Tiesa, prieš vykstant į kitas šalis, jam ne kartą tekdavo skiepytis nuo vadinamųjų egzotinių ligų, pavyzdžiui, nuo geltonosios karštligės, dar žinomos kaip geltonasis drugys.
„Yra privalomi skiepai, kurie reikalingi važiuojant į kitas šalis. Tai skiepai nuo keistų ligų, kurių nesu nei matęs, nei su jomis susidūręs. Dėl šių skiepų neturėjau jokių komplikacijų“, – sakė V.Švedas.
Pasiskiepijo be svarstymų ir dvejonių
Sportininkas sako pasitikintis savo imunitetu. Juolab, kad jau daug metų gyvena pagal sveiko gyvenimo būdo principus. Šaltas vanduo kiekvieną rytą, bet kokiu oru – ar per šaltį, ar per karštį – per savaitę nubėgti 60–70 kilometrų, 9–10 aktyvumo valandų per savaitę – tokia yra sportininko kasdienybė.
9–10 aktyvumo valandų per savaitę – toks yra sportininko gyvenimo būdas.
Nepaisant to, jog yra sveikas, neturi gretutinių ligų ir pasitiki savo imunine sistema, nuo COVID-19 sportininkas vis dėlto pasiskiepijo. Kaip sako pats – labiau saugodamas ne save, o aplinkinius ir taip rodydamas pavyzdį.
„Dėl varžybų grafikų turėjau prioritetą, pirmumo teisę pasiskiepyti anksčiau nei didžioji visuomenės dalis“, – kalbėjo V.Švedas.
Didelių dvejonių ir svarstymų, skiepytis ar ne, nebuvo, sako sportininkas. Jokių ryškių šalutinių vakcinos poveikių jis taip pat nepajuto – tik šiek tiek maudė ranką, į kurią buvo suleistas skiepas.
„Pasiskiepijau šia vakcina ir nesigailiu tą padaręs. Ir galbūt ne dėl savo sveikatos saugojimo arba baimės, kad ši liga būtų man pavojinga. Labiau – saugodamas aplinkinius ir rodydamas pavyzdį. Savo kailiu norėjau parodyti, kad esu už šį skiepą ir prieš bet kokius absurdiškus kaltinimus neva vakcina gali pakenkti“, – pasakojo V.Švedas.
Skiepai gali išgelbėti gyvybę
Kaip sakė V.Švedas, didžioji dalis nesiskiepijančių nuo COVID-19 rizikuoja savo sveikata, gyvybe.
„Visuomenėje turime ne vieną pavyzdį. Ir mano aplinkoje, mano įmonėje buvo žmonių, kurie nesiskiepijo ir kurie padėjo galvas (mirė – 15min past.), nors prieš tai jie dėjo galvas sakydami, kad „mes nesiskiepysime, nes mums gali atsitikti kas nors blogo, todėl negalime rizikuoti“. Ir galiausiai ne nuo skiepo buvo blogai, o nuo ligos. Tiek blogai, kad jų jau nebėra šiame pasaulyje“, – sakė pašnekovas.
Skiepų baimės arba nusiteikimo prieš juos pasekmės, žvelgiant į skelbiamą statistiką, yra ne tik blogos, bet ir kritinės – žmonės nuo šios ligos miršta.
„Todėl mano atveju pasiskiepijimas buvo ir pilietiškumas, ir atsakingumas prieš kitus. Savo – sveiko ir sportuojančio žmogaus pavyzdžiu – norėjau parodyti, kad tai nėra blogis. Skiepai – medicinos išradimas, kuris gali išgelbėti gyvybę. Ir padėti pasauliui grįžti į įprastą gyvenimą, neieškant raganų ant šluotų, paslėptų sąmokslo teorijų, kas man visiškai nesuprantama.
Pamąstymai apie skiepų žalą – kartais kvaili iki absurdo. Koktu klausytis ir tai šiek tiek net padeda atsirinkti tuos žmones, kurie tave supa“, – sakė V.Švedas.
Artimoje aplinkoje – nė vieno prieš skiepus
Sportininkas per visą pandemijos laiką sako turėjęs ir gana artimų kontaktų su žmogumi, užsikrėtusiu koronavirusu, tiek darbo, tiek sporto aplinkoje. Būta visko – ir rankų spaudimo, ir nesaugaus (artimo) atstumo. Tačiau jis pats šia liga neužsikrėtė.
V.Švedas sako, kad jo artimoje aplinkoje – šeimos, draugų – nėra nė vieno, kuris būtų nusiteikęs prieš skiepus.
Mūsų įmonėje dirba 160 žmonių, ir 95 proc. jų yra vakcinuotų.
„Gal tai mus ir jungia, ir kuria tarpusavio ryšį. Mūsų įmonėje dirba 160 žmonių, ir 95 proc. jų yra vakcinuotų. Tad ir tolimesnėje mano aplinkoje nesiskiepijusių žmonių yra mažai. Tiesa, žinau, kad kelis žmones pasiskiepyti išties paskatinau savo pavyzdžiu“, – kalbėjo V.Švedas.
