Laura gimė be makšties: medikai tai konstatavo, kai paauglė niekaip nesusirgo mėnesinėmis

Jauna mergina pasakoja, kad iki diagnozės nustatymo buvo ilgas ir psichologiškai sunkus kelias.

„Nelengva suskaičiuoti, su kiek specialistų teko bendrauti ir kiek tyrimų reikėjo atlikti. Turbūt tie keli mėnesiai, kol sužinojau tikrąją diagnozę, buvo patys sunkiausi: nesupratau, kas vyksta, kodėl taip įvyko, kilo klausimas, kodėl tai turi vykti man, nebesijaučiau taip, lyg būčiau visavertė mergina. Per tuos mėnesius išgirdau tiek galimų apsigimimo formų, kad net nebesupratau, ar esu mergina, ar ne“, – pamena Laura.

Galiausiai po daugybės tyrimų ir konsultacijų ji išgirdo diagnozę – Mayer-Rokitansky-Kuster-Hauser sindromas, arba kitaip – itin reta makšties patologija. Šis sindromas pasaulyje pasitaiko apie 1 iš 5000 gimusių mergaičių, o Lietuvoje kasmet statistiškai turėtų gimti 2–3 mergaitės, kurioms ateityje bus nustatytas minėtas sindromas.

Didžioji dalis mergaičių su šiuo sindromu turi moterišką chromosomų rinkinį, normaliai išsivysčiusias kiaušides, todėl mergaitės auga, bręsta kaip ir kitos bendraamžės net neįtardamos, jog neturi makšties.

Šis sindromas pasaulyje pasitaiko apie 1 iš 5000 gimusių mergaičių.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas prof. Saulius Paškauskas pranešime žiniasklaidai teigia, kad ši patologija dažniausiai nustatoma paauglystėje, kuomet merginai neatsiranda mėnesinės, nors jos pagal amžių jau turėtų prasidėti – ši problema ir verčia kreiptis į ginekologą. Kita situacija, kuomet prireikia detalių tyrimų ir gydytojo konsultacijos, – negalėjimas lytiškai suartėti.

„Vis dar nieko nesupratau, tik tapo aišku, kad visgi esu mergina, tik truputį kitokia. Gydytojai sakė, kad norit gyventi lytinį gyvenimą, teks ryžtis operacijai ir makšties formavimui.

Po kelių metų atėjo laikas, kai nusprendžiau, jog noriu gyventi visavertį gyvenimą, ieškojau informacijos apie gydytojus, padedančius spręsti šią problemą, ir taip atradau gydytoją prof. Saulių Paškauską. Pagaliau supratau, kad papuoliau ten, kur reikia. Gydytojas priėmė mane jau gerokai pasibaigus jo darbo laikui, tačiau neskubėdamas viską nuosekliai paaiškino: kaip vyksta operacija, pasiūlė viską ramiai apgalvoti, davė telefono numerį ir sakė susisiekti, kai nuspręsiu, ar noriu operacijos“, – pasakoja Laura.

Kauno klinikų nuotr./3D technologijos pritaikymas Akušerijoje ir ginekologijoje

Tačiau mergina ilgai negalvojo ir atvyko į Akušerijos ir ginekologijos kliniką ruoštis sudėtingai operacijai. Laurai buvo atlikta pirmoji Kauno klinikose laparoskopinė makšties suformavimo operacija, naudojant inovatyvią ir pažangią 3D technologiją.

„Iš karto buvo pranešta, kad reikia išsivalyti žarnyną ir ryte įvyks operacija. Mano akimis, tiek operacija, tiek laikas po jos praėjo gerai – nekarščiavau, o kitą dieną jau pakilau ant kojų ir po truputį vaikščiojau, didelių skausmų taip pat nejaučiau, todėl jau antrą dieną po operacijos nebeprašiau nuskausminamųjų, – smulkmenomis dalijasi mergina.

– Turbūt skambės juokingai, bet asmeniškai man sunkiausia buvo tai, kad dar dvi dienas po operacijos negavau valgyti, o vėliau tik po truputį pratinome skrandį ir žarnyną prie maisto. Todėl esu labai dėkinga Ginekologijos skyriaus personalui už greitą suteikimą reikiamą informaciją, begalinį rūpestį po operacijos ir puikią priežiūrą“.

Kaip pasakoja sudėtingai operacijai vadovavęs gydytojas prof. S.Paškauskas, be daugiadalykės komandos pagalbos ir pažangios technikos, tokių pacienčių gydymas būtų sunkiai įmanomas.

Po makšties suformavimo operacijų pacientės po 2 mėnesių jau gali grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą, užsiimti sportine veikla ir gyventi lytinį gyvenimą.

„Su paciente aptariame neoperacinį ir operacinį gydymo būdus – kiekvienas iš šių gydymo būdų parenkamas individualiai ir turi savo privalumų bei trūkumų, todėl galutinį sprendimą turi priimti pati pacientė.

Pooperaciniu periodu, ypač tuomet, kai makštis suformuojama iš žarnos segmento, galimos komplikacijos, nors jos pasitaiko retai. Nepaisant to, prieš operaciją ilgai diskutuojame apie visus rūpimus klausimus, apsvarstome įvairias galimybes, o operacija neatliekama skubiai, todėl pacientė turi galimybę apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Tinkamiausias laikas tokiai operacijai – prieš pradedant lytinį gyvenimą“, – aiškina gydytojas.

Gerų žodžių operaciją atlikusiems gydytojams mergina negaili: „Neapsakysiu jokiais žodžiais, kokia dėkinga esu visai medikų komandai ne tik už jų profesionalumą, tobulai atliktą darbą, bet ir už žmogiškumą, begalinį rūpestį savo pacientais“, – dėkojo jauna mergina.

Kauno klinikose makšties suformavimo operacijos atliekamos jau daug metų, tačiau ankščiau jos buvo atliekamas padarant pjūvį pilvo sienoje. Po ilgo pasiruošimo periodo, mokymosi ir tobulinimosi 2013 metais buvo atlikta pirmoji minimaliai invazinė makšties suformavimo operacija laparoskopu iš žarnos segmento, tačiau technologijos, kuriomis atliekamos šios sudėtingos operacijos, nuolat žengia į priekį, ir gydytojai stengiasi nuo jų neatsilikti – 2018 m. kovo 1d. buvo atlikta pirmoji laparoskopinė makšties suformavimo operacija iš sigminės žarnos segmento, naudojant 3D technologiją.

„Atliekant makšties suformavimą iš žarnos segmento, ši technologija leidžia mums tiksliau matyti anatomines struktūras, geriau įvertinti kraujagysles, o tai ypač svarbu, nes suformuota makštis privalo turėti kraujotaką, kad būtų gyvybinga ir galėtų funkcionuoti.

Ši pacientė buvo ypatinga dar ir tuo, kad vaikystėje ji jau buvo operuota per pjūvį pilvo sienoje – jai buvo atlikta sudėtinga šlapimtakių operacija, tad prieš makšties suformavimo operaciją pilvo ertmėje tikėjomės rasti sąaugų ir pakitusios anatomijos. Būtent dėl to 3D technologija mums padėjo geriau pamatyti jaunosios pacientės anatomiją ir maksimaliai saugiai atlikti operaciją“, – 3D technologijos ypatybes vardijo prof. S.Paškauskas.

Po makšties suformavimo operacijų pacientės po 2 mėnesių jau gali grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą, užsiimti sportine veikla ir gyventi lytinį gyvenimą. Nors dėl šios patologijos moterys negali pastoti, makšties suformavimas palengvina moters savęs suvokimą moterimi ir tai, jog ji gali būti tokia pat kaip ir kitos, nors gimė su įgimta patologija.