2008 m. pasaulio ligonių bendruomenė pasiūlė lėtinės mieloleukemijos dieną minėti rugsėjo 22-ąją, nes šią ligą sukelia 9-tos ir 22-os chromosomų mutacijos. Šią dieną specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo naujienas, naujus gydymo būdus, medicinos laimėjimus, informuoti žmones, kad jie kuo daugiau žinotų apie kraujo ligas, suprastų gydymo svarbą ir galėtų padėti sau bei artimiesiems.
Nieko blogo nejautė
„Kai man buvo 29-eri, šeimos gydytoja profilaktinio tyrimo metu pastebėjo, kad mano kraujyje yra pernelyg daug leukocitų. Dvejus metus ji tarpais man atlikdavo kraujo tyrimus. Jie rodė, kad leukocitų daugėja. Aš gi nieko blogo nejaučiau. Visiškai“, – pasakoja Kauno rajone gyvenanti Virginija Šalaševičienė.
Galiausiai gydytoja pasiuntė moterį į Kauno klinikas pas hematologus. Iš pradžių specialistai jai atliko kelis kraujo tyrimus, po to nusprendė, kad reikia ištirti kaulų čiulpus. Tada paaiškėjo, kad Virginija serga lėtine mieloleukemija – viena iš kraujo vėžio ligų.
„Pirmas klausimas, kurį uždaviau sau, – kodėl aš? Žinoma, atsakymo į jį neradau. Nurimti ir susitaikyti padėjo vyras. „Nesijaudink, nusiramink, – sakė jis, – viską ištversim“, – prisimena moteris.
Virginijai gydytojai skyrė vaistų. Tai buvo prieš trejus metus. Ji skrupulingai vykdė gydytojų nurodymus, tačiau, nors liga buvo „pagauta“ beprasidedanti, vėžinių ląstelių taip greitai, kaip turėtų, jos kraujyje nemažėjo. Galiausiai gydytojai nusprendė pakeisti vaistus.
„Šiandien mano kraujyje vėžinių ląstelių – nulis! – džiaugiasi Virginija. – Jeigu ir ateinančius trejus ar ketverius metus bus nulis, gydytojai sako, kad bus galima nutraukti gydymą. Žinoma, turėsiu nuolatos tikrintis. Manau, kad toks geras rezultatas yra dėl to, kad man pavyko nusiraminti, susikaupti, klausyti, ką sako gydytojai, ir vykdyti jų nurodymus.“
Virginija dirba vienoje įmonėje jau dešimt metų, vadovauja dviem cechams. Moteris teigia, jog ją supa daugybė gerų žmonių. Visų pirma vyras. „Jei ne jis, nežinau, ar būčiau ištvėrusi“, – tvirtina moteris. Bendradarbiai irgi supranta ir užjaučia, remia.
„Nepiktnaudžiauju savo liga, tačiau, jei reikia, vadovai visuomet išleidžia pas gydytojus, jei blogai jaučiuosi – namo. Administracija ir kolektyvas supratingi, jeigu sunku, visuomet padeda“, – teigia pašnekovė.
Organizmo klaida
Lėtine mieloleukemija dabar Lietuvoje serga daugiau kaip 350 žmonių. Buvusi mirtina liga tapo lėtinė. Tai reiškia, kad, vartodami vaistus, žmonės gali gyventi ilgus metus, taip pat, kaip ir sergantys lėtinėmis neonkologinėmis ligomis – diabetu ar arterine hipertenzija.
Pasikeitė ir gydymas – dar neseniai lėtine mieloleukemija susirgusiems žmonėms buvo skiriama chemoterapija, atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos. Dabar, nustačius ligą, ligoniui iš karto skiriami inovatyvūs vaistai.
Lėtinė mieloleukemija – viena iš kraujo vėžio ligų – prasideda, kai dėl nežinomų priežasčių organizme įvyksta klaida – 9-oji ir 22-oji chromosomos pradeda keistis savo genetine medžiaga, ir susikuria vadinamoji Filadelfijos chromosoma.
Gli būti, kad dėl ligos žmogus daugiau prakaituoja, jam silpna, kartais jaučia sunkumą po kairiuoju šonkaulių lanku ar jį išberia.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovo doc. dr. Rolando Gerbutavičiaus, ši chromosoma ima gaminti baltymą, dėl kurio ima daugintis vėžinės ląstelės. Minėti vaistai, kurie vadinami taikinių terapija, blokuoja Filadelfijos chromosomą, ir nesveikos ląstelės nustoja daugintis.
Prasideda nepastebimai
Lėtinė mieloleukemija – klastinga liga: iš pradžių neretai ligonis nieko blogo nejaučia. Būna, kad liga nustatoma atsitiktinai, profilaktiškai atlikus kraujo tyrimą. Tačiau gali būti, kad dėl ligos žmogus daugiau prakaituoja, jam silpna, kartais jaučia sunkumą po kairiuoju šonkaulių lanku ar jį išberia. Tačiau daugelis į tai nekreipia dėmesio, nes palaiko laikinu nusilpimu ar vitaminų stoka.
Doc. R.Gerbutavičius įsitikinęs, kad į tokią savijautą nereikėtų moti ranka, o kartais profilaktiškai vertėtų atlikti bendrąjį kraujo tyrimą.
„Šeimos gydytojas, matydamas, kad ligonio kraujyje yra padaugėjęs leukocitų, trombocitų skaičius ar per mažai hemoglobino, jei padidėjusios jo kepenys ar blužnis ir nėra kitų galimų to priežasčių, siunčia pacientą pas specialistus“, – teigia onkologas.
Hematologai tokiems ligoniams atlieka sudėtingus kraujo, kaulų čiulpų bei citogenetinius tyrimus. Pastarieji padeda nustatyti, ar ligonio organizme yra minėta Filadelfijos chromosoma. Taip pat šie tyrimai padeda nustatyti, koks gydymas konkrečiam pacientui bus efektyviausias.
Žengia toliau
Lietuvoje lėtinė mieloleukemija per metus nustatoma 20–25 žmonėms. Nors šia liga dažniau suserga vyresni žmonės, tačiau ji gali ištikti ir labai jaunus. Anksčiau, kai nebuvo taikinių terapijos, dešimt metų išgyvendavo tik kas penktas lėtine mieloleukemija susirgęs žmogus, dabar – 80–90 procentų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus gydytoja hematologė Eglė Simaškienė sako, kad dabar Lietuvoje ligoniai gydomi vienu iš trijų taikinių terapijos vaistų. Šio gydymo tikslas – pasiekti ilgalaikę remisiją, kai ligos lieka labai mažai.
„Vis dažniau pasaulyje kalbama apie gydymo nuraukimą, kai gydant pasiekiama tokia paciento būklė, kad jam nebereikia vaistų. Tai gali būti ilgalaikė remisija arba ligonis net gali pasveikti“, – teigia gydytoja.
Kol kas Lietuvoje gydymas dar nebuvo nutrauktas nė vienam pacientui, nes pagal Europos onkologų draugijos gaires tai galima padaryti tik po to, kai ligonis penkerius metus gydomas taikinių terapija ir kai vadinamasis gilus molekulinis atsakas būna ne mažiau kaip dvejus metus. Tačiau yra daug žmonių, kurie, gydomi įvairiais būdais, gyvena jau ilgiau kaip dešimt metų.
Gydytoja sako, kad dažniausiai žmonės prasčiau jaučiasi pradėję vartoti vaistus, o vėliau organizmas prisitaiko, ir, jei nereikėtų tam tikru laiku gerti vaistų, nė neatsimintų sergą. „Turiu tris jaunus pacientus. Kai jų klausiu, kaip jaučiasi, atsako – „Sveikas“. Turiu ir pacientę, kuri sirgdama susilaukė trijų vaikų“, – teigia gydytoja.
Prognozuojama, kad 2050 m. ES lėtine mieloleukemija sirgs maždaug 300 tūkstančių žmonių. Deja, tarp jų yra apie 1–2 proc., kuriems nepadeda jokie turimi vaistai. Tokių ligonių yra ir Lietuvoje. Todėl mokslininkai ieško būdų, kaip išgelbėti ir šiuos žmones.
