Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo 2013 metų pradžios iki 2014 m. kovo mėn. 11-oje Europos Sąjungos šalių buvo užregistruota 1315 virusinio hepatito A (VHA) atvejų, informuoja Vilniaus visuomenės sveikatos centras.
Anksčiau manyta, kad protrūkio atvejai susiję su kelione į Italiją, tačiau keletas pastarųjų atvejų, kai susirgo Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Norvegijos, Olandijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai, kurie nekeliavo į Italiją, rodo, kad priežastis galėjo būti kita.
Saugantis hepatito A plauti vaisius, taip pat ir šaldytus, jūros gėrybes vartoti tik gerai termiškai apdorotas, o keliaujant į endemines šalis, skiepytis nuo hepatito A.
Laboratoriškai patvirtinta, kad hepatitu A buvo užterštos šaldytos braškės, įvežtos iš Afrikos, Lenkijos, Bulgarijos, Kanados ir Serbijos. Vėliau Tyrimai Airijoje, Italijoje parodė, kad užsikrėtimo priežastis buvo ne tik braškės, bet ir termiškai neapdoroti jūros produktai.
Todėl ELPKC rekomenduoja saugantis hepatito A plauti vaisius, taip pat ir šaldytus, jūros gėrybes vartoti tik gerai termiškai apdorotas, o keliaujant į endemines šalis, skiepytis nuo hepatito A.
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, pagal paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (Afrikoje – Egiptas, Tunisas, Marokas, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys – Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).
Užsikrėsti Hepatitu A galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiu žmogumi rūkant vieną pypkę, maudantis baseinuose.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) duomenimis, 2014 m. Vilniuje užregistruoti 5 įvežtiniai virusinio hepatito A atvejai (du asmenys lankėsi Filipinuose, vienas Tailande, du Graikijoje). Nurodyta, kad pastarieji užsikrėtė vartodami maisto produktus, pirktus Graikijoje iš ūkininkų ir gatvės prekeivių. Kitais atvejais infekcijos šaltinis nenustatytas.
Įvežė ir žarnyno infekcijų
Vilniaus mieste 2014 m. nustatyti 5 šigeliozės atvejai, iš jų 4 atvejai įvežtiniai (iš Egipto, Izraelio, Italijos).
Daugiau nei po penkerių metų pertraukos Vilniuje 2012 metais užregistruotas vidurių šiltinės atvejis. Susirgo 31 metų vilnietis, kuris mėnesį keliavo po Indiją. Vilniaus mieste 2014 metais užregistruotas dar vienas įvežtinis atvejis iš Kambodžos (asmuo užsikrėtė per atviro telkinio vandenį). Didžiausia rizika užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais yra keliaujantiems į Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis.
Tymai – opi problema visame pasaulyje
Pasaulyje tebesitęsia sergamumo tymais pakilimas. Vilniaus mieste 2014 metais nustatyta 10 tymų atvejų, šiemet Vilniaus apskrityje jau užregistruoti šeši tymų atvejai, kurie patvirtinti ir laboratoriniais tyrimais, iš jų 2 galimai įvežtiniai atvejai (iš Turkijos ir Vokietijos).
Vilniaus mieste 2014 metais nustatyta 10 tymų atvejų, šiemet Vilniaus apskrityje jau užregistruoti šeši tymų atvejai, kurie patvirtinti ir laboratoriniais tyrimais, iš jų 2 galimai įvežtiniai atvejai
ELPKC duomenimis, septyniose Europos regiono valstybėse nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. vasario mėnesio užregistruoti 22 tūkst. tymų atvejų. Per šį laikotarpį Kirgizijoje pranešta apie 7477, Bosnijoje ir Hercogovinoje – 5340, Rusijoje – 3247, Gruzijoje – 3291, Italijoje – 1674, Vokietijoje – 1091, Kazachstane – 537 tymų atvejus. Vokietijoje nuo 2014 metų spalio mėnesio jau užregistruota daugiau nei 400 tymų atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 2014 metų pradžios Filipinuose užregistruoti 16 777 tymų atvejai ir 97 mirtys nuo šios ligos sukeltų komplikacijų. 22 tymų atvejai diagnozuoti amerikiečiams, kurie lankėsi Filipinuose. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras praneša, kad iki 2015 m. sausio 29 dienos daugiau nei 90 asmenų, 2014 m. gruodžio 15-20 dienomis lankiusių Disneilendą, diagnozuoti tymai.
Didelė tikimybė, kad tymai atkeliauja iš kraštų, kur vaikai yra neskiepijami arba skiepijimo apimtys yra labai mažos. Tymų protrūkiai Europos regione vis kyla dėl asmenų imlumo infekcijai, kuris susidaro dėl nepakankamos imunizacijos (skiepyti pradedama ir nebaigiama) arba visai neskiepytų asmenų (tėvams atsisakant skiepyti savo vaikus arba dėl mažo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo). Tymai – labai laki infekcija, kad imlus asmuo užsikrėstų, užtenka 15 min. kontakto su sergančiuoju. Todėl asmenims, vykstantiems į šalis, kuriose skelbiamas sergamumo tymais pakilimas, patariama skiepytis nuo tymų nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jie neskiepyti nuo tymų ar nesirgę tymais.
Maliarija užsikrečiama tropiniuose kraštuose
PSO duomenimis, 2014 m. maliarija buvo paplitusi 97 šalyse. Maliarija galima užsikrėsti lankantis kai kuriose Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos teritorijose. Pasaulyje kasmet apie 10 tūkstančių keliautojų, grįžusių iš kelionių, suserga maliarija ir apie 1 proc. žmonių, užsikrėtusių tropine maliarija, miršta.
Daugėjant žmonių, vykstančių į tropinius kraštus, didėja galimybė įvežti maliariją. Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia kraujo pirmuonys. Liga pasireiškia periodiškai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais. Paprastai maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai.
Anksčiau į Lietuvą maliariją įveždavo tik jūreiviai, pastaraisiais metais daugėja kitų asmenų įvežančių šią ligą – turistų, verslininkų, išvykusių dirbti asmenų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje maliarija sirgo vienas jūreivis, keturi turistai ir vienas asmuo, išvykęs darbo tikslu, iš viso šeši asmenys, iš kurių net penki, lankydamiesi rizikingose šalyse, maliarijos profilaktikai antimaliarinių vaistų nevartojo.
Lietuvoje 2015 m. jau užregistruoti keturi maliarijos atvejai, visi keturi ligoniai užsikrėtė Afrikos šalyse, kuriose dirbo. Vienas ligonis nuo šios ligos mirė.
Vilniaus mieste 2014 m. užregistruotas vienas įvežtinis maliarijos atvejis. Lietuvoje 2015 m. jau užregistruoti keturi maliarijos atvejai, visi keturi ligoniai užsikrėtė Afrikos šalyse (Malavi, Pusiaujo Gvinėjoje, Gvinėjoje), kuriose dirbo. Vienas ligonis nuo šios ligos mirė. Per dešimt metų Lietuvoje tai antras mirties nuo šios ligos atvejis.
VVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad lankantis rizikingose šalyse būtina reguliariai vartoti priešmaliarinius vaistus ir saugotis uodų įkandimo. Jei nuo uodų apsisaugoti nepavyksta ir pasireiškia pirmieji ligos požymiai (karščiavimas), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta liga ir laiku paskirtas gydymas.
Ebola karštligė Europą aplenkia
2014 m. tarptautinį susirūpinimą sukėlė ir toliau tebekelia Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje. PSO duomenimis, iki šių metų sausio 21 dienos trijose Vakarų Afrikos šalyse užregistruota daugiau nei 21 700 Ebola karštligės atvejų (Gvinėjoje – 2871, Liberijoje – 8478 ir Siera Leonėje – 10340), iš jų daugiau nei 8600 mirčių.
Kiekvienoje šalyje, kurioje Ebola viruso plitimas dar vyksta, yra pakankamai pajėgumų pacientams izoliuoti ir gydyti, mirusiuosius nuo karštligės saugiai palaidoti. Nepaisant to, mirštamumas tarp hospitalizuotų pacientų yra 57-59 % ir šis rodiklis nesumažėjo.
Nuo epidemijos pradžios Ebola karštlige susirgo 828 sveikatos priežiūros darbuotojai, iš kurių daugiau kaip pusė (499) mirė. PSO 2015-01-21 duomenimis, medikų užsikrėtimo atvejų pradėjo mažėti.
Pagrindinės profilaktikos priemonės – darbo su ligoniais, krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas), susirgusių asmenų izoliacija, sąlytį turėjusių asmenų sekimas, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas ir kt.).
Nepaisant to, kad Ebola hemoraginės karštligės atvejo įvežimas tikėtinas, tačiau ELPKC išplitimo riziką Europos Sąjungoje (ES) vertina kaip menką, kadangi iki šiol šie virusai neplito Europoje, be to, ES šalyse griežtai taikomos infekcijų kontrolės procedūros, visiems prieinamos prevencinės priemonės, apie profilaktiką yra informuojami keliautojai, medikai bei visuomenė.
Skiepai gelbsti gyvybes
VVSC specialistai primena, kad keliaujant į tolimas šalis, būtina pasidomėti, nuo kokių ligų jiems reikėtų pasiskiepyti, kad apsaugotų savo sveikatą.
Keliaujantiems rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt.
Keliaujantiems rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt.
Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine.
Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją). Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.
PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai 2–3 milijonus gyvybių. Jeigu grįžus iš kelionės po endemines šalis, jaučiami užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, geltos požymiai, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Jeigu nežinote savo skiepijimo būklės, niekada nebuvote skiepyti arba buvote skiepyti tik viena kombinuotos tymų-raudonukės-epideminio parotito (MMR) vakcinos doze, rekomenduojama pasiskiepyti.
Jei keliaujate su vaikais, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 – 16 mėn. ir 6 – 7 m. amžiaus. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas tymų vakciną būtina paskiepyti du kartus.
Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis.
Apsisaugoti padeda tinkama higiena
VVSC specialistai planuojant kelionę į tolimą šalį pataria pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl rizikos sveikatai ir apsisaugojimo priemonių.
Kelionėse po svečias šalis apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ar aplinką, padeda ir asmens higienos laikymasis bei kitos atsargumo priemonės. Patariama kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu; gerti fasuotą geriamąjį vandenį; nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių; valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą; vaisius, daržoves, vartojamus žalius, kruopščiai nuplauti ir nulupti.
