Cukrinis diabetas arba Rytojus prasideda šiandien
Vertinant cukrinio diabeto paplitimą pasaulyje jau vartojamas žodis „pandemija“. Būkite budrūs: jei jus ar šeimos narį nuolat kankina troškulys, nuovargis, poreikis šlapintis, staigiai mažėja svoris, lėtai gyja žaizdos, kartojasi infekcijos, reikia nieko nelaukiant eiti pas medikus.
Sūnui buvo septyneri
Lietuvoje su šia liga priverstas gyventi kas dvidešimtas žmogus. Ne tik jis – artimieji taip pat. Matas, o kartu ir visa jo šeima tapo diabeto belaisviais prieš vienuolika metų. „Silpnumas, troškulys, svorio kritimas, dažnas šlapinimasis... Aš žinojau, kad tai būdinga diabetui, bet nežinojau, kad ir vaikai juo serga, juolab nei mano, nei vyro giminėje tokių ligonių nebuvo. Prireikė kelių mėnesių, kad susivokčiau, kas nutiko septynmečiam sūnui. Ačiū Dievui, suspėjome pas endokrinologus laiku, bet kai kurie vaikai į ligoninę patenka komos būklės“, – senus įvykius prisimena dabar jau aštuoniolikmečio mama Vida Minkevičienė.
Procesas prieš pasireiškiant simptomams Mato kasoje vyko tyliai. Jie išlindo, kai joje buvo likę tik maždaug 20 procentų ląstelių, gaminančių hormoną insuliną. „Sūnui buvo diagnozuotas I tipo diabetas, kuriuo dažniau suserga jauni, iki keturiasdešimties metų, žmonės. Kai kasa nustoja gaminti insuliną, gliukozė nebegali iš kraujo patekti į ląsteles ir virsti energija. Didelius nepanaudotos gliukozės kiekius organizmas šalina per inkstus ir šie dėl to dažnai labai nukenčia. Kodėl nutrūksta insulino gamyba, kol kas atsakymo nėra.“
Liga skatina tobulėti
„Sūnus prašo valgyti, o aš neduodu, nes aukštas cukraus kiekis“, – pasakoja pašnekovė. Savo kelerių metų savijautą, kai sužinojo Mato diagnozę, ji apibūdina žodžiais „žiauru“, „katastrofa“. Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyrius tapo judviejų antraisiais namais („Ten dirbantys žmonės – auksiniai!“). Labai padėjo kaip tik tuo laiku vaikų ir jaunimo diabeto klubo „Diabitė plius“ pirmininkės Eglės Marijos Jakimavičienės organizuota stovykla – joje Vida sutiko daug mamų, kaip ir ji, mėginančių suprasti, kaip gyventi toliau.
VIDA MINKEVIČIENĖ:
Jau vienuolika metų keliuosi kasnakt, kad patikrinčiau, ar sūnus kvėpuoja, pamatuočiau cukraus kiekį jo kraujyje. Mano gyvenimas – tai nuolatinis budėjimas.
„Jau vienuolika metų keliuosi kasnakt, kad patikrinčiau, ar sūnus kvėpuoja, pamatuočiau cukraus kiekį jo kraujyje. Mano gyvenimas – tai nuolatinis budėjimas. Gerai, kad atsirado mobilieji telefonai, gerai, kad mes – Elektrėnuose, kur viskas arti... Aš labai stropiai vykdžiau gydytojų rekomendacijas ir sūnų pratinau tai daryti. Dėl to pavyko išvengti komplikacijų, – kalba Vida. – Tačiau lazda turi du galus. Kai vaikinui sueis devyniolika, iš valstybės jis ims gauti tik simbolinę finansinę paramą. Jei tų komplikacijų būtų buvę, ji ne taip smarkiai sumažėtų. Mano įsitikinimu, kol tokie jaunuoliai kaip Matas, sergantys itin rizikingos formos diabetu, nebaigė mokslų, neatsistojo ant savo kojų, jiems reikia padėti, nes liga niekur nedingsta atšventus aštuoniolika. Ir komplikacijų anksčiau ar vėliau bus. Jas atitolinti galima tik stropiai prisižiūrint, labai tvarkingai leidžiantis insuliną, o tam reikia kelių šimtų litų per mėnesį. Mes su vyru sūnui, kol jis studentaus, padėsime, kiek galėsime, nors lengva nebus, bet kiek moterų, kurios turi sergantį vaiką, dėl jo ligos yra paliktos vyrų ir bedarbės! Labai tikiuosi, kad naujas visuomeninis diabeto prevencijos judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ padės mums apginti savo teises.“ Pasak Vidos, ištikus bėdai jai „žiauriai“ daug stiprybės suteikė bendravimas su žmonėmis, kurie jau susidūrė su šia liga.
Reumatinės ligos arba Galimybių langas
Jei dvi tris savaites skauda sąnarius, nesvarbu, smulkiuosius ar stambiuosius, – tai gali būti lėtinės reumatinės ligos pradžia. Jų esama įvairių – degeneracinių, susijusių su sąnarių pokyčiais dėl amžiaus, ir uždegiminių, kurios įsibrauna į jaunų žmonių, net ir mažų vaikų, gyvenimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 sveikatos problemos, kurias sušvelnina augintiniai
Skauda, bet gyventi galima
„Tas skausmas – geliantis, neleidžiantis nei miegoti, nei dirbti. Jei dvi tris savaites taip jaučiatės, labai svarbu negaišuojant pasirodyti gydytojui. Egzistuoja vadinamasis galimybių langas – šešios savaitės, per kurias diagnozavus ir pradėjus gydyti uždegimo sukeltą sąnarių ligą įmanoma sutramdyti. O kiekviena uždelsta savaitė blogina padėtį. Patinęs vaikučio sąnarys – signalas mamoms“, – aiškina profesorė Jolanta Dadonienė, Lietuvos reumatologų asociacijos pirmininkė. Ji įspėja, kad eilės pas specialistus didelės. „Anksčiau sąnarių skausmą žmonės „nurašydavo“ amžiui, bet dabar informacija apie jį sklinda ir pacientų daugėja.“
Raudonoji vilkligė
dažniausiai puola dvidešimt penkerių–penkiasdešimties metų moteris.
Netrumpame reumatinių ligų sąraše yra ir sisteminė raudonoji vilkligė. Ji dažniausiai puola dvidešimt penkerių–penkiasdešimties metų moteris. Ilona Motiejauskienė savo diagnozę išgirdo iškart po studijų universitete.
„Paauglystėje rytais sunkokai „išsikrutėdavau“, bet, aišku, nesiejau to su sveikata, tik pagalvodavau, ar ir kitiems vaikams būna taip pat kaip man? Tačiau pradėjusi dirbti vieną rytą pajutau, kad plaštakos visai sustingusios... Ligoninė, tyrimai, diagnozė: „Visam gyvenimui!“ Iš pradžių išgyvenau siaubo etapą, paskui – neigimo... Susipažinusi su būsimu vyru neslėpiau savo būklės, bet buvome jauni ir ligos nesureikšminome. Mums gimė kūdikis, tačiau labai greitai jo netekome. Norėjau vaikų, deja... Žmonės kalbėjo, kad hormoniniai vaistai išderina organizmą, todėl vienu metu lioviausi juos vartojusi su viltimi, o gal apsieisiu be jų, o gal žolelės padės... Bet nieko gero iš to neišėjo. Tai liga, su kuria gali gyventi tik tuomet, jei malšini ją stipriais vaistais. Tiesa, skausmas visada lieka su tavimi. Kasdien skauda kūną, tik kartais daugiau, kartais mažiau“, – pasakoja Ilona. Kitas ryškus sisteminės raudonosios vilkligės požymis – didelis nuovargis. Kai kurias moteris dar ir beria.
Išardo arba suvienija
Reumatinės ligos – autoimuninės: pagrindinė jų atsiradimo priežastis – imuninės sistemos sutrikimai. Pavyzdžiui, manoma, kad tuos, kurie kalti dėl sisteminės raudonosios vilkligės, provokuoja saulė, stresas, persirgtos infekcinės ligos – žodžiu, koks nors išorinis postūmis. Pažymimas ir genų faktorius. Su liga Ilona gyvena jau daugiau kaip dvidešimt metų. „Turi priimti save tokią, kokia esi. Jei iš tavęs atimamos fizinės jėgos, padaugėja dvasinių. Neleidau sau pasiduoti, beveik visą laiką dirbau. Vienu metu jaučiausi labai vieniša ir bijojau sutikti kitus sergančius žmones, nes nenorėjau matyti, kaip liga ir vaistai sužalojo jų išvaizdą. Tačiau po tiek metų tikrai žinau, kad lindėti savo urvelyje – prasta mintis. Turi už ko nors kabintis ir tas kas nors gali būti pirmiausia tavo vidinės jėgos, o dar – tokios pat moterys kaip tu. Mes su profesore Jolanta Dadoniene viliamės, kad Lietuvoje netrukus susiburs ir gyvuos mano likimo sesių klubas. Kitose Europos Sąjungos šalyse panašūs susivienijimai sėkmingai veikia ir sudaro prielaidas atsirasti bendrystės jausmui, kuris padeda gyventi.“
Išsėtinė sklerozė: ligos židiniai – smegenyse
Išsėtinė sklerozė dažniausiai užpuola jaunus ir darbingus asmenis, jos uždegiminiai židiniai susidaro galvos ir nugaros smegenyse.
Skirtingiems žmonėms išsėtinė sklerozė pasireiškia nevienodai ir simptomais, kurie būdingi ir kitiems sveikatos sutrikimams, todėl identifikuoti ją nepaprasta. Visgi yra ir aiškių dalykų: ši liga dažniausiai užpuola jaunus ir darbingus asmenis, jos uždegiminiai židiniai susidaro galvos ir nugaros smegenyse...
Įvairios hipotezės
„Kodėl tokių židinių ten atsiranda, atsakymo dar nėra. Ieškoma genų ar jų kombinacijų, kurie gali prie to prisidėti. Taip pat nemažai kalbama apie vitamino D vaidmenį, nes akivaizdu, kad išsėtinės sklerozės atvejų daugiau šalyse, kurios toliau nuo pusiaujo ir kurių gyventojai mato mažiau saulės. Keliamos ir kitokios hipotezės, ypač susijusios su virusinių ligų įtaka, – aiškina neurologas dr. Tadas Žuromskis, jau 10 metų dirbantis Didžiojoje Britanijoje. – Pagrindinis metodas, leidžiantis nustatyti ligą, – magnetinio rezonanso tomografija. Galime tik pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvoje šis tyrimas lengvai prieinamas. Kažkada ligoniai turėdavo važiuoti tirtis į užsienį.“
Magnetinio rezonanso tomografo pas mus dar nebuvo, kai Daiva Ausėnaitė, tikėtina, patyrė pirmą ligos antpuolį. Tada jai buvo dvidešimt vieni. Dėl staiga atsiradusios akies problemos būsimai žurnalistei teko gultis į ligoninę. Būtent regėjimo sutrikimą kaip labai dažną išsėtinės sklerozės simptomą akcentuoja gydytojas. „Jei ima skaudėti akį, o spalvos tampa blankios, matymas – neryškus, patarčiau nedelsiant pasirodyti medikams.“ Po 10 metų Daivos kūnas ir vėl nei iš šio, nei iš to ėmė elgtis keistai: pirmiausia nutirpo lūpos kamputis, paskui – kairė veido pusė, kitą dieną apniko silpnumas, ėmė svaigti galva... Tąkart po magnetinio rezonanso tomografijos ir kitų tyrimų ligoninėje nuskambėjo nieko gero nežadantys žodžiai „išsėtinė sklerozė“.
Lengviau, kai esi informuotas
Ligos forma, kuria serga Daiva, būdinga didžiajai daliai išsėtinės sklerozės aukų. Tam tikrais laiko tarpsniais jos patiria vadinamąsias ligos atakas, o tarp jų – silpnesnį ar stipresnį simptomų „bangavimą“. Tai gali būti nuovargis, skausmas, galūnių nusilpimas, atminties pablogėjimas, koordinacijos, regėjimo, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai... „Kartais ligos atakos palieka pėdsakų visam gyvenimui, kartais nepalieka... Tarp paaštrėjimų gali susidaryti naujų ligos židinių ir jau kitose galvos ar stuburo smegenų vietose, todėl laikui bėgant gali atsirasti naujų simptomų“, – komentuoja T. Žuromskis. Tačiau 10 procentų būdinga tokia ligos eiga: kartą pasireiškę simptomai vis stiprėja. „Skirtingose šalyse neurologai vadovaujasi nevienodais algoritmais. Pavyzdžiui, Amerikoje, Ispanijoje, Prancūzijoje gydymas pradedamas, jei magnetinio rezonanso tomografija rodo, kad po pirmos atakos smegenyse daugėja naujų židinių. Bet yra šalių, kur liga diagnozuojama ir gydymas pradedamas tada, kai per dvejus metus įvyksta antra ataka.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Tylioji epidemija – osteoporozė
Išsėtinė sklerozė sukuria daug rebusų specialistams, o ką jau kalbėti apie eilinius žmones.
Klausantis pašnekovų neapleidžia mintis, kad išsėtinė sklerozė sukuria daug rebusų specialistams, o ką jau kalbėti apie eilinius žmones... „Labai reikia, kad turintiems lėtinę progresuojančią ligą, nesvarbu, kokia ji, būtų prieinama visa juos dominanti informacija. Tada būtų mažiau nuogąstavimų ir nepagrįstų lūkesčių, daugiau supratimo, koks gydymas taikomas arba kodėl jis dar netaikomas, koks šalutinis vaistų poveikis, ką ligonis, kovodamas su liga, galėtų daryti pats“, – samprotauja gydytojas ir pabrėžia didžiulę visuomenės švietimo reikšmę. Ir jo, ir Daivos manymu, Lietuvoje informacijos apie išsėtinę sklerozę tikrai per maža. Žinoma, gerai mokantys užsienio kalbas turi pasirinkimą. Antai daug naudingų, pritaikomų, eiliniam žmogui suprantamų žinių, kada ligą įtarti ir kaip su ja gyventi, yra JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos išsėtinės sklerozės draugijų interneto portaluose. Daiva yra sukūrusi sveikatos ir ekologijos temoms skirtą interneto dienoraštį „Ievos nuomonė“, kuriame, aišku, yra skyrius „Išsėtinė sklerozė“. O nuo sausio pabaigos ji kviečia likimo draugus dalyvauti išsėtinės sklerozės kabineto (įsikūrusio Vilniuje, Akių sveikatos centro patalpose) veikloje – bendrauti, keistis informacija, kartu mankštintis, padėti sau ir kitiems. Daugiau informacijos rasite feisbuko paskyroje www.facebook.com/Lowvision.lt.