Lietuvoje prasidėjo virusinių žarnyno infekcijų sezonas 

Per 10 šių metų mėnesių virusų sukeltų žarnyno infekcijų atvejų užregistruota 20 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai (13 940 atv. 2015 m. ir 11 547 atv. 2014 m.). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, jog kiekvienais metais, prasidėjus viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų plitimo sezonui, padidėja ir virusinių gastroenteritų plitimas.
Ligų sezonas
Ligų sezonas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Didžiausias sergamumas šiomis infekcijomis registruojamas kasmet tarp vaikų iki 3 metų.

Apie 90 proc. patikslintų gastroenteritų priežastis yra rotavirusai, apie 10 proc. – norovirusai ir kiti per maistą plintantys virusai. Virusų sukeltos žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu.

Šios infekcijos gali būti labai pavojingos kūdikiams bei senyvo amžiaus asmenims, kadangi vemiant bei viduriuojant organizmas netenka daug skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų. Dėl to gali kilti grėsmė gyvybei. 

Rotavirusinis gastroenteritas-tai ūmus rotaviruso sukeltas dažniausiai sunkios eigos kūdikių ir mažų vaikų gastroenteritas. Norovirusinis gastroenteritas – tai ūmus noroviruso sukeltas dažniausiai vyresnių vaikų ir suaugusiųjų gastroenteritas. Šių virusų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Virusais užsikrečiama per burną. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Ligų sezonas
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Ligų sezonas

Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas, gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai išgyvena iki 10-15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių. Jie taip pat ištveria 60-70°C temperatūrą ir užšalimą, yra atsparūs plačiai naudojamiems dezinfektantams, bet jautrūs chlorui bei jų turintiems preparatams. 

Sumažinti užsikrėtimo riziką ULAC medikai pataria:

  1. Kuo dažniau ir kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kt. atvejais;
  2. Gyvenamąsias patalpas, durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius šluostyti 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams ir paviršiams valyti;
  3. Kuo dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas;
  4. Ligonio apatinius drabužius skalbti ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje. 

Pajutę pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs