Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis sako, kad daugiausia tai yra dvi ligos – opinis kolitas ir Krono liga.
„Jos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą ir turi nuolat gydytis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė gydytojas.
„Tačiau tai nereiškia, kad tas gyvenimas yra bevertis, nekokybiškas ar neperspektyvus – taip nėra“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, šių ligų atsiradimas nėra iki galo aiškus. Iš aplinkos veiksnių, kurie padidina riziką susirgti Krono liga, yra rūkymas, tačiau įrodymų dėl kitų trūksta.
„Todėl sumažinti šių ligų paplitimą visuomenės sveikatos metodais nelabai galima“, – kalbėjo G.Kiudelis.
Anot jo, šios ligos kiek retesnės, tačiau susirgimų jomis Lietuvoje daugėja.
„Opinio kolito ir Krono ligos per paskutinius 10 metų padaugėjo daugiau negu tris kartus. Pasaulyje didėjimo tendencijos stebimos jau apie 30–40 metų, pas mus didėjimas prasidėjo maždaug po Nepriklausomybės paskelbimo. Sergančiųjų nuolat daugėja“, – teigė Kauno klinikų medikas.
Pasak mediko, pagrindiniai šių ligų simptomai yra lėtinis viduriavimas, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas, gali būti ir sisteminių ligos požymių.
„Kai serga ne tik virškinamasis kanalas, bet ir kitos organų sistemos gali būti pažeistos, pavyzdžiui sąnariai, pasitaiko kepenų pažeidimų (...) dažni odos pažeidimai“, – pasakojo G.Kiudelis.
Anot jo, šiomis ligomis sergantiems pacientams dažnai kyla įvairiausių iššūkių, tačiau jų gydymas yra veiksmingas, ligos gerai kontroliuojamos ir pacientai gyvena maksimaliai ilgai.
„Tam reikia gydytojų, visuomenės bei visuomenės institucijų susitelkimo ir tada ta gyvenimo kokybė būna labai nebloga, pacientai gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą“, – teigė Kauno klinikų gydytojas.
Santaros klinikų medikė Goda Sadauskaitė sakė, kad jaunesni susirgę pacientai viduriuoja, kartais su krauju, tampa nedarbingi.
„Kyla klausimas, kaip mokytis, dirbti, produktyviai, aktyviai gyventi? Ar galima kurti šeimą, gimdyti?“ – teigė medikė.
Tam reikia gydytojų, visuomenės bei visuomenės institucijų susitelkimo.
Pasak jos, tam, kad gydymas būtų efektyvus, reikalingos bendros pastangos.
„Mūsų visų bendromis pastangomis tikrai galime pasiekti, kad žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą įvairiame amžiaus tarpsnyje, netgi tada, kai ligos gan komplikuotos“, – kalbėjo G.Sadauskaitė.
Santaros klinikų gastroenterologas Benediktas Kurlinkus pristatė specialiai šiomis ligomis sergantiems pacientams skirtą programėlę „For you, with you“, kurioje galima rasti naudingos informacijos, stebėti gydymo eigą.
„Ji yra lengvai naudojama, joje pateikiama aktuali pacientams skirta informacija, ją galima parsisiųsti nemokamai, galima naudotis ir neturint interneto ryšio“, – teigė medikas.
Jo teigimu, programėlė prisitaiko prie paciento ligos – pateikia tokią informaciją, kuri susijusi tik su konkrečia liga.
„Žmogus, užsiregistravęs programėlėje, pasirenka, kuria liga jis serga ir atitinkamai programėlė optimizuojama pagal tą jo ligą ir visos joje pateikiamos priemonės, informacija yra atitinkamai pagal tai adaptuojama“, – pasakojo B.Kurlinkus.
Anot jo, programėle gali naudotis ir gydytojai, jie gali keistis informacija, stebėti paciento gydymo eigą.
Gegužės 19-ąją minima pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena.
