Lietuvos mokslininkai įminė tūkstantmečių paslaptį: „atrakino“ spirulinos formulę

Spirulina (liet. vingrūnė) – tai gyvas organizmas, melsvadumblis, savo forma primenantis stacionaraus telefono laidą. Žemėje jis gyvuoja jau šimtus tūkstančių metų. Pirmieji, pastebėję naudingąsias melsvadumblio savybes žmogaus sveikatai, buvo Šiaurės Amerikos indėnai. Ypatinga maistine sudėtimi pasižyminti spirulina ne vieną dešimtmetį domina ir mokslininkus.
Lietuvos mokslininkai įminė tūkstantmečių paslaptį: „atrakino“ spirulinos formulę
Lietuvos mokslininkai įminė tūkstantmečių paslaptį: „atrakino“ spirulinos formulę / Partnerio nuotr.

Revoliucinis proveržis įvyko Lietuvos laboratorijose

Žinoma, jog spirulinoje gausu aukštos kokybės augalinių baltymų bei omega 6 rūgščių. Šis melsvadumblis turtingas vitaminais A, B12, D ir mineralinėmis medžiagomis – kalciu, variu, chromu, kaliu, cinku, geležimi, o taip pat ir pigmentais – beta karotinu, fikocianinu, chlorofilu ir įvairias fermentais.

Nors šis maisto medžiagų šaltinis yra žinomas nuo neatmenamų laikų, visada kilo didelė techninė problema – kaip apdirbti šį plika akimi neįžiūrimą mikroorganizmą. Visgi, svarbiausios ir didžiausią nauda žmogaus organizmui teikiančios naturalios medžiagos – pigmentai, bei fermentai yra randamos toje spirulinos ląstelės dalyje, kurios mūsų organizmai tiesiog nevirškina – ląstelės sienelėje. Ne vienerius metus mokslininkai ieškojo būdų, kaip suardyti ląstelę gaubiantį barjerą, nepažeidžiant joje esančių komponentų. Pirmiesiems tai pavyko padaryti Lietuvos mokslininkams.

Partnerio nuotr./Lietuvos mokslininkai įminė tūkstantmečių paslaptį: „atrakino“ spirulinos formulę
Partnerio nuotr./Lietuvos mokslininkai įminė tūkstantmečių paslaptį: „atrakino“ spirulinos formulę

„Mes radome būdą, kuris „atrakina“ spirulinos ląsteles, ir tada žmogaus organizmas gali pasiimti viską, kas jam reikalingiausia,“ – pasakoja viena šio išradimo autorių, VU Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros afilijuotoji mokslininkė Vida Bendikienė. Šio mokslinio proveržio dėka biologinė spirulinos vertė išaugo drastiškai.

VIDEO: Fortivitum žaliasis medus, mokslininkų pergalė prieš ligas.

Bendradarbiaujant Lietuvos mokslininkams ir lietuvių startuoliui Simui Didžbaliui („Fortivitum“), buvo pagamintas produktas, pavadintas „Žaliasis medus“, kuris turi su medumi sumaišytus specialiai apdorotus melsvadumblius. Juose yra spirulinos ląstelės, „paruoštos“ atiduoti žmogaus organizmui tai, kas yra naudinga.

Saugo nuo 5-ių, itin pavojingų šio amžiaus diagnozių

Spirulinoje esančios medžiagos turi antioksidacinių, antiuždegiminių, antivirusinių savybių, o pastaruoju metu mokslininkai toliau tiria ir jų priešvėžines savybes. Pateikiame sąrašą ligų, kurių prevencijai rekomenduojama vartoti spiruliną.

1. Cholesterolio padidėjimas

Cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra vienas iš veiksnių, labiausiai prisidedantis prie širdies ir kraujagyslių ligų, kurios kasmet nusineša daugiausiai gyvybių. Viename iš atliktų tyrimų buvo stebimas spirulinos poveikis vyrams, kuriems nustatyta blogojo cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas bei aukštas kraujo spaudimas. 8 savaites trukusio tyrimo metu savanoriams kasdien suvartodavo 4,2 g spirulinos. Rezultatai stulbinantys: buvo nustatytas reikšmingas blogojo cholesterolio kraujyje sumažėjimas bei nenustatyta jokio neigiamo ar nepageidaujamo šalutinio poveikio (1).

2. Priešvėžinės savybės

Be to, atliekant tyrimus su vėžinėmis ląstelėmis nustatyta, kad spirulina pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Fikocianinas, kurio gausu spirulinoje, veikia piktybinių ląstelių ciklą (8).

Partnerio nuotr./Lietuvos mokslininkai įminė tūkstantmečių paslaptį: „atrakino“ spirulinos formulę
Partnerio nuotr./Lietuvos mokslininkai įminė tūkstantmečių paslaptį: „atrakino“ spirulinos formulę

3. Infarktas

Išsiaiškintas ir teigiamas šios medžiagos poveikis smegenų veiklai. Spirulinoje esančios medžiagos slopina kraujagyslių uždegiminius procesus, mažina kraujo krešulių susidarymo galimybę, saugo nervines ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, todėl ne tik gali būti naudojamos kaip prevencinė priemonė nuo infarkto, tačiau, kaip atskleidžia tyrimai, veiksmingas įrankis jau ir potrauminiams simptomams mažinti (2,3). Toks teigiamas spirulinos poveikis kraujagyslių ir nervų sistemoms gali būti aiškinamas spirulinoje esančių naudingų medžiagų gausa. Joje yra ypač daug nepakeičiamų riebalų rūgščių (linolo, linoleno), kurios yra būtinos žmogaus organizmui. Visgi organizmas nesugeba jų pasigaminti pats, todėl privalome visa tai gauti su maistu.

4. Cukrinis diabetas

Taip pat tirtas spirulinos poveikis cukriniu diabetu sergantiems pacientams bei žmonėms, kenčiantiems nuo viršsvorio, kuriems būdinga aukšta gliukozės koncentracija kraujyje, nes ląstelės negali jos pasisavinti. Ne išimtis ir dauguma iš mūsų: nereguliari, nesubalansuota mityba, daug cukraus turinčio produktų vartojimas stiprina ląstelių pasipriešinimą insulinui. Nustatyta, jog spirulina didina organizmo ląstelių membranose esančių receptorių jautrumą, todėl greičiau ir daugiau insulino gali susijungti su receptoriais. Tai lemia, kad daugiau gliukozės specialiais kanalais gali patekti į ląstelę, todėl gliukozės koncentracija kraujyje sumažėja, užtikrinama optimali jos koncentracija kraujyje (4). Žmogus jaučiasi sotus, sumažėja grėsmė persivalgyti bei priaugti nereikalingų kilogramų.

5. Alzheimeris, Parkinsonas, širdies ligos

Pastaraisiais metais medicinos gydytojų ir mokslininkų ypač eskaluojama tema apie mūsų žarnyne esančių mikroorganizmų įtaką sveikatai. Naujausių tyrimų duomenimis reikšmingi kiekybiniai ir kokybiniai virškinamojo trakto mikroorganizmų pokyčiai gali lemti įvairių, su žarnynu tiesiogiai nesusijusių, ligų vystymąsi. Mikrobiomo pokyčiai aptikti Alzheimerio, Parkinsono ligomis sergančių pacientų organizme. Taip pat toliau intensyviai aiškinamasi žarnyno mikrofloros įtaka lėtiniam nuovargiui bei jo poveikis širdies, kraujagyslių bei kitoms ligoms. Ateityje tikimasi naudoti spiruliną kaip gydymo priemonę nuo šių ligų (5). Tyrimai rodo, jog spirulina veikia gerųjų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus augimą. Jos ne tik dalyvauja žmogaus organizmui būtinų vitaminų apykaitoje, bet ir išskiria antimikrobines medžiagas, stiprina virškinimo trakto natūralų atsparumą, padeda atkurti pažeistą žarnų gleivinę, naikina virusus, bakterijas (4,6).

Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

Laikyti vėsioje, sausoje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims.

Svarbu sveika ir subalansuota mityba.

Šaltiniai:

  1. N N, Y H, Y G. Cholesterol lowering effect of spirulina. Nutrition reports international [Prieiga per internetą]. 1988 m. [žiūrėta 2020 m. birželio 16 d.]; Adresas: https://agris.fao.org/agris-search/search.do?recordID=US19890065227
  2. Karkos PD, Leong SC, Karkos CD, Sivaji N, Assimakopoulos DA. Spirulina in Clinical Practice: Evidence-Based Human Applications. Evid Based Complement Alternat Med [Prieiga per internetą]. 2011 m. [žiūrėta 2020 m. birželio 19 d.];2011. Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3136577/
  3. Neyrinck AM, Taminiau B, Walgrave H, Daube G, Cani PD, Bindels LB, ir kt. Spirulina Protects against Hepatic Inflammation in Aging: An Effect Related to the Modulation of the Gut Microbiota? Nutrients [Prieiga per internetą]. 2017 m. birželio 20 d. [žiūrėta 2020 m. birželio 20 d.];9(6). Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5490612/
  4. Finamore A, Palmery M, Bensehaila S, Peluso I. Antioxidant, Immunomodulating, and Microbial-Modulating Activities of the Sustainable and Ecofriendly Spirulina. Oxid Med Cell Longev [Prieiga per internetą]. 2017 m. [žiūrėta 2020 m. birželio 20 d.];2017. Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5274660/
  5. Wu Q, Liu L, Miron A, Klímová B, Wan D, Kuča K. The antioxidant, immunomodulatory, and anti-inflammatory activities of Spirulina: an overview. Arch Toxicol. 2016 m. rugpjūčio;90(8):1817–40. Adresas: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27259333/
  6. Sinha S, Patro N, Patro IK. Maternal Protein Malnutrition: Current and Future Perspectives of Spirulina Supplementation in Neuroprotection. Front Neurosci [Prieiga per internetą]. 2018 m. gruodžio 18 d. [žiūrėta 2020 m. birželio 20 d.];12. Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6305321/
  7. Cho JA, Baek SY, Cheong SH, Kim MR. Spirulina Enhances Bone Modeling in Growing Male Rats by Regulating Growth-Related Hormones. Nutrients [Prieiga per internetą]. 2020 m. balandžio 24 d. [žiūrėta 2020 m. birželio 19 d.];12(4). Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7231069/
  8. Jiang L., Wang Y., Yin Q., et. al. (2017) Phycocyanin: A Potential Drug for Cancer Treatment. Journal of Cancer 2017; 8(17): 3416-3429. doi: 10.7150/jca.21058. Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5687155/

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų