Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 22 nauji atvejai užregistruoti nuo gegužės 1-osios iki birželio 8-osios.
Iš viso šiemet jau diagnozuoti 59 kokliušo atvejai. Per visus 2011 metus diagnozuota 30 kokliušo atvejų, 2010 metais – tik 19.
Nuo gegužės pradžios 12 kokliušo atvejų užregistruota Vilniuje, 10 – Kaune. Susirgusiųjų asmenų amžiaus vidurkis – 11 metų, jauniausiajam – pusantro mėnesio, vyriausiajam – 57 metai.
Keturi sirgusieji buvo iki vienų metų amžiaus, vieno jų liga baigėsi mirtimi. Vaikas nuo kokliušo nebuvo skiepytas. Kiti du kūdikiai taip pat buvo neskiepyti, vienas paskiepytas viena kokliušo vakcinos doze.
„Nors antikūnų naujagimiai gauna iš motinos, toks imunitetas nebūna pilnavertis, todėl jie kokliušui būna imlūs jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Kadangi Lietuvoje kūdikiai nuo kokliušo skiepijami pagal planinį vaikų skiepijimo kalendorių, maži vaikai ir kūdikiai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusių asmenų, kuriems kokliušas dažniausiai nediagnozuojamas“, – tvirtina ULAC.
Iš visų 22 šiuo laikotarpiu sirgusiųjų 15 pacientų buvo skiepyti bent viena kokliušo vakcinos doze, iš jų penki buvo gavę pilną šios vakcinos kursą. Šeši pacientai nebuvo skiepyti iš viso, vieno paciento imunizacijos būklė nežinoma.
Kokliušas plinta oro lašeliniu keliu ir yra labai užkrečiamas. Iš pradžių susirgimas pasireiškia sloga, čiaudėjimu, neaukštu karščiavimu, lengvu kosuliu, vėliau gali atsirasti spazminio pobūdžio kosulys. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai serga labai sunkiai, pamėlynuoja ir vemia. Iki trijų mėnesių amžiaus kūdikiai sudaro 85 proc. mirusiųjų nuo kokliušo.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje registruojama iki 20–60 kokliušo atvejų kasmet. Specialistai primena, kad kokliušas – skiepais valdoma infekcija, nuo kurios vaikus galima skiepyti nemokamai.