Pirmi Europoje
„Sergamumą išemine širdies liga, kuri išsivysto dėl aterosklerozės susiaurėjus vainikinėms širdies raumenį maitinančioms arterijoms, lemia įprastiniai rizikos veiksniai – labiausiai – padidėjusi blogojo cholesterolio – mažo tankio lipopreoteinų koncentracija, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir rūkymas. Žinoma svarbūs ir tokie veiksniai kaip nutukimas, ypač pilvinio tipo, nejudra, šeiminis polinkis sirgti šia liga, vyresnis amžius, vyriškoji lytis. Dabar mokslininkai atkreipia dėmesį ir padidėjusios oro taršos (kietųjų dalelių, azoto monoksido), triukšmo poveikį, taip pat psichosocialinius veiksnius, apimančius žemą pagyvenimo lygį bei ilgalaikį stresą. Tačiau labiausiai įtakojantis aterogenezę ir, beje, modifikuojamas rizikos veiksnys, kaip jau buvo įrodyta šimtais tūkstančių pacientų ir dešimtmečių stebėjimo metų klinikiniais tyrimais - yra mažojo tankio lipoproteinų cholesterolis“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Gustienė.
Mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje ir net keturis kartus viršija ES vidurkį. Dar daugiau – Lietuvoje išvengiamo mirtingumo rodikliai du kartus viršija ES vidurkį. 2018 m. Lietuvoje tai buvo pagrindinė mirties priežastis, ji sudarė 34,9 proc. visų mirčių, dar 13 proc. visų mirčių sudarė mirtingumas nuo insulto. Jau daugelį metų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra ne tik pagrindinė mirties priežastis, sudaranti 48,2 proc. visų mirčių, bet ir pagrindinė ankstyvos mirties – žmonių iki 64-erių metų amžiaus – priežastis. Kasmet nuo šių ligų miršta apie 23 tūkstančius žmonių.
„Lietuva yra priskirta didelės rizikos sirgti širdies kraujagyslių ligomis kraštui. Ir tai galime paaiškinti ne tuo, kad esame ypatingi genetiškai, o tuo, kad tam tikros mūsų gydymo ir prevencijos tendencijos skiriasi nuo kitų šalių. Lyginant su kitomis ES šalimis, vaisius ir daržoves valgome vidutiniškai dažnai, vidutiniškai dažnai sportuojame, cukriniu diabetu sergama rečiau nei kitose ES šalyse, mažiau užterštas oras, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu yra vidutinis, bet pagal kitus rodiklius smarkiai skiriamės“, – aiškina profesorė.
Pavyzdys gali būti daugelyje Europos šalių vykdytas EUROASPIRE V registras, kurį rengdami specialistai vertino pacientų, patyrusių miokardo infarktą, stentuotų, po vainikinių jungčių operacijų, duomenis. Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai blogiausiai koreguoja blogojo cholesterolio koncentraciją – net 90 proc. pacientų nesumažino jos kaip privalu, kad aterosklerozė neprogresuotų - mažiau kaip 1,8 mmol/l. Ir tai buvo patys blogiausi rezultatai lyginant su kitomis šalimis.
„Akivaizdus skirtumas nuo JAV, kur per pastarąjį dešimtmetį pavyko mažinti sergamumą širdies kraujagyslių ligomis, užtikrinus, kad vaistus, mažinančius cholesterolio koncentraciją, ten vartoja kas antras vyresnis nei 65 vyras, nors nutukimo ir diabeto paplitimas ten yra didesnis“ , – teigia prof. O.Gustienė.
Keičia programas
2005 m. Lietuvoje buvo pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojo doc. Gedimino Urbono, ši programa yra unikali Europoje, nes davė didelį postūmį šeimos gydytojams nustatyti, kuriems ligoniams gresia širdies kraujagyslių įvykiai – infarktas arba insultas.
Įsigaliojus minėtai programai, šeimos gydytojai pacientams pradėjo ne tik bendrojo cholesterolio tyrimą, bet ir lipidų – mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, ir didelio tankio – gerojo cholesterolio bei trigliceridų koncentracijos kraujyje tyrimus. O tai, kaip minėta, labai svarbu vertinant širdies kraujagyslių ligų riziką.
Pradėjus veikti programai, šeimos gydytojai pacientus, kuriems nustatytas metabolinis sindromas – gliukozės kiekio padidėjimas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir per didelis trigliceridų kiekis kraujyje, siunčia pas kardiologus aterosklerozei nustatyti.
Tačiau gydytojas pabrėžia, kad, laikui bėgant, pasaulio specialistų požiūris į rizikos veiksnius labai pasikeitė. „Šiuo metu manoma, kad širdies kraujagyslių įvykio riziką lemia mažo tankio lipoproteinų – blogojo cholesterolio – perteklius kraujyje“, – teigia doc. G. Urbonas.
O į metabolinio sindromo sąvoką blogasis cholesterolis neįtraukiamas. Taigi, pagal minėtą programą dirbantys gydytojai neskatinamai aktyviai aiškintis, kuriems žmonėms blogojo cholesterolio koncentracija išskirtinai didelė. Be to, programa neskatina šeimos gydytojų siekti sumažinti blogojo cholesterolio koncentraciją pacientų kraujyje. Todėl šiuo metu SAM yra sukurta darbo grupė, kuri atnaujina minėtą programą.
„Greitu laiku tikimės, kad šios programos centrinis objektas, kuris nurodys didesnę tikimybę kai kuriems žmonėms sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bus būtent mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis. Žinoma, kartu bus vertinami ir kiti rizikos veiksniai“, – viliasi docentas.
Ar įmanoma?
Ar įmanoma sumažinti mirtingumą nuo išeminės širdies ligos išliekant dideliam sergamumui širdies kraujagyslių ligomis?
„Nepakeisime amžiaus ir genetikos. Bet galima ir būtina mažinti cholesterolio, ypač „blogojo“, koncentraciją, reguliuoti kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje, skatinti pacientą būti fiziškai aktyvų, nerūkyti, – sako prof. O. Gustienė. – Dažniausiai „bloga“ genetika ir pasireiškia per sutrikusią cholesterolio apykaitą. Taigi, jei šeimoje tėvai, broliai ar seserys sirgo infarktu ar buvo staigių mirčių, ypač jaunesnių kaip 50 metų asmenų, reikėtų labai susirūpinti. Pirmiausia atlikti išsamų cholesterolio su frakcijomis tyrimą. Ir, priklausomai nuo esamos blogojo cholesterolio koncentracijos bei kitų rizikos veiksnių, bus aišku, kiek jį reikia mažinti“, – sako prof. O.Gustienė.
Šiemet buvo paskelbta 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programa, pagal kurią šalis įsipareigojo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti mirčių, kurių galima išvengti, skaičių, o pacientų išgyvenamumą pailginti 20 procentų.
„Planas mažinti mirtingumą per ateinančius penkerius metus, manau, ne tik ne per ambicingas, bet ir gali būti įgyvendinimas. Jei, vykdant sveikatos priežiūros reformą, pavyktų įdiegti naujausio ir inovatyviausio medikamentinio gydymo galimybes į klinikinę praktiką, nepamirštant kasdienės mankštos, pasivaikščiojimų, pakeisti meniu ir nebijoti pradėti reguliariai vartoti vaistus, nors jie skiriami tik prevencijai. O, siekiant ilgalaikių rezultatų, sveikos gyvensenos, judėjimo ir mitybos pagrindų mokytis ne nuo 40 metų, bet darželyje ir mokykloje“, – tvirtina prof. O. Gustienė.
Pasak profesorės, mirtingumą galėtų pakeisti priemonės, užtikrinančios sveikos gyvensenos principus ir reguliarų būtinų medikamentų vartojimą, ypač tų, kurie veikia rizikos veiksnius, labiausiai skatinančius aterosklerozės vystymąsi.
„Dabar, tarkime, mažinant cholesterolį pamirštama apie svarbiausius principus, kad vien dietos sumažinti blogojo cholesterolio koncentracijai daugiau kaip 50 proc. nepakaks, kad būtina išlaikyti jį nuolat sumažėjusį, kad rezultatai, kurie įrodo aterosklerozės progresavimo sulėtėjimą ar net aterosklerozinių plokštelių dydžio mažėjimą, buvo pasiekti per kelerius nuolatinio gydymo metus. Ir, deja, priemonių tam pasiekti nedaug teturime – statinus, kuriuos supantys mitai, ypač susiję su didelių dozių vartojimo baimėmis dėl reikšmingos kepenų pažaidos ar dėl poveikio vystantis demensijai, onkologinėms ligoms ir panašiai, vis dar gajūs, nors jau seniai paneigti. Turime cholesterolio rezorbciją žarnyne mažinančių medikamentų, kurie, ypač kartu su statinais, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Turime pačių efektyviausių cholesterolio apykaitoje dalyvaujančio baltymo slopiklių – vieni jų, vartojami dukart per mėnesį, leidžiant į pilvo poodį, pagal šalutinius poveikius artimi placebui. Turime ir pačių naujausių mažos trumpos grandinės RNR preparatų, kurie gali būti leidžiami į poodį tik du kartus per metus ir palaiko blogojo cholesterolio koncentraciją mažesnę stabiliai per pusę metų, be to, yra mažesnės finansinės naštos nei pirmieji“, – sako profesorė.
Gydytojai turi būti suinteresuoti
LSMU Šeimos medicinos klinikoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad su didelės rizikos patirti širdies įvykį pacientais apie galimybę mažinti blogąjį cholesterolį kalba vos kiek daugiau kaip penktadalis šeimos gydytojų.
„Kalbą turi pradėti gydytojai ir padrąsinti pacientus gydytis – juk tai daryti reikės visą jų likusį gyvenimą. Mano praktikoje apie 90 proc. pacientų laikosi mūsų gydymo susitarimų. Deja, dėl didelio užimtumo, dėl perteklinio popierizmo gydytojai nespėja apie tai pakalbėti. Vis dėlto reiktų dažniau kalbėti su pacientais apie blogojo cholesterolio žalą bei būtinybę jį mažinti“, – sako doc. G.Urbonas.
Specialistas įsitikinęs: jeigu ne tik būtų finansuojami pacientų tyrimai bei gydymas, bet ir šeimos gydytojai būtų skatinami už pasiektus rezultatus, situacija pasikeistų. Dėl tokio finansavimo modelio darbo grupė jau yra sutarusi su SAM ir VLK. Belieka greičiau atnaujinti programą ir įdiegti ją į praktiką. Tik tokiu būdu galima sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų.
