą perversmą.

Nors ši liga daugiau paplitusi tarp vyrų, vis dažniau plaučių vėžiu suserga ir moterys.

Lietuvos pacientams šie vaistai dar nėra taip lengvai prieinami kaip kitų Europos šalių sergantiesiems, tačiau siekiame, kad ir mūsų šalies pacientai artimiausiu metu galėtų gauti šį inovatyvų gydymą“, – teigė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė.

Plaučių vėžio gydymo raida nuo pirmųjų metodų

Apie plaučių vėžį, kaip savotišką epidemiją, garsiai buvo pradėta kalbėti tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai itin plačiai paplito rūkymas. Tuo metu Europoje ir visame pasaulyje vyko karai, krizės, siautėjo epidemijos, lėmusios tabako rūkymo plitimą. Iki tol plaučių vėžys buvo itin reta liga.

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos bei Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo prof. Edvardo Danilos, plaučių vėžio gydymo istorija apima kelis etapus, kuriuos lemia kasdienės medicininės praktikos galimybės.

„Svarbiausia pažinti plaučių vėžio savybes ir žmogaus imuninės sistemos reakcijas į naviką. Dabar jau gerai žinomos tokios vėžio ląstelių savybės, kaip gebėjimas savaime augti, neribotą kiekį kartų dalintis, išvengti žūties, skatinti apie save kraujagyslių augimą, plisti vietiškai ir po visą organizmą, metastazuoti“, – apie jau žinomas vėžio ląstelės savybes, įgaunamas genetinių mutacijų metu, pasakojo E.Danila.

Pasak profesoriaus, taip pat jau žinomas vėžio ląstelių gebėjimas išvengti genetinių mutacijų ištaisymo ir išvengti naikinančio organizmo imuninės sistemos reagavimo į piktybiškumą įgyjančias ląsteles.

Fotolia nuotr./Vėžys
Fotolia nuotr./Vėžys

Chemoterapija savo laiku taip pat buvo proveržis

Ankstyvuoju plaučių vėžio suvokimo laikotarpiu, kai dar nebuvo žinoma, kad navikui esant didesniam kaip 1–3 cm skersmens, jau yra metastazių kituose organuose, vienintelis gydymo metodas buvo chirurginis – naviko pašalinimas kartu su plaučiu ar jo dalimi. Lygiagrečiai vystėsi radioterapija (spindulinė terapija).

Jau pradiniame plaučių vėžio tyrinėjimų laikotarpyje tapo aišku, kad net ir santykinai ankstyvoje stadijoje ši liga faktiškai yra sisteminė, nes vėžio ląstelių būna kitose organizmo vietose, į kurias jos patenka limfagyslėmis ir kraujagyslėmis. Todėl plaučių vėžiu sergantį žmogų būtina gydyti sisteminio poveikio vaistais. Taip buvo sukurti pirmieji vaistai – prasidėjo chemoterapijos laikotarpis.

„Chemoterapija iš tiesų atrodė veiksminga, dalis vėžio ląstelių būdavo sunaikinamos chemoterapiniais vaistais. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji veikia ne visais atvejais ir, deja, nepakankamai. Daugėjant žinių apie plaučių vėžį, gilinantis į pačios vėžio ląstelės vidų, atsirado biologinė – taikinių – terapija, palengvinusi plaučių vėžio gydymą, kurios esmė – genų mutacijų nulemtų vėžio ląstelių savybių blokavimas“, – aiškino E.Danila.

Palyginti su chemoterapija, biologinė terapija yra daug selektyvesnė, saugesnė, sukelianti daug mažiau nepageidaujamų poveikių, tačiau kol kas ją galima taikyti nedidelei ligonių daliai, nes ne visiems plaučių vėžio ląstelių genams blokuoti yra sukurta vaistų.

Imunoterapija – proveržis onkologijoje

Pasak E.Danilos, gydytojams ir mokslininkams ilgą laiką nepavykdavo suprasti, kaip vėžio ląstelė slepiasi nuo imuninės sistemos ir neleidžia jai tinkamai reaguoti. Tačiau lūžis įvyko maždaug prieš du dešimtmečius, kuomet kelios mokslininkų grupės padarė svarbių atradimų. Vieną didžiausių jų priskirti galima Japonijos mokslininkų grupei, kuri 1992 m. atrado vieną iš savalaikės ląstelių žūties baltymų.

„Galima sakyti, kad dabar yra daug geriau suprantama, kaip plaučių vėžio ląstelė „pasislepia“ nuo imuninės sistemos. Pagaliau tapo įmanoma sukurti imunoterapijos vaistus, kurie gali „atidengti“ vėžio ląstelę imuninei sistemai ir taip leisti jai sunaikinti vėžio ląsteles. Svarbiausia, kad navikinė ląstelė gali būti surasta bet kur organizme. Manau, kad tai patys įspūdingiausi atradimai plaučių vėžio gydymo istorijoje“, – sakė E.Danila.

Pasak profesoriaus, įvykus esminiam plaučių vėžio gydymo proveržiui, atnešusiam gerus rezultatus, ateityje pokyčiai turėtų būti itin reikšmingi:

„Wellcome Image Awards“ nuotr./Žmogaus plaučių ląstelės DNR
„Wellcome Image Awards“ nuotr./Žmogaus plaučių ląstelės DNR

„Jau yra sukurti vaistai – tai pirmas žingsnis, didelis postūmis praktikai, mokslui ir investicijoms. Manau, artimiausiu metu galime tikėtis milžiniško šuolio. Pats japonų mokslininkas, kurio komanda suprato šiuos mechanizmus, prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį plaučių vėžys taps lėtine liga ir bus valdomas imunoterapija“.

Inovatyvaus gydymo efektyvumą rodo rezultatai

Senus gydymo metodus keičiančio naujojo gydymo principas – ne gydyti plaučių vėžį, o suaktyvinti organizmo imuninę sistemą, kuri atpažintų vėžines ląsteles ir galėtų su jomis kovoti. Nors imunoterapija yra ganėtinai nauja, tačiau efektyvumu jau spėjo pralenkti anksčiau minėtus gydymo metodus.

Viena iš priežasčių, kodėl imunoterapija yra vadinama perversmu – žymiai išaugusi pacientų išgyvenimo trukmė. Pasaulinės studijos duomenimis, bendro pacientų išgyvenamumo vidurkis, gydant imunoterapiniu vaistu, siekė 30 mėnesių, taikant chemoterapinį gydymą – vidurkis yra 14 mėnesių.

Pasak inovatyvios farmacijos pramonės atstovų, imunoterapija itin prisideda ir prie onkologinių pacientų gyvenimo kokybės – pastebima mažiau pašalinių reiškinių, žmogus gali būti darbingas.

„Imunoterapija įrodė, kaip inovatyvūs gydymo metodai gali sukelti perversmą visoje medicinoje. Tikimasi, kad imunoonkologija ateityje paskatins proveržį ir kitose srityse, o inovatyvūs gydymo metodai artimiausiu metu taps lengviau prieinami ir Lietuvos pacientams“, – sako IFPA direktorė A. Gaižauskienė.

Kada būtina apsilankyti pas gydytoją

Imunoonkologija sparčiai žengia į priekį, šiuo metu pasaulyje vyksta apie 800 klinikinių studijų, vertinančių įvairių vaistų kombinacijų efektyvumą ir saugumą. Šiandien, pasitelkus šį gydymo metodą, yra tiriama apie 30 vėžio formų – melanoma, plaučių, skrandžio, galvos ir kaklo vėžys bei daugelis kitų.

Tačiau medikai primena, kad kovojant su plaučių vėžiu, svarbus ir pačių pacientų atidumas bei nuolatinis rūpinamasis savimi. Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą reikėtų bent kartą per metus, ypač tiems, kuriems yra plaučių vėžio rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas (taip pat ir pasyvus rūkymas), kontaktas su asbestu, radonu, sergant imuniteto nepakankamumo liga, lėtine obstrukcine plaučių liga, kai yra genetinis polinkis sirgti piktybine liga (serga ar sirgo kraujo giminaičiai).

Taip pat į gydytoją pulmonologą reikėtų kreiptis, kai yra tokių simptomų, kaip kraujo iškosėjimas, svorio kritimas, apetito sumažėjimas, neaiškios kilmės dusulys ar krūtinės skausmas, užsitęsęs, pakitęs kosulys ar pakitęs balsas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau