Iš pradžių stebuklingų išgijimų nesureikšmino
M.Mendelė-Leliugienė, savo profesinę veiklą pradėjusi kaip tiksliųjų mokslų atstovė, šiandien yra dailės terapeutė, socialinės politikos ekspertė, dailės terapijos taikymo asmenybės ugdyme Lietuvoje pradininkė, sukūrusi unikalią asmenybės ugdymo metodiką, kuri apima tris žmogaus sritis – fizinę, emocinę ir dvasinę.
Šiuo metu Lietuvoje jau parengtos kelios dešimtys specialistų, dirbančių šiuo metodu, kurio tikslas – padėti žmogui, kad jis išdrįstų pamatyti realybę tokią, kokia ji yra, o tai reiškia – išgydyti emocinę atmintį.
Pasak pašnekovės, tai duoda neįtikėtinus rezultatus: ne tik gerėja psichinė savijauta, bet dingsta fiziniai negalavimai – vaikų šlapinimasis į lovą, egzemos, netgi stuburo išvaržos.
„Ruošiant antrą neuroedukatorių laidą paskaitą jiems skaitė genetikas prof. D.Serapinas. Jis kalbėjo apie telomerus. Tai besikartojančios DNR sekos, kurios sudaro linijinius chromosomų galus ir kurios, žmogui senstant, nuolat trumpėja. Taip pat jis paminėjo teoriją, pasak kurios suaktyvinus telomerazę įmanoma pristabdyti senėjimo procesus.
Atrodo, visiška mistika, bet būtent per šitą paskaitą aš prisiminiau, kad per mano neuroplenerus „Širdies ikona“ daug moterų tiesiog stebuklingai išgyja. Aš tai praleisdavau pro ausis, galvodavau, gal sutapimas, gal moterys pernelyg sureikšmino mano užsiėmimus, tačiau per šią paskaitą man susivedė galai.
Ir aš pagalvojau – gal šie metodai iš tiesų turi tokį poveikį. Taigi nusprendėme ištirti, kokį poveikį mano taikomi neuroedukaciniai metodai turi žmogaus telomero ilgio dinamikai“, – pasakojo pašnekovė.
Tyrimo rezultatai pribloškė
Buvo iškelta hipotezė, kad šie metodai pristabdo senėjimą, kadangi prailgina telomerų galūnėles arba pristabdo jų trumpėjimą. Dėl to sustiprėja ir žmogaus savireguliacinis mechanizmas, padedantis organizmui susitvarkyti su eile sveikatos problemų.
Tyrime dalyvavo 10 neuroedukatorių kursų dalyvių ir palyginimui 10 moterų, kurios šių užsiėmimų nelankė.
Neuroedukatorių mokymus sudaro 8 sesijos po 2 dienas. Pirmosios keturios sesijos skiriamos teorijai, likusios (iš viso 76 valandos) – praktikai. Prieš praktinę dalį moterims buvo atlikti genetiniai kraujo tyrimai, o pakartoti jie kursui pasibaigus.
„Iki šiol atsimenu būseną, kai sužinojau rezultatus. Buvo didžiulė nuostaba, nes paaiškėjo, kad neurometodus taikiusių moterų organizme senėjimo procesai sulėtėjo 4,2 karto. Tai labai daug. Iš pradžių negalėjau tuo patikėti, galvojau, gal tai klaida, gal reikia perskaičiuoti rezultatus. Tačiau antras skaičiavimas parodė tą patį rezultatą“, – pasakojo M.Mendelė-Leliugienė.
Metodas susideda iš kelių dalių. Kartu su teorinėmis žiniomis žmonėms pristatomos specialiai atskiroms temoms sukurtos vizualizacijos. Tai tam tikros schemos, padedančios įsigilinti į vidinio pasaulio sąrangą. Pavyzdžiui, takoskyros tarp gėrio ir blogio vizualizacijoje analizuojama, kas yra mirties ir kas yra gyvybės kultūra, kas yra egoizmas ir kas yra altruizmas, kaip kyla įvairūs konfliktai ir kaip jie sprendžiami.
Kaip veikia metodas
Toks darbas su savimi padeda praplėsti savo įprasto mąstymo ribas ir atrasti kitokį požiūrį į save bei supantį pasaulį. Šios vizualizacijos jungiamos su konkrečiais pratimais, skirtais, pavyzdžiui, emocijų išmetimui, išsilaisvinimui nuo užgniaužto pykčio, svajonių ir iliuzijų atskyrimui arba kaip tik tam tikrų svajonių sustiprinimui.
Deja, vėžys jai atsinaujino, tačiau, chemoterapiją derindama su neuroedukacijos metodais, ji sveiksta taip pat 4 kartus greičiau.
„Pavyzdžiui, moteris nori turėti šeimą. Nėra taip, kad vyrą ir vaiką nusipirksi „Maximoje“, svajonę reikia suformuluoti teisingai: aš noriu tapti mylinti ir mylima žmona, mylinti ir mylima mama.
Taip pat taikomi kalbiniai kodai ir meno terapijos metodai, kai piešiama tam tikra užduota tema, pavyzdžiui, gyvybės ir mirties traukinys, akmeninė ir švytinti širdis, neigiamų emocijų išveikimas ir netgi užslopintų teigiamų emocijų išveikimas“, – vardijo specialistė.
Pačios M.Mendelės-Leliugienės kelias į šią veiklą nebuvo paprastas.
Moteris sirgo nepagydoma liga. Medikai jai neteikė vilties, tačiau ji išgijo. Vėliau – dar viena liga, vėžys, tačiau, chemoterapiją derindama su neuroedukacijos metodais, ji sveiksta taip pat 4 kartus greičiau. Gydytojams teko koreguoti gydymo kursą – vietoj numatytų 8 chemoterapijos kursų jai prireikė vos dviejų. Metastazės išnyko.
Tyrimas pristatytas Europos mokslininkams
Neseniai šis tyrimas, prie kurio taip pat prisidėjo Mykolo Romerio universitetas, „InMedica“ klinika, buvo pristatytas Europos genetikų kongrese Milane.
„Pristatyti tyrimą žodžiu nebuvo įmanoma, kadangi tai tik pilotinis tyrimas, per maža imtis, tačiau jį pristatėme plakato forma. Tai, kad mumis susidomėjo tokio lygio kongresas, jau įvykis. Ir susidomėjimas buvo tikrai didelis.
Beje, mes apčiuopėme ir tokį dalyką, kad per pusę metų kontrolinės grupės moterims nubyrėjo 400 vadinamųjų karoliukų. Šis terminas reiškia telomerų trumpėjimą, t. y. senėjimo procesus. Tai labai daug, nes Europoje vidutiniškai nubyra 70–80 karoliukų.
Turint omenyje, kad Lietuvoje gyvenimo trukmė yra bene trumpiausia Europoje, be to, neišlipame iš didelių savižudybių rodiklių, pagalvojome, kad galima daryti prielaidą, jog Lietuvos mentalitetas „serga“.
Jei neuroedukaciniai metodai būtų pradėti taikyti visuotinai kaip prevencinė ir tautos mentaliteto gydymo programa, ko gera, šie globalūs rodikliai galėtų pasikeisti. Bet tam reikalingas kosminis finansavimas. Gauti jį iš valstybės – 0,01 proc. tikimybė, nebent prisibelstume iki pasaulinio lygio mecenatų, kuriems svarbi civilizacija ir tautų mentalitetas“, – svarstė pašnekovė.
Kas sustabdo senėjimo procesą
Pasak D.Serapino, nors tai pilotinis tyrimas su labai kuklia imtimi, Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimas yra pirmasis. Be to, jei pasiteisina pilotinis tyrimas, jis uždega žalią šviesą tyrinėti toliau.
„Jei rezultatas pasitvirtintų didesne imtimi, Lietuvoje tai būtų atradimas, papildantis kitų pasaulio mokslininkų darbus. Už telomerų atradimą Nobelio premiją gavusi mokslininkė jau yra įrodžiusi, kad sąmoningumu grįsta psichologija, vadinamasis Mindfulness, ir joga pristabdo telomerų trumpėjimą, lemiantį ląstelių ir viso organizmo biologinį senėjimą. Taip pat moksliškai įrodyta, kad malda ir meditacija veikia mūsų sveikatą net genetiniu lygmeniu.
Tiriamųjų grupėje net trijų moterų telomerai pailgėjo, t. y. senėjimo procesai ne tik sustojo, bet prasidėjo jaunėjimo procesai.
Mūsų tyrimo metu kontrolinės grupės moterys gyveno įprastinį savo gyvenimą, o tiriamosios grupės dalyvės po pirmojo jų telomerų ilgio matavimo, kuris buvo atliekamas Madrido laboratorijoje, dalyvavo labai intensyviuose neuroedukaciniuose mokymuose.
Atlikus matavimus po pusmečio, kontrolinės grupės moterų 420 telomerinių DNR vienetų, t.y. nukleotidų, nubyrėjimas buvo statistiškai patikimai reikšmingas, tuo tarpu tiriamųjų grupėje net trijų moterų telomerai paiilgėjo, t. y. senėjimo procesai ne tik sustojo, bet prasidėjo jaunėjimo procesai. Susumavus bendrus rezultatus, mokymus praėjusiųjų grupėje nustatytas maždaug 100 nukleotidų nubyrėjimas, kuris jau nelaikomas statistiškai reikšmingu, turint omeny, kad telomerus sudaro apie 10 tūkst. nukleotidų“, – pasakojo medikas.
D.Serapinas šį rezultatą aiškina psichoneuroendokrinologiniu mechanizmu. Sveiko gyvenimo įgūdžių, streso valdymo ugdymas sumažina noradrenalino ir kortizolio – streso sąlygotų medžiagų – kiekį organizme, o būtent jos neigiamai veikia telomerų galiukus.
Tuo tarpu dėl psichologinės būsenos pagerėjimo gausiau gaminami endorfinai, serotoninas bei kitos teigiamai organizmą veikiančios medžiagos savo ruožtu stabdo telomerų trumpėjimą, aktyvina telomerus atstatantį fermentą – telomerazę bei ir netgi gali atstatyti telomerų ilgį.
Ilgai tikrino, ar tai ne placebas
Savo patirtimi sutikusi pasidalinti „Capital Property Group“ biuro bendrasavinkė Rasa Mitkienė, viena iš šio tyrimo dalyvių, atviravo, kad į neuroedukatorių kursus ją atvedė daugybė atsitiktinumų, sutikti žmonės, nugirstos patirtys, sutiktų vaikų, kuriems buvo taikomi neuroedukaciniai metodai, laisvė: laisvė spręsti iškylančius klausimus, laisvė drąsiai reikšti savo mintis. Jos tyrimo rezultatai buvo geriausi grupėje.
„Suprasdama, jog atsitiktinumų nebūna, nusprendžiau pati išbandyti, kas tai yra. Prisipažinsiu, atsargiai vertinau programos tikslus ir naudą. Šie dalykai atrodė sunkiai apčiuopiami, pamatuojami. Kurį laiką vertinau, ar nėra visa tai tiesiog iliuzija, įtaiga, placebas. Iki tol mano gyvenimas viskas buvo paremta logika ir skaičiais. Yra veiksmas bus pasekmės, kokie veiksmai, tokios pasekmės.
Tačiau po pirmųjų sesijų natūraliai keitėsi požiūris į aplinką, stresą, sunkumus. Nusibrėžiau aiškias ribas, kas gali kelti stresą – tik ligos ir artimųjų netektys. Šiandien man niekas negali kelti streso, išskyrus dideles nelaimes. Viska kita – tokios gyvenimo smulkmenos, kad dėl jų net neverta jaudintis“, – pasakojo moteris.
Metodą pritaikė sūnui – iš neklaužados tapo normaliu
Jai didžiausią įspūdį padarė pamačius, kaip neuroedukacinė metodika paveikė jos sūnų.
„Mūsų šešiametis sūnus, lauktas ir planuotas vaikas, turėjo nuolatinių elgesio problemų, kurios labiausiai pasireikšdavo mokykloje. Nuo rugsėjo iki balandžio mėnesio kasdien gaudavo po tris–keturis įspėjimus. Po ketvirto įspėjimo į mokyklą kviesdavo pokalbiui mus, tėvus.
Fizinių bausmių jam netaikėme, tiesiog kalbėjome, natūralu, ir grasinome, kartu lankėmės pas psichologę, su šeimos gydytoja ieškojome sprendimo. Tikrinomės net pas neurologę, tačiau niekas nepadėjo.
Grįžusi po savaitgalio mokymų ir norėdama išbandyti naujus metodus, iškėliau sau tikslą sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Pasirinkau metodą – piešimą rankomis iš eilės 10 dienų naudojant tris spalvas – raudoną, geltoną ir mėlyną.
Pirmą dieną su pasibaisėjimu stebėjau, kaip iš, atrodytų, nekaltų spalvų gavosi grėsmingi, tamsūs piešiniai. Vaikas piešė įsijautęs, plačiai atverta burna, netilpdamas į popieriaus lapą. Apibūdino vėliau tuos piešinius jis nenoriai, bet visi pasakojimai buvo susiję su kraujais ir gaisrais“, – prisiminė R.Mitkienė.
Po trijų dienų vaiko piešiniai ėmė darytis švelnesni. Ketvirtą dieną berniukas iš mokyklos grįžo negavęs nė vieno įspėjimo. To nebuvo per visus mokslo metus. Jis akivaizdžiai savimi didžiavosi.
Devintą ir dešimtą dieną jis jau nebedegė noru piešti, tačiau nuo to laiko reikalai mokykloje akivaizdžiai susitvarkė. Ar sustiprėjo vaiko imuninė sistema, pasak jo mamos, sunku pamatuoti, nes nežinia, kas būtų, jei nebūtų piešęs.
Kaip jau minėta, tyrimo metu moters rezultatai buvo vieni geriausių, nors pati tyrimą iš pat pradžių vertino skeptiškai. Ji mano, jog tai nutiko todėl, kad pasikeitė jos vertybės ir požiūris į stresą.
Atrado alternatyvą vaistams
Neuroedukatorė Džiuginta turi medicininį išsilavinimą. Apie 14 metų ji dirbo vaikų ligų gydytoja.
„Darbe stebėjau vaikų sveikatos raidą, dažnai mačiau, kad medikamentinis gydymas ne visada veiksmingas gydant dažniausias vaikų ligas. Ypač – dažnus pilvo skausmus, užsitęsusį kosulį, odos alergijas, šlapimo nelaikymą, anoreksiją. Praktika rodė, kad labai dažnai vaikai suserga išvykus mamai, besibarant tėvams, po skyrybų, prieš kontrolinius darbus, susipykę su draugais ir pan.
Ieškodama tobulinimosi seminarų pradėjau rinktis psichologijos temas. Taip atradau neuroedukacijos metodus. Iš jų man įsimintiniausias – tapymas rankomis, kai delnais lieti ir jauti dažus. Atrodo, kad pieši apnuogindamas save, atvirai, nuoširdžiai ir jautriai... Galima sakyti, kad mokymasis neuroedukacinių metodų pažadino kūrėją ir atradėją pačioje manyje, suteikė pasitikėjimo, atgaivino pojūčius“, – pasakojo pašnekovė.
Po truputį ji nustojo skubėti ir skubinti, nes atsirado žinojimas, kad viskas vyksta reikiamu laiku. Kažkur išgaravo nuolatinis susierzinimas – gyventi tapo ramiau ir lengviau. Neliko savęs kaltinimo, vienatvės jausmo, todėl išnyko galvos ir skrandžio skausmai, širdies perplakimai.
„Jau žinoma, kad fizinis krūvis padeda sumažinti stresą, o pozityvus emocinis nusiteikimas ir kiti psichohigienos metodai (pozityvus mąstymas, malda, meditacija) ir stresą mažina, ir keičia smegenų genų ekspresiją (pagumburyje, hipokampe) bei slopina telomerų trumpėjimą.
Kanadoje gyvenantis mokslininkas, psichiatras, psichoanalitikas Normanas Doidge'as savo tyrimais sulaukęs didelio tarptautinio pripažinimo, atrado svarbiausią smegenų savybę – neuroplastiškumą. Jis įrodo, kad paprastais, visiems prieinamais metodais galima žymiai pagerinti smegenų veiklą, naudojant natūralius būdus, kurie pažadina smegenų gebėjimą keistis ir leidžia išsiversti be sudėtingų operacijų ar vaistų“, – teigė moteris.
