Anot pranešimo, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Šis reikalavimas netaikomas gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro ir egzistuoja natūraliai.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, transriebalų kiekio reglamentavimas ir ribojimas maisto produktuose galėtų padėti sumažinti padidėjusią riziką vystytis lėtinėms neinfekcinėms ligoms bei sumažinti sveikatos netolygumus, susijusius su mityba. Tai patvirtino ir EK, savo ataskaitoje pažymėjusi, kad reikšmingiausiai transriebalų suvartojimą būtų galima sumažinti teisės aktais nustačius jų leistiną lygį.
„Tyrimais nustatyta, kad transriebalai neturi maistinių savybių, jų kiekio sumažinimas ar pašalinimas iš maisto gali turėti tik teigiamą poveikį sveikatai. Tai jau prieš keletą metų patvirtino Europos maisto saugos tarnyba. Atėjo laikas ir Lietuvai sumažinti šių nepageidaujamų medžiagų vartojimą ir padėti žmonėms gyventi sveikiau“, – sako ministras A.Veryga.
Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, šie riebalai turi neigiamą poveikį sveikatai ir gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga ar miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką, taip pat gali turėti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi.
Pasak viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, dažnai žmonės nė nenumano, kad kenksmingų pramoninių transriebalų yra pilna jų pamėgtuose produktuose. „Jų galima rasti daug kur, pavyzdžiui, sausainiuose, bandelėse su įdaru, pyragaičiuose, kai kurių rūšių margarine, saldainiuose, gruzdintuose ir spragintuose maisto produktuose, šaldytoje picoje, gaminiuose iš šaldytos tešlos“, – sako viceministrė A.Motiejūnienė Bilotienė.
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, įsigaliojus įsakymui, maisto gamintojai bus įpareigoti tiekti sveikesnius maisto produktus, taip pat nebus įvežami sveikatai netinkami produktai iš kitų šalių, ir ilgalaikėje perspektyvoje tai turi prisidėti prie mažesnio Lietuvos žmonių sergamumo lėtinėmis ligomis.
„Europos Sąjungos bei kituose tarptautiniuose strateginiuose dokumentuose konstatuojama, kad pagrindiniai lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, nuo kurių miršta daugiausia Lietuvos gyventojų, rizikos veiksniai yra nesveika gyvensena, ypač netinkama ir nesubalansuota mityba, kai vartojami sveikatai nepalankūs maisto produktai. Tuo tarpu Lietuvoje stebimas didelis lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas ir mirtingumas nuo jų, gerokai viršijantis ES šalių vidurkį“, – teigia A.Kranauskas.
