Kaip veikia natūralūs hormonai
Kaip pasakojo hormoninės kontracepcijos poveikį smegenims tyrinėjanti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Ramunė Grikšienė, nuotaikos svyravimus patiria kiekvienas žmogus, tačiau vieni yra jautresni nei kiti. Jautrumą iš esmės galime apibūdinti gebėjimu daugiau ar mažiau sėkmingai susitvarkyti su įvairiais vidiniais ir aplinkos veiksniais, keliančiais stresą bei išmušančiais iš pusiausvyros. Kokie esame – atsparesni ar jautresni, priklauso nuo įvairių individualių ypatumų. Vienas iš jų yra žmogaus lytis.
Tyrimai rodo, kad visame pasaulyje, depresijos, nerimo spektro sutrikimais moterys serga kone dvigubai dažniau nei vyrai. Mokslininkai ir gydytojai nepaliauja ieškoti atsakymo į klausimą – kodėl. Kaip vienas iš labai svarbių veiksnių, šalia genetikos ir socialinės aplinkos, yra įvardijami lytiniai hormonai, tiksliau – jų kiekio svyravimai gyvenimo eigoje.
„Moters organizme kiekvieną mėnesį vyksta reguliarūs hormonų svyravimai – ciklo pradžioje palaipsniui didėja estrogenų kiekis, ovuliacijai įvykus jo staiga sumažėja, kiaušidės ima gaminti daugiau progesterono, kurio kiekis prieš kitas mėnesines vėl krinta, ir taip viskas sukasi ratu.
Šių hormonų svyravimai pirmiausiai nukreipti į lytinę sistemą, tačiau sukaupta pakankamai duomenų, rodančių, kad smegenyse turime galybę receptorių, įgalinančių hormonus prisijungti ir veikti smegenų sritis, atsakingas už įvairias funkcijas – motyvaciją ir emocijas, nuotaiką, sprendimų priėmimą, judesių koordinavimą ir kt.“, – teigė pašnekovė.
Estrogenai ir progesteronas, tiesiogiai jungdamiesi prie receptorių arba reguliuodami kitų neuroaktyvių medžiagų (neuronešiklių) veiklą, keičia smegenų struktūrą ir funkcijas – inicijuoja naujų ryšių tarp neuronų formavimąsi, užtikrina ląstelių gyvybingumą, rūpinasi smegenų kraujagyslių „sveikata“, vienus neuronešiklius aktyvuoja, kitus blokuoja.
„Tokiu būdu kartu su hormonais keičiamės ir mes – tampame aktyvesnės ar mažiau aktyvios, greitesnės arba lėtesnės reakcijos ir orientacijos, jautresnės ar mažiau jautrios, gebančios geriau arba blogiau kontroliuoti impulsyvų elgesį, seksualesnės arba mažiau seksualios ir pan. Kai estrogenų arba progesterono lygis yra aukštas, sumažėja jautrumas skausmui, taip pat nerimas, nes lytiniai hormonai veikia kaip natūralūs raminamieji.
Kai jų lygis krinta, mes tampame jautresnės, ir tuomet sumažėja gebėjimas valdyti impulsus, padidėja agresyvumo išraiška. Jautresnėms moterims šie hormoniniai pokyčiai sukelia stipresnius nuotaikos ir fizinius negalavimus, kurie galiausiai gali tapti depresijos ar nerimo ligų priežastimi. Kita vertus, vienas moteris staigūs hormonų pokyčiai veikia mažiau, o kitas – labai stipriai“, – aiškino R.Grikšienė.
Pasak mokslininkės, skirtingas jautrumas, viena vertus, priklauso nuo genetinio paveldėjimo, kita vertus, svarbi ir asmeninė istorija (vaikystė, paauglystė) ir netgi tai, kaip jautėsi mama laukdamasi dukters, ar patyrė stresą ir pan. Visa tai veikė, kaip vystėsi moters smegenys. Tyrimai su gyvūnais jau seniai įrodė, kad jeigu jaunikliai anksti atskiriami nuo mamos arba patiria stresą dar prenatalinėje fazėje, jie yra jautresni ir imlesni depresijai. Tą patį dabar rodo ir tyrimai su žmonėmis.
Kas vyksta smegenyse vartojant kontraceptikus
Kai moteris vartoja hormoninę kontracepciją, tabletėje esantys hormonai per poveikį reguliuojančioms smegenų struktūroms (pogumburiui ir hipofizei) stabdo folikulo ir lytinių ląstelių brendimą kiaušidėse. Pradėjus vartoti kontraceptikus, estrogeno lygis tampa visiškai minimalus, natūralaus progesterono nelieka, jį keičia sintetinis progestinas.
Tokiu būdu panaikinami natūralūs cikliniai hormonų svyravimai – nebedaugėja estrogenų ir progesterono. O tai reiškia, kad nevyksta su estrogeno padidėjimu susiję pokyčiai smegenyse, t. y. nedaugėja sinapsių (jungčių tarp neuronų), dėl kurių padidėdavo imlumas informacijai, greitėjo reakcija, mažėjo jautrumas skausmui, būdavo lengviau valdyti impulsus.
Taip pat reikia nepamiršti, kad lytiniai hormonai glaudžiai susiję su kitais svarbiais mūsų organizmui hormonais. Smegenų centre, kuris reguliuoja visą mūsų endokrininę sistemą, visos šalia viena kitos esančios ląstelės, koordinuojančios atsaką į stresą, metabolizmą, augimą, lytinės sistemos veiklą, labai glaudžiai bendradarbiauja.
Estrogeno lygis tampa visiškai minimalus, natūralaus progesterono nelieka, jį keičia sintetinis.
„Jeigu mes paveikiame vieną hormoninę ašį, neabejotinai paveikiamos ir kitos. Taigi keisdami lytinę funkciją mes galime paveikti ir imuninę funkciją, ir reakciją į stresą. Aš nežinau, koks tas poveikis – labiau teigiamas ar neigiamas, bet jis yra. Dar vienas aspektas – ovuliacijos metu padaugėjus estrogeno, formuojasi daugiau ryšių tarp neuronų tam, kad moteris gebėtų teisingai atsirinkti biologiškai ar žmogiškai tinkamą partnerį.
Kai mes šią funkciją išjungiame, gali pasikeisti mūsų gebėjimas atpažinti tai, kas mums biologiškai svarbu, artima ir patrauklu. Nežinau, kiek svarbus šiandieniam žmogui biologinis patrauklumas, tačiau socialiniai ryšiai tikrai aktualūs. O sumažėjus estrogeno mažėja ir oksitocino, kuris vadinamas socialinio ryšio, prisirišimo, meilės, laimės hormonu“, – teigė pašnekovė.
Taip pat, tyrimai su gyvūnais rodo, kad vartojant hormonines tabletes sumažėja smegenų augimo faktoriaus kiekis smegenyse, kurio pakankamo kiekio palaikymą natūraliai skatina estrogenai. Manoma, kad jo lygio sumažėjimas gali būti vienas iš rodiklių, kad vystosi depresija: žmogus prasčiau tvarkosi su streso veiksniais aplinkoje ir jautriau reaguoja.
Iki šiol daugiausia tyrimų atlikta su hormoninėmis tabletėmis. Tyrimai, kaip smegenis veikia šiuo metu populiarėjančios hormoninės spiralės, dar tik vykdomi. Šiuo metu manoma, kad jos veikia labiau vietiškai, kadangi didesnei daliai moterų, kurios turi spirales, ovuliacija išlieka. Tai reiškia, kad šiek tiek išlieka natūralių hormonų svyravimai.
Kita vertus, jose naudojamas senos kartos progestinas, kuris yra androgeniškas, todėl gali prisijungti prie androgenų (vyriškų hormonų) receptorių ir juos aktyvuoti. Būtent šio poveikio stengiamasi išvengti kuriant naujos kartos hormoninius kontraceptikus.
Trečdalis moterų nurodė nepageidaujamą poveikį
„Kai kurioms moterims šie pokyčiai nesukelia didelio diskomforto – iš karto, ar po kelių mėnesių kūnas prisitaiko ir moteris gali ramiai gyventi kontroliuodama savo reprodukciją. Tačiau pasitaiko atvejų, kai hormoninės kontracepcijos sukelti pokyčiai reikšmingai pakeičia moters nuotaiką, kartais netgi sukelia depresiją.
Prieš metus mūsų vykdytoje apklausoje 34 proc. moterų pažymėjo, kad vartojant hormoninę kontracepciją jų emocijos tapo intensyvesnės, 37 proc. nurodė, kad sumažėjo lytinis potraukis, o 22 proc. teigė, kad pablogėjo nuotaika. Kaip matyti iš šių skaičių, didesnei daliai moterų hormoninės kontracepcijos vartojimas neigiamo poveikio nesukėlė. Tačiau apie trečdalį respondenčių vis dėlto skundėsi vienokiu ar kitokiu nepageidaujamu poveikiu“, – pasakojo R.Grikšienė.
Tyrimai po nėštumo ir gimdymo rodo, kad smegenų struktūros pradeda atsistatyti maždaug po dvejų metų.
Pasak mokslininkės, kiti tyrėjai nurodo mažesnius skaičius – tik 5–10 proc. moterų išsivysto labai stiprūs nuotaikos pakitimai, net iki depresijos. Kita vertus, į tyrimus paprastai kviečiamos moterys, kurios vartoja hormoninę kontracepciją tris ar daugiau mėnesių, o tos, kurios susiduria su stipriais simptomais, jau po pirmo ar antro mėnesio nutraukia vartojimą, todėl į apklausas nepatenka. Manoma, kad moterys, kurios jautriau reaguoja į hormoninę kontracepciją, patyrė daugiau streso praeityje, visada buvo jautresnės ar netgi susidūrė su psichikos problemomis – depresija, nerimu.
Kai moteris nustoja vartoti hormoninę kontracepciją, teigiama, kad natūralūs lytiniai hormonai į savo buvusį lygį grįžta labai greitai. Tyrimų, kaip keičiasi smegenys nutraukus hormoninę kontracepciją, nėra, tačiau tyrimai po nėštumo ir gimdymo rodo, kad smegenų struktūros pradeda atsistatyti maždaug po dvejų metų.
„Žinoma, nėštumo metu vyksta šiek tiek kiti dalykai, hormoniniai pokyčiai yra labai stiprūs, kita vertus, hormoninės kontracepcijos sukelti pokyčiai yra labai ilgi, nes paprastai ji vartojama daug metų, todėl smegenys, būdamos plastiškos, atpranta nuo kas mėnesį gaunamos estrogenų dozės, kai padaugėja ryšių tarp neuronų, ir nebe taip jautriai reaguoja, kai toks stimulas sugrįžta. Gali prireikit tam tikro laiko, kol jos vėl išmoks reaguoti į atsistačiusius hormonus“, – aiškino mokslininkė.
Moterys kviečiamos dalyvauti apklausoje
„Mechanizmai, kodėl vienos moterys yra jautresnės, kitos mažiau jautrios, nėra aiškūs, o tyrimai šioje srityje vyksta keliomis kryptimis. Vieniems tyrimams pasitelkiamos ląstelės ir gyvūniniai modeliai, ieškoma, kaip medžiagos sąveikauja su ląstelėmis, kaip keičia jų veiklą.
Antra kryptis – psichofiziologiniai tyrimai, kai laboratorijoje tiriamas vartojančių hormoninę kontracepciją ir jos nevartojančių moterų elektrinis smegenų atsaką ir akių judesiai į įvairias situacijas bei stimulus.
Trečia tyrimų kryptis – apklausos, kurių metu prašoma moterų įvertinti, kaip jos jaučiasi, kiek patiria streso, kiek miega, ieškoma sąsajų tarp neigiamo hormoninės kontracepcijos poveikio nuotaikai bei emocijoms su jų asmenybės bruožais. Į šiuo metu vykdomą apklausą mes įtraukėme ir moteriškumo bei vyriškumo klausimyną, kuriuo bandysime įvertinti, kaip savęs pojūtis siejasi su simptomais, kurie atsiranda arba neatsiranda vartojant kontracepciją. Beje, kai kurie tyrimai rodo, kad hormoninę kontracepciją vartojančioms moterims vyro vyriškumas tampa mažiau svarbus, palyginti su moterimis ovuliacinėje fazėje“, – teigė R.Grikšienė.
Kai kurie tyrimai rodo, kad hormoninę kontracepciją vartojančioms moterims vyro vyriškumas tampa mažiau svarbus.
Šiuo metu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vykdome psichofiziologinius tyrimus (elektroencefalografinis (EEG) ir akių judesių), kuriais siekiame įvertinti hormoninės kontracepcijos poveikį moterų kognityvinėms funkcijoms ir emocijoms. Kaip kontrolinė grupė šiuose tyrimuose dalyvauja ir vyrai. Tad kviečiama dalyvauti visus, atitinkančius atrankos kriterijus (gera bendra sveikata, amžius 20 – 35 m. ir pan.). Daugiau apie šiuos tyrimus galite pasiskaityti čia.
Ten pat rasite ir registracijos formas tiek į EEG, tiek į akių judesių tyrimą.
Taip pat vyresnės nei 18 metų moterys kviečiamos dalyvauti tarptautinėje internetinėje apklausoje, kurią kartu vykdo Zalcburgo (Austrija), Tiubingeno (Vokietija) ir Vilniaus universitetai. Skirtingų šalių mokslininkės siekia ištirti, kaip hormoninių kontraceptikų vartojimas yra susijęs su moterų savęs vertinimu ir asmenybe.
Klausimyną rasite čia.
„Lietuvoje moterų yra kur kas mažiau nei Vokietijoje ar Austrijoje, tad kiekvienos iš jūsų dalyvavimas mums ypač svarbus“, – teigė tyrimą Lietuvoje koordinuojanti R.Grikšienė.
