Anot eksperto, svarbu, kad pats žmogus įvertintų savo riziką užsikrėsti ŽIV infekcija. „Šiandien pasaulyje ŽIV nebėra kažkas išskirtinio, pastebiu, kad požiūris keičiasi ir Lietuvoje. Mūsų šalyje besigydančių ŽIV infekciją rezultatai labai neblogi. Didesnė problema ta, kad tik mažoji dalis savo diagnozę žinančių asmenų gydomi“, – sako G.Likatavičius.
Tik trečdalis gauna gydymą
Siekiant suvaldyti ŽIV infekciją pasaulyje Jungtinių Tautų AIDS programa (UNAIDS) yra paskelbusi strategiją „90-90-90”. Pagal ją siekiama, kad iki 2020 metų 90 proc. žmonių, gyvenančių su ŽIV, žinotų savo diagnozę, 90 proc. žinančiųjų gautų tinkamą gydymą ir 90 proc. besigydančiųjų viruso krūvis kraujyje būtų maksimaliai sumažintas.
Lietuvoje šie rodikliai buvo 80, 30 ir 82 procentai. Taigi Lietuvos problema, kad tik trečdalis žinančių savo ŽIV diagnozę, gauna tinkamą gydymą.
„Neretai kai kuriose šalyse, įskaitant ir Baltijos valstybes, išsityręs ir teigiamą ŽIV diagnozę išgirdęs asmuo dingsta ir į medikus kreipiasi jau daug vėliau – infekcijai smarkiai pažengus, – sako ŽIV ekspertas, – nemažai pacientų priklauso rizokos grupėms, todėl labai svarbu sužinojus diagnozę iškart žmogui suteikti kompleksinę pagalbą, kad jis liktų sistemoje, jo sveikatos būklė būtų nuolat stebima.“
Gydymas nuo diagnozės pradžios
G.Likatavičius tokį didelį skirtumą (kaskados kritimą) tarp žinančių savo ŽIV diagnozę ir gaunančių gydymą Lietuvos UNAIDS tikslų kaskadoje įžvelgia ne tik dėl pačių pacientų abejingumo ir nesilankymo gydymo įstaigose. Jis sako, kad šiuo metu mūsų šalyje galiojanti tvarka, kad antiretrovirusinė terapija skiriama tik tuomet, kai iki tam tikro lygio nusilpsta imunitetas, jau neatitinka šios dienos realijų ir yra pasenusi. Daugelyje pasaulio valstybių gydymas pradedamas kaip galima anksčiau – tik sužinojus ŽIV diagnozę.
„Dabar Lietuvoje kaip tik svarstomas gydymo tvarkos pakeitimas, kuris smarkiai praplėstų gydymo pradžios kriterijus. Šie pakeitimai teigiamai atsilieps ne tik pacientų gydymo prognozėms, bet veiks ir kaip prevencinė priemonė – tiek gydomiems asmenims, tiek visuomenei. Juk gydymas sumažina viruso krūvį kraujyje ir užkrėtimo galimybė labai sumažėja“, – sako ŽIV ekspertas.
Kompleksinė paslauga
Pagerinti vadinamą Lietuvos ŽIV gydymo strategiją galima ir dar viename etape – kaip galima anksčiau išaiškinant naujus ŽIV atvejus. Anot ŽIV eksperto G.Likatavičiaus, visų pirma, tai yra darbas su rizikos grupėmis, nes daugelis naujų infekcijos atvejų koncentruojasi būtent čia.
„Svarbu skatinti tirtis dėl ŽIV infekcijos ir suteikti infekuotiems žmonėms medicinines ir socialines paslaugas. Verta sekti kitų šalių pavyzdžiu, kuriose pasiekiami geri rezultatai į ŽIV atsaką žiūrint kompleksiškai. Juk dauguma pacientų turi kitų prioritetų nei ŽIV gydymas, kitų problemų. Pavyzdžiui, kalbant apie injekcinių narkotikų vartotojus, reiktų atsižvelgti ir į kitas jų problemas, t.y. siūlyti visą pagalbos kompleksą, o ne tik medicinines paslaugas. Tuomet ŽIV gydymas yra įmanomas ir jo rezultatai paprastai būna labai geri“, – sako ekspertas.
G.Likatavičius priduria, kad mažinant stigmą ir didesnį dėmesį skiriant rizikos grupių prevencijai bei gydymui, jo prieinamumui bei kitoms kompleksinėms paslaugoms, visuomenė laimėtų: „Gydymas tai taip pat vienas iš prevencinių komponentų, kuris mažina ŽIV plitimą.“
Šiuo metu pasaulyje ŽIV gydymas tampa vis labiau prieinamas ir patogesnis, žmonės vis daugiau testuojasi ir vis anksčiau išaiškinami nauji ŽIV atvejai. Anot G.Likatavičiaus, medicina žengia sparčiai į priekį, antiretrovirusinių vaistų daugėja ir jie vis efektyvesni – gydymas ne tik atstato imunitetą, bet suteikia žmogui galimybę gyventi su liga, panašiai kaip su cukriniu diabetu ar hipertenzija.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Šviečiamojo projekto partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“
LT/HIV/0076/17, paruošta 2017 m. lapkritį
