Po posėdžio Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje surengtoje spaudos konferencijoje direktorius Arvydas Šilys pripažino – ligoninei tenka didžiulis iššūkis.
„Dedame pastangas, kad asmuo, įtariamas ar sergantis Ebola hemoragine karštlige, būtų saugiai priimtas, izoliuotas ir gydomas. Ne mažiau svarbu, kad tokiu atveju būtų apsaugotas ir mūsų personalas“, – kalbėjo A.Šilys.
Jau sukurtas detalus planas, kaip viskas vyktų, jei į šalį patektų asmuo, turintis Ebolos viruso simptomų.
„Susitikimo metu praktiškai perėjome kelią, kas nutiktų, jei į Vilniaus oro uostą atskristų toks ligonis ar bent jau turintis simptomų. Pilotai, skrendantys į Lietuvą, turėtų priimti sprendimą leistis Vilniuje, nes būtent Vilniaus oro uostas yra pasiruošęs izoliuoti tokį keleivį ir, esant reikalui, visą lėktuvą. O tada greitosios medicinos pagalbos atstovai atgabentų ligonį būtent į šią ligoninę“, – aiškino SAM viceministras Erikas Mačiūnas.
Rizika – asmeniniu apsisprendimu
Pacientas, įtariamas užsikrėtęs Ebolos virusu, į ligoninę būtų guldomas aplenkiant priėmimo skyrių. Žmogus iš kartų patektų į vadinamąjį boksą – tris izoliuotas nedideles palatas.
„Esant tokiam atvejui, visas ligoninės pastatas būtų atlaisvinamas. Taip, galbūt tai šiek tiek perteklinis sprendimas, tačiau jis suteikia galimybę apsaugoti visą medicinos personalą. Pastate liktų tik ligonis ir keturių gydytojų komanda“, – aiškino A.Šilys.
Šiuo metu vyksta personalo mokymai, bandome saugiai nusiimti ir apsivilkti kostiumus.
Jis pats būtų vienas iš komandos narių.
„Šiuo metu vyksta personalo mokymai, bandome saugiai nusiimti ir apsivilkti kostiumus“, – kalbėjo gydytojas.
Visi su Ebolos virusu sergančiu pacientu dirbančios komandos nariai dirbtų laisva valia, asmeniniu apsisprendimu: „Aš nieko negaliu versti: vieni sutinka, kiti nesutinka.“
Tačiau A.Šilys neslėpė, kad gydytojų ir slaugių rizika būtų įvertinama finansine išraiška – priedais ir premijomis prie atlyginimų.
Pažymima, kad su ligoniu dirbantis personalas irgi būtų izoliuotas nuo visuomenės ir šeimos. Visą inkubacinį laikotarpį – daugiausia 21 dieną – jis neišeitų iš ligoninės stacionaro patalpų.
Naudos tik vienkartines priemones
Ligonį gydant izoliacinėje palatoje, antrame ligoninės aukšte būtų atlaisvinta trijų boksų reanimacinė palata, į kurią pacientas patektų sveikatai pablogėjus.
Pacientui būtų taikomas tik simptominis gydymas, palaikant jo gyvybines funkcijas, organizme atkuriant skysčių pusiausvyrą. Eksperimentinių vaistų nuo viruso Lietuva neturi, jų efektyvumas dar irgi nėra įrodytas. Mirtingumas nuo Ebolos viruso siekia apie 50 proc.
Kiekviena klaida gali būti lemtinga.
A.Šilys tiki savo personalo profesionalumu. E.Mačiūnas pabrėžė, kad slaugė, prižiūrėjusi nuo Ebolos viruso mirusius pacientus Madrido ligoninėje, pažeidė saugumo taisykles, nusiimant apsauginį kostiumą.
„Kiekviena klaida gali būti lemtinga“, – atkreipė dėmesį viceministras ir sakė, kad Lietuva yra apsirūpinusi vienkartiniais skafandrais, medicinos rezerve yra ir kitų būtinų vienkartinių priemonių. Jos esą yra saugesnės už daugkartines. Panaudotos priemonės iš karto utilizuojamos.
Tačiau sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė žada kreiptis į Vyriausybę dėl papildomų 490 tūkst. litų priemonėms įsigyti: apsauginiams kostiumams, neperšlampamoms prijuostėms ir t.t.
„Greitajai medicinos pagalbai reikia neštuvų, kurie, pasirodo, yra brangoki“, – teigė viceministras.
Ruošiasi, bet tikisi, kad žinių neprireiks
Ir gydytojas A.Šilys, ir viceministras E.Mačiūnas pabrėžė, kad Ebolos viruso grėsmė vis dar toli nuo Lietuvos. Įtartas Ebolos viruso Lenkijoje atvejis nepasitvirtino.
„Turime neblogą stebėseną. Pavyzdžiui, radome kelis žmones, kurie buvo išvykę į Afriką kirsti miškų. Visi kauniečiai buvo atsekti, tačiau paaiškėjo, kad jokio kontakto su viruso židiniu jie neturėjo“, – užtikrino E.Mačiūnas.
Tikimės, kad Ebola hemoraginė karštligė aplenks Lietuvą. Neturime tiesioginį skrydžių iš Vakarų Afrikos šalių, esame saugomi kitų oro uostų, kuriuose jau vyksta atvykstančių keleivių stebėsena.
Tiesa, jis negalėjo pasakyti, kiek šiuo metu yra žmonių iš Vakarų Afrikos, studijuojančių Lietuvos universitetuose. Kas būtų, jei jie grįžtų namo atostogoms, o po to vėl atvyktų į Lietuvą? SAM atstovas įsitikinęs, kad tokią stebėseną atlieka universitetai.
„Tikimės, kad Ebola hemoraginė karštligė aplenks Lietuvą. Neturime tiesioginį skrydžių iš Vakarų Afrikos šalių, esame saugomi kitų oro uostų, kuriuose jau vyksta atvykstančių keleivių stebėsena“, – kalbėjo viceministras.
Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) spalio 8-ąją buvo pranešta apie 8376 ligos atvejus ir 4024 mirties nuo Ebola hemoraginės karštligės atvejus Vakarų Afrikos regione (Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje). Protrūkis šiuo metu ir toliau sparčiai plinta ir tikėtina, kad dar nėra pasiekęs savo piko.
Kostiumai neatitiko PSO standartų
Spalio 6 dieną Ispanijoje buvo patvirtintas Ebolos hemoraginės karštligės atvejis. Virusu užsikrėtė slaugė, priklausiusi ekspertų komandai, gydžiusiai hemoragine karštine Siera Leonėje užsikrėtusį kunigą Manuelį Garcia Viej ir kitą misionierių Miguelį Pajaresą. Abu pacientai mirė.
Protrūkis šiuo metu ir toliau sparčiai plinta ir tikėtina, kad dar nėra pasiekęs savo piko.
Tai – pirmasis užsikrėtimo Ebola hemoragine karštlige atvejis Europoje. Slaugė sukarščiavo rugsėjo 30 dieną, o nuo spalio 6-osios buvo izoliuota Madrido ligoninėje. Nustatyti 58 kontaktiniai asmenys (šeimos nariai ir medicinos personalas), penki didelės rizikos kontaktiniai asmenys yra laikomi karantine.
Iškart po šios žinios sveikatos ekspertai Madride žėrė kritiką standartų neatitinkančiai ligoninės įrangai ir darbuotojams, nesilaikiusiems taisyklių, gydant Ebola užsikrėtusius pacientus.
Madrido ligoninės personalas tvirtino, kad apsauginiai kostiumai neatitiko PSO nustatytų standartų, nurodančių, kad kostiumai privalo turėti specialius kvėpavimo aparatus ir būti nepralaidūs.
Ligoninės darbuotojai teigė, kad iš pacientų palatų surinkti skalbiniai ir kitos atliekos buvo gabenami tais pačiais liftais, kuriais naudojasi personalo darbuotojai, o antrojo paciento atveju ligoninė nebuvo evakuota.
Slaugės užsikrėtimo kelias tiriamas, Ispanijai padeda Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei PSO ekspertai.
Virusą atvežė į Dalasą
Įvežtinis Ebola hemoraginės karštligės atvejis užregistruotas JAV. Rugsėjo 30-ąją pranešta, kad asmuo atvyko iš Vakarų Afrikos į Dalasą (Teksasas).
Išvykdamas iš Vakarų Afrikos žmogus neturėjo ligos simptomų, tačiau susirgo po 5 dienų po atvykimo į JAV. Ligonis mirė spalio 8-ąją ir buvo kremuotas. Nustatyti ir stebimi 48 kontaktiniai asmenys.
Pabrėžiama, kad išvengti Ebola hemoraginės karštligės ES galima tik suvaldžius protrūkį Vakarų Afrikoje.
Spalio 12-ąją pranešta apie antrinį užsikrėtimo atvejį JAV. Slaugė, kuri prižiūrėjo minėtą pacientą, pajuto pirmuosius ligos simptomus ir buvo izoliuota. Atlikus laboratorinius tyrimus buvo patvirtinta Ebola hemoraginė karštligė.
Atidžiau stebi keliautojus
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atlikto rizikos vertinimo duomenimis, ES sveikatos priežiūros įstaigose yra aukšti infekcijos kontrolės standartai, todėl infekcijos plitimo rizika maža.
Tačiau atsiradus papildomų duomenų rizika bus vertinama iš naujo. Pabrėžiama, kad išvengti Ebola hemoraginės karštligės ES galima tik suvaldžius protrūkį Vakarų Afrikoje.
Spalio 8 dieną JAV paskelbė, kad taiko keliautojų, atvykstančių iš paveiktų šalių (Gvinėja, Siera Lionė, Liberija), sveikatos patikrinimą oro uostuose (karščiavimas, aiškūs ligos simptomai).
Spalio 10-ąją Jungtinė Karalystė pranešė, kad stebės keliautojus, tiesiogiai atvykstančius iš šių šalių trijuose oro uostuose.
