Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2016 m. paskelbė rekomendaciją žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, taikyti visą gyvenimą trunkančią antiretrovirusinę terapiją, nepriklausomai nuo imuniteto lygio. Gydymas gali būti skiriamas visiems sergantiesiems, įskaitant vaikus, paauglius ir suaugusiuosius bei nėščias ir krūtimi maitinančias moteris, neatsižvelgiant į klinikinę būklę. Iki šių metų vidurio šios rekomendacijos įgyvendintos 182-ose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Visą gyvenimą trunkanti antiretrovirusinė terapija slopina viruso dauginimąsi žmogaus organizme ir stiprina asmens imuninę sistemą, taip suteikiant galimybę kovoti su infekcijomis. Nors ŽIV infekcija nėra išgydoma, veiksmingi antivirusiniai vaistai padeda valdyti virusą ir užkerta kelią jo perdavimui kitiems žmonėms.
Mūsų šalyje yra prieinamos visos priemonės, galinčios sustabdyti infekcijos plitimą.
„2018 m. vasarį Lietuvoje buvo įdiegtos naujausios ŽIV gydymo gairės. Nuo tada visi ŽIV sergantys pacientai gali gauti kompensuojamą gydymą, atitinkantį pasaulines rekomendacijas. Mūsų šalyje yra prieinamos visos priemonės, galinčios sustabdyti infekcijos plitimą ir užtikrinti Lietuvos pacientams pilnavertį gyvenimą.
O svarbiausia, kad kiekvienas ŽIV pacientas gali gauti individualiai jam pritaikytą efektyvų gydymą. Dabar tereikia, kad šiomis galimybėmis pasinaudotų kuo daugiau sergančiųjų, nes tai gali padėti apsaugoti ne tik juos, bet ir visą visuomenę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
Gydymas tinka ir nėščioms moterims
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų prof. Raimondos Matulionytės teigimu, Lietuvoje šiandien taikomas pažangus gydymas, kuris daugeliu aspektų pranoksta ankstesnius gydymo metodus.
„Šiuolaikinis ŽIV gydymas pasižymi ne tik veiksmingumu, bet ir geru saugumo profiliu. Pacientai gerai toleruoja gydymą, jis gali būti derinamas su daugeliu kitų vaistų grupių, sergant gretutinėmis ligomis ar esant vyresnio amžiaus. Ne gana to, gydymas gali būti skiriamas nėštumo metu. Tai ne tik apsaugo moters sveikatą, bet ir užtikrina ŽIV perdavimo jos naujagimiui prevenciją“, – teigia prof. R.Matulionytė.
Profesorė primena, kad liga gali būti puikiai valdoma tik tuo atveju, jeigu pacientas tinkamai vartoja jam paskirtą gydymą. Tuomet virusas yra visiškai nuslopinamas ir negali užkrėsti kitų, o paciento savijauta žymiai pagerėja.
„Pacientus kartais gąsdina tai, kad gydymas yra skiriamas visam gyvenimui. Tačiau medicina nuolat tobulėja. Šiandien turime gydymą tabletėmis, kuris gerai toleruojamas, vaistų pasirinkimas yra didelis, todėl nereikia bijoti nepageidaujamų reiškinių, kurie vargindavo gydantis ankstesniais gydymo metodais. Ateityje galbūt turėsime ir kartą per mėnesį leidžiamus vaistus, kurie palengvins pacientų kasdienybę“, – tikina R.Matulionytė.
Pirmieji požymiai primena peršalimą
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 3 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių. R.Matulionytės teigimu, gydymą šalyje gauna vos 1 tūkst. sergančiųjų, kadangi kiti pacientai neatvyksta į gydymo įstaigas.
„Tai yra didelė problema Lietuvoje, nes nuslopinti ŽIV virusą ir sustabdyti jo plitimą galime tik tada, kai pacientas sąžiningai vartoja jam paskirtą gydymą. Yra daugybė žmonių, kurie žino, kad yra užsikrėtę, bet vis tiek neatvyksta į gydymo įstaigą. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių – socialinių problemų, išsilavinimo stokos, motyvacijos trūkumo ar tiesiog situacijos ignoravimo arba nesuvokimo. Tai iš esmės trukdo sustabdyti viruso plitimą šalyje“, – pasakoja gydytoja.
Profesorė primena ŽIV rizikos veiksnius ir pirmuosius simptomus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
„Kalbant apie rizikos veiksnius, pirmiausia reikėtų įvertinti savo gyvenimo būdą: ar yra tekę vartoti švirkščiamųjų narkotikų, ar turėjote daugiau nei vieną lytinį partnerį per metus, ar turėjote homoseksualių santykių arba naudojotės seksualinėmis paslaugomis. Tikimybė užsikrėsti ŽIV ypač padidėja, jeigu su šiais rizikos veiksniais susidūrėte tose šalyse, kuriose yra žinomas didesnis viruso plitimas – Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje“, – pažymi R.Matulionytė.
Užsikrėtus ŽIV, pirminės infekcijos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms. Tai karščiavimas, gerklės skausmas, limfmazgių padidėjimas, jėgų trūkumas ar lengvas bėrimas.
„Būtina atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, kadangi tai gali būti pirmieji ŽIV požymiai ir tuo metu žmogus yra ypač užkrečiantis kitus. Vėliau atsiranda kiti simptomai – burnos pienligė, nepaaiškinamas svorio kritimas, užsitęsęs viduriavimas, karščiavimas, prakaitavimas naktį, kraujo pokyčiai – leukocitų, trombocitų ar eritrocitų sumažėjimas.
Pastebėjus šiuos požymius ir įvertinus galimą užsikrėtimo riziką, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad galėtumėte sužinoti, ar esate užsikrėtęs, ir gauti jums tinkamą, efektyvų gydymą“, – ragina medikė.
