Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuvos medikus suomiai gundo „balta“ 15–25 tūkst. litų alga

5–7,5 tūkst. eurų (17–25 tūkst. Lt) mėnesinė alga ir socialinės garantijos suviliojo Lietuvos bendrosios praktikos gydytojus, gydytojus specialistus ir odontologus, trečiadienio vakarą sugužėjusius į seminarą, kuriame buvo pristatomos įsidarbinimo galimybės Suomijoje.
Medicina
Taupyklė / 123rf nuotr.

Šįkart į aukšta kvalifikacija visame pasaulyje garsėjančius Lietuvos medikus nusitaikė Suomijos medicinos srityje veikianti įdarbinimo agentūra „Attendo“, mūsų šalyje žengianti pirmuosius žingsnius.   

Susidomėjusiems darbu Suomijoje gydytojams iš anksto žadamas 5–7,5 tūkst. eurų mėnesinis atlyginimas iki mokesčių, priklausantis nuo darbo pobūdžio ir darbo valandų skaičiaus.

Tiesa, vien profesinės kompetencijos ir anglų kalbos žinių emigruoti pasiryžusiems šeimos gydytojams, gydytojams specialistams ir odontologams neužtektų. Todėl pavasarį Vilniuje bus organizuojami suomių kalbos kursai. Bent minimalus kalbos pradžiamokslis būtinas, dirbant su svečios šalies pacientais.

Lanksčios darbo sąlygos

Seminaras vyko maždaug 30 žmonių talpinančioje viešbučio „Hotel Park Inn Vilnius North“ konferencijų salėje. Trečiadienio vakarą ji buvo pilnutėlė – darbo Suomijoje perspektyvomis labiausiai domėjosi vilniečiai odontologai.

„Attendo“ jiems siūlo lanksčias darbo sąlygas: dirbti tik Suomijoje arba darbus derinti, migruojant tarp dviejų šalių.

Be to, suomiai labai sąžiningi, geranoriški ir paslaugūs. Gydytojas ten – dievas.

Dirbant 160 valandų per mėnesį medikams žadamas 5–7,5 tūkst. eurų atlyginimas iki mokesčių. Seminaro pranešėja Kaili Hjorth atkreipė auditorijos dėmesį, kad Suomijoje veikia progresinių mokesčių sistema: kuo didesnė alga, tuo daugiau sumokama valstybei. Tačiau vidutiniškai mokesčiams atseikėjama apie 30–35 proc. atlyginimo.

Seminaro dalyviai iškart paskaičiavo, kad reali alga į rankas siektų apie 3, jei pasisektų, 3,5 tūkst. eurų (10–12 tūkst. Lt). Iš pristatymo medžiagos galima spręsti, kad iš šios sumos apie 400–500 eurų tektų pakloti būsto nuomai. Dar 20–40 eurų atsieitų elektra, 10–15 eurų – vanduo.

Be to, dar kelis šimtus eurų naujakuriams reikėtų skirti vienkartiniams mokesčiams – būsto draudimui, registracijai ir pan.

Darbas mažuose šalies miesteliuose

400 eurų – tiek kainuotų leidimas dirbti Suomijoje. Tačiau apsisprendusiems kelti sparnus su „Attendo“, šių išlaidų būtų galima išvengti – jas prisiimtų pati agentūra.

„Be to, mes galime padėti išsinuomoti būstą – tada nereikėtų mokėti ir vienkartinio draudimo mokesčio“, – bendradarbiavimo su agentūra privalumus pabrėžė K.Hjorth.       

Pasiūlymu susigundžiusiems lietuviams pragyvenimas Suomijoje nebūtų labai brangus, nes agentūra nežada darbo šalies didmiesčiuose – tikimybė dirbti sostinėje Helsinkyje, bent jau iš pradžių, lygi nuliui.

Didmiesčiuose noriai dirba vietos medikai, tačiau gydytojų ypač trūksta šalies periferijoje – mažuose miesteliuose. Todėl čia džiaugiamasi sulaukus kvalifikuoto specialisto, atlaidžiai vertinant net palyginti skurdžias jo suomių kalbos žinias. Tiesa, neslepiama, kad suomiai vis dažniau pasiskundžia vos susišnekantys su gydytojais, tačiau, nepaisant šio nepatogumo, gerbia juos už kokybiškai atliktą darbą.

„Attendo“ atstovai neslepia, kad užpildyti medikų stoką ne vienus metus bandė, prisiviliodami medikus iš kaimyninės Estijos. Tačiau rezervas šioje šalyje jau išsemtas, todėl suomių žvilgsnis nukrypo į darbščius, atsakingus, gerą profesinį vardą pelniusius lietuvius.

Įsipareigoti iš anksto nereikalauja   

Jei dirbti svetur pasiryžusio gydytojo ir „Attendo“ bendradarbiavimas klostytųsi sėkmingai, įdarbinimas Suomijoje lietuviui atsieitų tik 150 eurų – tiek kainuotų užsienio kalbos kursai.

Planuojama, kad Vilniuje jie prasidės kovo 18 dieną. Iš viso kursai truktų apie 200 akademinių valandų, po to lauktų žinių patikrinimas – egzaminas.

Nė vienas privačios klinikos savininkas nesutinka mokėti viso „balto“ atlyginimo, nes jam neapsimoka.

„Attendo“ kalbos mokėjimą vertina trimis lygiais. Sakoma, kad darbo pradžiai užtektų minimalių pirmo lygio kalbos žinių – tiek, kad užtektų susikalbėti su pacientais ir suomių kalba pildyti ligos istorijas.

Kovą pradedančių mokytis kalbos medikų egzaminas lauktų maždaug spalį, todėl reali išvykimo dirbti svetur data – tik po pusmečio.

Įsipareigoti, pasirašant bendradarbiavimo sutartį iš anksto, „Attendo“ nereikalauja. Potencialiems klientams agentūra siūlo pirmiausia išbandyti jėgas ir pasitikrinti, ar ketinimai išvykti iš tikrųjų rimti, ar užtenka motyvacijos.

Todėl maždaug mėnesį kalbos kursai būtų nemokami. Praėjus šiam terminui programos dalyviams jau bus siūloma pasirašyti sutartį. Ją nutraukus tektų sumokėti sutartyje numatytą sumą – rinkos kainą už kalbos pamokas. Kokia tai suma, „Attendo“ atstovai neatskleidė. Pasiteisino, kad jos dar nėra nustatę.

Uždirba nemažai, bet „juodais“

Suomijoje klesti nedideli šeimos medicinos centrai, kuriuose dirba 5–7 medikai. Vienam bendrosios praktikos gydytojui tenka apie 5 tūkst. pacientų. Lietuvoje šeimos gydytojui būna priskiriamos ir 10 tūkst. gyventojų apylinkės. Todėl medikai dažnai skundžiami milžinišku darbo krūviu.

Odontologas Suomijoje per dieną aptarnauja apie 10 pacientų, Lietuvoje – 15 ar net 17.        

Nuovargis ir prastos apmokėjimo už darbą sąlygos – tuo dažniausiai skundėsi „15min“ kalbinti seminaro dalyviai. Mintimis jie dalijosi anonimiškai, nes nenori, kad apie ketinimus dabartiniai darbdaviai sužinotų anksčiau laiko.  

„Mano mėnesinės pajamos į rankas siekia apie 4–5 tūkst. litų. Iš šalies atrodytų, kad tai labai geras atlyginimas, tačiau dėl jo dirbu dvejuose darbuose ir neturiu jokių socialinių garantijų, nes oficialiai uždirbu minimumą – visa kita gaunu vokeliuose. Nė vienas privačios klinikos savininkas nesutinka mokėti viso „balto“ atlyginimo, nes jam neapsimoka. Jei tau reikia, pats turi susimokėti mokesčius, tačiau po jų iš esmės neliks pinigų pragyvenimui“, – pasakojo 30 metų odontologė.

Tarp dviejų darbų ji plėšosi jau dešimt metų, tačiau sako supratusi, kad tai niekur neveda: „Na, dar dešimt metų pasidraskysiu, bet kas iš to? Nieko nekaupiu pensijai, nesijaučiu saugi ligos atveju, nekalbant apie tai, kokią gaučiau motinystės išmoką. Nematau ateities, o norisi gyventi ir dirbti oriai.“

Brangus savęs tobulinimas

Seminare dalyvavę odontologai tikino, kad dideli šios specialybės atstovų atlyginimai – mitas. Dauguma jų esą užsidirba vos 2–2,5 tūkst. litų per mėnesį. Be to, esą tenka dirbti tokiuose morališkai pasenusiuose kabinetuose, kuriuos reikėtų tuoj pat uždaryti, nekalbant apie pacientų gydymą.

„Norėdami išsaugoti licenciją, per penkerius metus 120 valandų turime skirti savęs tobulinimui – įvairiems mokymams, paskaitoms, seminarams ir pan. Visa tai kainuoja: už šešių valandų kursus neseniai sumokėjau 350 litų, tačiau yra tokių, kurie atsieina ir 2 tūkst. litų“, – atkreipė dėmesį kita seminaro dalyvė.

Lietuvoje šių išlaidų esą niekas nekompensuoja, tuo metu Suomijoje dalis lėšų už profesinį tobulinimąsi grąžinama.

„Ten žmonės dirba, o ne aria“

Medikų veiduose atsispindėjo nusivylimas – dažnas labai pasigenda elementarios pagarbos savo darbui ir supratimo, kokia atsakomybė gula jų pečius.

„Suomių kalba labai sunki. Mano vyras, išvykęs būtent per „Attendo“, jau kelis mėnesius ten dirba, lanko papildomus kalbos kursus ir tik dabar pradeda susikalbėti. Tačiau jis jaučiasi patenkintas: darbo krūvis normalus, atlyginimas geras. Be to, suomiai labai sąžiningi, geranoriški ir paslaugūs. Gydytojas ten – dievas. Ten žmonės dirba, o ne aria“, – pasakojo odontologe dirbanti moteris, nusprendusi mokytis kalbos ir su sūnumi kraustytis pas vyrą. Jis, beje, per mėnesį tris savaites dirba Suomijoje, savaitę leidžia Lietuvoje.

Tokia praktika Suomijoje labai populiari. „Attendo“ atstovas Kalevas Leppas pasakojo, kad suomių gydytojai nedirba kasdien nuo 8 iki 17 val. Dažniausiai jie dvi savaites dirba, o dvi ilsisi. Todėl ir randasi medikų trūkumas.

K.Leppas užtikrino, kad tautinės diskriminacijos darbo rinkoje jo šalyje nėra: tiek pat valandų tą patį darbą dirbantis vienodos kvalifikacijos gydytojas suomis ir lietuvis gautų to paties dydžio algą.

Tarpininkavimo paslauga ieškant darbo Suomijoje lietuviams iš esmės nekainuoja, nes „Attendo“ apmokėjimą gauna iš tos gydymo įstaigos, į kurią bus siunčiamas parengtas specialistas.

Žiniasklaidoje išplatintame kvietime į seminarą medikams „Attendo“ prisistatė kaip didžiausia Suomijos medicinos srityje veikianti įdarbinimo agentūra, iki šiol įdarbinusi daugiau nei 5 tūkst. specialistų.

Agentūra Lietuvoje taikosi ne tik į Vilniaus gydytojus. Jau keletą savaičių suomių kalbos mokosi kauniečiai.

Masinės emigracijos grėsmės neįžvelgia

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas įsitikinęs, kad didžioji gydytojų emigracijos banga jau nuslopo. Dabar dažnesnė praktika, kai lietuviai medikai gyvena tarp dviejų valstybių, pavyzdžiui, pusę ar ketvirtį etato turi Lietuvoje ir, tarkime, savaitę ar dvi dirba užsienyje.

„Kita grupė medikų su gydymo įstaigomis užsienyje turi pasirašę kontraktus keliams mėnesiams, pusmečiui ar metams. Tačiau tokių specialistų juk irgi nevadinsi emigravusiais“, – svarstė medikų organizacijos atstovas.

Tiesa, jis suabejojo, ar plėšytis tarp kelių šalių galėtų ir bendrosios praktikos gydytojai. Girdi, jų darbo specifika reikalauja nuolatinio buvimo darbo vietoje, pacientų pažinimo.

Tačiau realios grėsmės, kad suomiai nuviliotų mūsų specialistus, L.Labanauskas neįžvelgia. Maža to, medikų kvietimas į seminarą jam kelia nuostabą.

„Šitaip gydytojų niekas neatrinkinėja – Skandinavijos šalys juo labiau. Kiek žinau, pirmiausia atliekamos žvalgytuvės, tada išrenkami keli kandidatai, apie kurių kvalifikaciją ir darbo patirtį kruopščiai renkami duomenys. Po to jau prasideda asmeniniai pokalbiai, pažadai. Todėl jūsų minimas seminaras man atrodo nerimtas, labiau apsižvalgymas, pažiūrėjimas, kiek žmonių atsilieptų į skelbimą: juk gali ateiti žmogus iš gatvės, iš vardo ir pavardės jo kompetencijos neįvertinsi“, – kalbėjo L.Labanauskas ir įspėjo medikus tokių seminarų metu nepasirašinėti jokių sutarčių.

Suomių sukrutimą žvejoti bendrosios praktikos gydytojus būtent tuo metu, kai Lietuvoje kilo nerimas dėl sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio užmojų privačiai medicinai užmauti apynasrį, L.Labanauskas vadina ne strateginiu žingsniu, bet sutapimu.

„Šių dalykų tikrai nesiečiau“, – net nesuabejojo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.

Lietuvos medikai geresnio gyvenimo dažniausiai ieško Anglijoje, Airijoje, Skandinavijos šalyse, pastaruoju metu auga susidomėjimas Vokietija.

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos