Liga, kuri anksčiau buvo mirtina, o šiandien gali jus paversti neįgaliu: nuo ko viskas prasidėjo

Kaip pasakojo Eglė Kvedaraitė, nuo pat vaikystės ji buvo alergiška įvairiems maisto produktams, taip pat pelėsiui. Tačiau didžiausios bėdos prasidėjo tuomet, kai jai buvo gal septyneri metai. Viešint pas močiutę, mergaitę ištiko dusulio priepuolis. Viskas įvyko labai netikėtai, todėl tiek seneliai, tiek tėvai labai išsigando. Vėliau jai buvo diagnozuota bronchinė astma – kur kas klastingesnė ir pavojingesnė liga, nei dažnai manome.
Vaistai
Vaistai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis

„Laimė, močiutė prisiminė kaimyną, kuris irgi dusdavo, ir nulėkė pas jį prašyti vaistų. Tam kartui jie padėjo... Grįžus namo dusulio priepuoliai pradėjo kartotis, ir po vaikščiojimų pas įvairius gydytojus man buvo pripažinta alerginė astma. Mano gyvenimas pasikeitė iš esmės.

Gydytojai, bijodami alergenų, valgyti uždraudė beveik viską. Tėvai taip pat visko bijodavo – ir į baseiną mane leisti, ir į turistinius žygius su vaikais, ribodavo fizinį krūvį. Taigi pirmieji metai buvo labai sunkūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Baimės dėl dusulio nejausdavau, bet būdavo pikta, kad tėvai riboja mano aktyvų gyvenimą“, – pasakojo astma serganti moteris.

Asmeninio archyvo nuotr./Eglė Kvedaraitė
Asmeninio archyvo nuotr./Eglė Kvedaraitė

Jos vaikystė nebuvo nė iš tolo panaši į jos bendraamžių gyvenimą. Tuo metu esantys vaistai tik nuslopindavo priepuolį, tačiau kai baigdavosi jų atpalaiduojantis poveikis, situacija dažnai kartodavosi. Dėl nuolatinių kelionių į sanatoriją Eglė ne tik atitrūko nuo draugų, bet ir turėjo pakeisti mokyklą, kadangi jos mokykloje buvo sustiprinta anglų kalba, o sanatorijose anglų kalbos niekas nemokė.

Dar sunkiau būdavo, ko gero, jos tėvams, kurie, ištikus priepuoliui, kaip įmanydami stengdavosi padėti ir vis svarstydavo – jau kviesti greitąją pagalbą, kai nepadėdavo net vaistai, ar dar palaukti. Iš namų dingo kilimai, užuolaidos, kad tik būtų mažiau daiktų, kaupiančių dulkes, į kurias Eglės bronchai reaguodavo labai jautriai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Su tokiu genu kaip Vėjas pasaulyje vos keletas: atkakli mamos kova už savo vaiko gerovę

Važiuoti dviračiu ir plaukti išmoko tik po dvidešimties

„Buvo bandyta gydyti mane įvairiomis priemonėmis, taip pat ir netradicinėmis. Keletą kartą važiavau į druskos kasyklas Ukrainoje. Šiek tiek pagerėdavo, tačiau po kurio laiko liga vėl pasireikšdavo. Iš esmės normaliai gyventi pradėjau jau tik suaugusi, kai Lietuvoje atsirado šiuolaikiniai vaistai. Dvidešimt kelerių metų ir dviračiu išmokau važiuoti, ir plaukti.

Kai prasideda dusulys, jausmas toks, tarsi tau ant krūtinės uždėtas sunkus akmuo. Išvėpti dar kažkaip gali, bet įkvėpti normaliai nepavyksta, įkvėpimas tampa komplikuotas. Ima trūkti oro, dėl to ir sąmonė truputį apsiblaususi, nieko negali daryti. Kadangi mano astma alerginė, nukeliavus į kitus namus, kuriuose ne savos dulkės ar gal yra ir pelėsio, dabar kyla tik alerginių simptomų – sloga, čiaudulys, o tuo metu iš karto reaguodavo ir bronchai. Pas močiutę daugiau nakvoti niekada negalėjau – dusulio priepuolis būdavo garantuotas“, – prisiminė pašnekovė.

Visavertis Eglės gyvenimas prasidėjo tik tuomet, kai Lietuvą pasiekė šiuolaikiniai vaistai nuo astmos, kurie ne tik slopina priepuolius, bet ir padeda jų išvengti. Niekas nė neįtartų apie jos ligą, jei ne Eglės visuomeninė veikla, susijusi su astma. Įsitraukusi į ją, ji galiausiai tapo Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidente.

Paklausta, kas šiuo metu aktualu astma sergantiems žmonėms, ji pasidžiaugė, kad bent pagrindiniai vaistai yra kompensuojami, tačiau sanatorinio gydymo pacientai neteko – labai retai kas gauna jį su šia liga, nors sergantiems sunkia astma jis tikrai reikalingas.

Asmeninio archyvo nuotr./Violeta Kvedarienė
Asmeninio archyvo nuotr./Violeta Kvedarienė

Sergamumas astma didėja milžiniškais tempais

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentės, Santaros klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, docentės Violetos Kvedarienės (pacientės ir gydytojos pavardžių sutapimas yra atsitiktinis – 15min) teigimu, įvairios alerginės reakcijos, taip pat alerginė bronchinė astma, yra didėjanti mūsų laikmečio problema, nes oro ir aplinkos tarša didėja, valgome vis daugiau maistų produktų, turinčių konservantų ir kitų maisto priedų, mūsų fizinis krūvis mažėja, o imunitetas dėl pervargimo silpsta. Visa tai sudaro palankias sąlygas alergijai progresuoti.

„Per paskutinį dešimtmetį alerginių reakcijų statistika visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, išaugo beveik dvigubai, tarp vaikų – net trigubai. SVEIDROS duomenimis, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį ligotumas alergijomis padidėjo nuo 73,4 iki 127,2 atvejų tūkstančiui gyventojų, bronchine astma – nuo 6,4 iki 26,5.

Tai ligos, kurios labai trukdo gyvenimo kokybei, dažnai žmogų, jeigu jis teisingai nesigydo, paverčia neįgaliu. Galime tik pasidžiaugti, kad jau keletą dešimtmečių bronchinę astmą gydome ne tabletiniais hormoniniais vaistais, o kur kas saugesniais inhaliaciniais kortikosteroidais, kurie neturi tiek nepageidaujamų poveikių kaip senieji vaistai, ir tvarkingai besigydantis pacientas gali jaustis visiškai sveikas“, – pasakojo medikė.

Pasak pašnekovės, anksčiau astma buvo mirtina liga. Šiandien tokie atvejai labai reti, o pats susirgimas gali būti tiek alerginės, tiek nealerginės kilmės.

Kuriems žmonėms gresia susirgti astma

Alerginė astma tampriai siejama su genais, pirmiausia lemiančiais polinkį į alergiją. Paprastai toks žmogus vaikystėje turi maisto alergiją, t. y. išbertus žandus, niežtinčią ir raustančią odą, vėliau atsiranda alerginė sloga, švokštimas kvėpuojant, ypač po kontakto su alergenu, vėliau – priepuolinis kosulys, dusulys naktį.

Nesant alergeno aplinkoje, susirgimo pradžioje jaučiamasi visai gerai. Užsitęsus alerginei slogai (tai antra astmos vystymosi stadija po alergijos maistui), prasideda bronchinė astma, pradžioje epizodinė, o jos negydant – nuolatinė. Ši liga išsivysto apie 50 proc. alerginę slogą turinčių žmonių.

„Jeigu žmogus sloguoja, čiaudi, ašaroja ilgiau negu keturias savaites per metus, jam reikėtų išsitirti, kodėl taip yra, kadangi astma – niekam nelinkėtina liga. Ji pradeda vystytis atskirais kosulio, švokštimo, dusulio epizodais. Iš pradžių jie pasireiškia esant kontaktui su alergenu. Pavyzdžiui, žmogus paglostė šunį arba atėjo į namus, kuriuose yra šuo, ir pradėjo čiaudėti, o naktį – švokšti krūtinėje.

Tai lengvos astmos simptomai. Daugiau nesusiduriant su alergenu, simptomai gali nesikartoti ištisus metus. Tačiau astma vystosi kaupiamuoju principu – kiekvienas kontaktas su alergenu pliusuojasi. Jei kontaktas su alergenu dažnas arba liga progresuoja, dusulio priepuoliai laikui bėgant ir ligai progresuojant atsiranda ir be kontakto su alergenu“, – aiškino V.Kvedarienė.

pagrindinė
pagrindinė

Kuo alerginė astma skiriasi nuo nealerginės

Pasak medikės, nors alerginės ligos yra dažnėjančios ir lėtinės, pastaruoju metu jas puikiausiai galima suvaldyti ir gydyti.

Alerginei astmai ir alerginei slogai gydyti pasaulyje plačiai taikoma imunoterapija, kai, nustačius alergeną, mažomis šio alergeno dozėmis stengiamasi išugdyti organizmo atsparumą šiam alergenui, t. y. jį nujautrinti. Tai ilgas, bet labai perspektyvus gydymo būdas, kadangi šie vaistai užkerta kelią ligos progresavimui, mažina cheminių vaistų poreikį ir gerina gyvenimo kokybę.

Šiuo atveju labai svarbu tiksliai nustatyti alergeną, kadangi gydoma būtent juo. Tai padeda padaryti dar viena naujiena – molekulinė diagnostika, kurią naudojant galima nustatyti ne tik koks alergenas sukelia ligą, bet netgi kuri jo dalis kalta dėl progresuojančių simptomų bei atsirandančių kryžminių reakcijų su maisto produktais. Daugelyje šalių gydymas alergenais yra labai plačiai naudojamas, jie kompensuojami, kadangi labai brangūs. Lietuvoje pacientai juos turi pirkti patys.

„Kitas gydymo būdas, kurio mes labai laukiame sunkia astma sergantiesiems, yra biologinė terapija. Tai preparatai, blokuojantys tam tikrus imunoglobulinus, kurie susidaro ligos metu. Užsienyje šie preparatai yra taikomi jau gerą dešimtmetį, Lietuvoje juos gauna tik pavieniai pacientai. Galiu pasidžiaugti vienintelės savo pacientės gydymu, kai gydymo efektas tikrai geras ir liga pastaruoju metu gerai kontroliuojama“, – teigė pašnekovė.

Nealerginę bronchinę astmą dažniausiai išprovokuoja virusas. Pagrindinis simptomas – kai po ligos mėnesių mėnesius nepraeina kosulys, švokštimas, dusulys. Tai vadinama bronchų jautrumo, arba hiperaktyvumo, sindromu. Ir kuo toliau, tuo situacija blogėja, nes dėl užsitęsusio broncho sienelės uždegimo pats bronchas siaurėja. Vėlesnėse stadijose žmogui jau kasdien po kelis kartus reikia vaistų dusuliui suvaldyti.

„Būtent todėl labai svarbu laiku atpažinti astmos simptomus ir kreiptis pagalbos. Vėliau ligai suvaldyti reikia labai brangių vaistų ir daug pastangų. Negydant arba neteisingai, netvarkingai gydant bronchinę astmą vystosi bronchų randėjimas, jų spindis siaurėja, o susiaurėjus bronchui organizmas gauna nepakankamai deguonies. Dėl to žmogus ima netoleruoti didesnio fizinio krūvio, o esant sunkiai astmos stadijai reikia daug vaistų, kad žmogus galėtų toleruoti net įprastą fizinį krūvį, jis pasidaro visiškai neįgalus“, – įspėjo V.Kvedarienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis