Lietuviškasis pelynas: kaip karti pakelės žolė tapo nepakeičiamu natūraliu virškinimo sistemos sanitaru

Tam tikromis gydomosiomis savybėmis pasižymi nemaža dalis gamtoje augančių augalų, tačiau jeigu kalbame apie virškinimo sistemos veiklos harmonizavimą ir parazitų šalinimą, šiuose reikaluose kartusis kietis – numeris vienas. Bemaž iki metro aukščio besistiebiantis augalas šnekamojoje kalboje geriau žinomas kaip pelynas, o dar aiškiau – kaip karti arbata puodelyje, kurią vaikystėje dažnam iš mūsų, sunegalavus skrandžiui, atnešdavo tėvai.
Pelynas
Pelynas turi gausų kiekį antioksidaciniu veikimu pasižyminčių fenolinių junginių / Panthermedia/Scanpix nuotr.

Tad kodėl gi toli gražu ne maloniausio skonio pelynas vis dėlto yra itin naudingas harmoningos žmogaus organizmo veiklos palydovas ir kaip jį naudoti teisingai?

Iš šalikelių ir griuvėsių kylantis stebuklas

Kartusis kietis – daugiametis žolinis augalas, vešintis ir randamas apleistose, žmogaus nevaikštomose ar mažai lankomose vietose.

Saulės link vaistinis augalas stiebiasi pakelėse, sugriuvusių pastatų liekanose, kalkėtose dirvose, netgi itin nederlingose žemėse.

123RF.com nuotr./Kartusis kietis
123RF.com nuotr./Kartusis kietis

Pelyno žydėjimas trunka nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio, lukštavaisiai pilnai subręsta rugsėjį, todėl šiuo metu ir geriausia rinkti bei pasiruošti žoleles naudojimui.

Nors tiksli jų „galiojimo data“ nenustatyta, džiovintas karčiojo kiečio žoleles rekomenduojama suvartoti per dvejus metus.

Sudėtyje – vitaminai ir fenoliniai junginiai

Daugelis iš mūsų žino, kad pelynas valo žmogaus virškinamąjį traktą, slopina uždegiminius procesus ir netgi stimuliuoja centrinę nervų sistemą.

Lietuvos sporto universiteto docentė ir mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė išskyrė ir dar keletą ypatingų šio naudingojo vaistinio augalo savybių.

123RF.com nuotr./Kartusis kietis
123RF.com nuotr./Kartusis kietis

„Pelynas – puiki priemonė prieš mūsų organizme, ypač – žarnyne gyvenančius parazitus. Tad jų pravalymas tikrai būtinas kelis kartus per metus. Pelynas taip pat svarbus savo sudedamosiomis dalimis – jame yra vitaminų C, K, B6, obuolių rūgšties.

Gausu ir fenolinių junginių, pasižyminčių galingu antioksidaciniu veikimu“, – pabrėžė biomedicinos mokslų daktarė.

Kuo dažniau vartojamas – tuo veiksmingesnis?

Apie karčiojo kiečio naudą žinantys lietuviai šias arbatžoles neretai užsipliko ne vien sustreikavus virškinimo sistemos veiklai.

Kartais pelynų arbata vartojama ir kaip prevencinė priemonė virškinamojo trakto veiklos harmonizavimui.

Liaudies medicinoje džiovintas kartusis kietis yra laikomas galingu įrankiu žmogaus organizmo atsparumui pakelti, kuomet susergama sezoniniu gripu ar peršalimo ligomis.

Biomedicinos mokslų daktarės S.Čapkauskienės teigimu, su karčiuoju kiečiu, kaip ir bet kuriuo kitu preparatu ar gydomosiomis savybėmis pasižyminčiu augalu, persistengti nepatariama. Pasirodo, šiuo atveju geresnį rezultatą pasiekti pavyks naudojant saikingesnes tonizuojančiojo kartumyno dozes.

„Ši tema – labai aktuali. Pelynas naudingas mūsų organizmui bus tik vartojamas saikingai. Rekomedacija – vartoti jį du kartus per metus mažomis dozėmis apie porą savaičių. Rekomenduojamas profilaktinis vartojimas – septynios dienos. Jeigu pelyno padauginama, galimas galvos svaigimas, pykinimas, dvejinimasis akyse.

Asmeninio arch. nuotr./Biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė
Asmeninio arch. nuotr./Biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė

Svarbu pažymėti, kad ne visiems žmonėms pelynas apskritai yra tinkamas. Jo reikėtų vengti nėščioms ir žindančioms moterims. Taip pat – asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs skrandžio rūgštingumas, gastritas. Netinkama ir žiedadulkėms ar pačiam pelynui alergiškiems žmonėms“, – akcentavo S.Čapkauskienė.

Į mišinį – su čiobreliu, gvazdikėliu ir medumi

Jeigu sveikatos būklė karčiojo kiečio augalą profilaktiškai ir saikingai vartoti leidžia, tačiau itin nemaloniai jau iš anksto nuteikia karstelėjusių arbatžolių skonis, išeitis pastarajam pagerinti yra. Džiovintą pelyną galima ir netgi patariama maišyti su įvairiomis žolelėmis.

„Čiobreliu, gvazdikėliu ir (arba) medumi. Variacijų, iš esmės, yra tikrai daug. Žinau, kad naudojamas pelyno, paprastosios bitkrėslės ir gvazdikėlio mišinys, sumaišytas su medumi, geriamas prieš pusryčius.

Galima, žinoma, ir be medaus. Svarbu mišinio neužgerti vandeniu. Šitaip bus geriau pasisavinamos naudingosios pelyno medžiagos“, – vardijo biomedicinos mokslų daktarė S.Čapkauskienė.

Didelė jėga nedideliame rutuliuke

„Asun“ archyvo nuotr./Žolelių mišinys su pelynu
„Asun“ archyvo nuotr./Žolelių mišinys su pelynu

Mokslas ir pažangios technologijos gerokai palengvino žmogaus gyvenimą ir prisideda stiprinant jo kūną. Tad jeigu karčiojo kiečio arbata pernelyg aitri, o žolelių rinkti, džiovinti ir jas maišyti pagal protėvių instrukcijas nemokame, organizmo stiprinimui siūlomi maisto papildai.

Lietuvoje jau galima rasti natūralių žolinių maisto papildų, kurių sudėtyje yra ne tik pelyno, bet ir smulkinto gvazdikėlio, ciberžolės, dilgėlių lapų miltelių bei vitamino A.

Manoma, kad daugeliui sugrįžtant prie natūralių gydymo būdų ir holistinės medicinos, pelynas gali tapti puikiu pagalbininku organizmo valymui.

Straipsnį apie kartųjį kietį inicijavo „Asun“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis