„Gal daugėja žinių, žmonės anksčiau kreipiasi, „nebenurašo“ atminties sutrikimo vyresniam amžiui. Yra žinoma, kad Alzheimerio liga dažniau paliečia moteris. Tai siejama su ilgesne jų gyvenimo trukme ir lytinių hormonų pokyčiais vyresniame amžiuje“, – sakė Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Greta Pšemeneckienė.
Ilgametė Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos (LALA) prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog labai daug Lietuvoje gyvenančių žmonių vienaip ar kitaip susiduria su šia sunkia liga, labai didelė dalis ją slepia net nuo artimiausiųjų – šeimos, draugų, kolegų.
15min pašnekovės papasakojo, kokie simptomai rodo prasidedančią Alzheimerio ligą, kur kreiptis pagalbos, kaip susitaikyti su diagnoze ir išmokti gyventi su neišgydoma liga.
Simptomų negalima ignoruoti
Pasak gydytojos neurologės G.Pšemeneckienės, pirmieji simptomai įprastai pastebimi žmogui įžengus į septintą dešimtmetį ir vyresniems. Tiesa, dalis atvejų išryškėja iki 65 m. amžiaus, tokia ligos forma vadinama anksti prasidėjusia Alzheimerio liga. Dažniausiai pirmiausia pakinta trumpalaikė atmintis: žmogus kelis kartus klausia to paties, pamiršta buvusius pokalbius, neranda savo daiktų, praleidžia vizitą pas gydytoją, sunkiau įsidėmi naują informaciją. Sergantieji ima blogiau orientuotis neįprastoje aplinkoje, todėl vengia vietų, kur daugiau žmonių, renkasi tik įprastus maršrutus. Pakinta vairavimo įgūdžiai, žmogus nesugeba išmokti naudotis nauju TV pulteliu ar mobiliuoju telefonu.
Tačiau seniau buvusius įvykius, jaunystę, su buvusia darbine veikla susijusias situacijas atsimena detaliai, yra linkę jas pasakoti, analizuoti.
„Dažniausia pažinimo funkcijų sutrikimų priežastis yra Alzheimerio liga, tačiau jais gali pasireikšti ir kitos smegenų ligos, pavyzdžiui, Parkinsono liga. Persirgusiems smegenų insultu, taip pat neretai, praėjus keletui mėnesių po ūmios ligos, ima ryškėti kraujagyslinė demencija. Dėl kitų organų sistemų ligų (pavyzdžiui, trūkstant skydliaukės hormonų) ar vitaminų (pavyzdžiui, vitamino B12) stokos, taip pat gali pablogėti pažinimo funkcijos. Staiga, ypač jaunesniame amžiuje, atsiradę atminties, kalbos, elgesio, orientacijos ar kiti pažinimo sutrikimai gali būti ir pirmieji galvos smegenų navikinio proceso simptomai. Taigi, ne visada diagnozė bus Alzheimerio liga“, – sakė medikė.
Būtent todėl labai svarbu laiku išsiaiškinti sutrikimo priežastį. Pastebėjus atminties, kalbos, orientacijos ar elgesio pokyčius, pirmiausia juos reikėtų aptarti su šeimos gydytoju.
„Šeimos gydytojas įvertina kitas ligas, vadinamąją sveikatos istoriją, peržvelgia vartojamus vaistus, atlieka kraujo tyrimus, ir, esant pažinimo disfunkcijos įtarimui, nukreipia specialistui. Jei negalavimas sukeltas vitaminų stokos, hormonų pusiausvyros sutrikimo, depresijos, vartojamų medikamentų ar kitos koreguojamos būklės, laiku kreipiantis galima sustabdyti ar išvengti blogėjimo. Jei simptomai sąlygoti degeneracinių pokyčių galvos smegenyse, ankstyva diagnozė ir savalaikis gydymas padeda pristabdyti ligą, atitolina priklausomybę nuo prižiūrinčių asmenų, sergantieji ilgiau išlieka savarankiški. Deja, kol kas nėra vaistų, leidžiančių išvengti Alzheimerio ligos progresavimo. Taigi, ši liga dar nėra išgydoma“, – sakė gydytoja neurologė.
Pastebėjus atminties, kalbos, orientacijos ar elgesio pokyčius, pirmiausia juos reikėtų aptarti su šeimos gydytoju.
Stebuklingo recepto nėra
Kalbėdama apie Alzheimerio ligą pašnekovė priminė, kad pokyčiai smegenyse prasideda gerokai anksčiau nei išryškėja simptomai.
„Neretai, pirmieji simptomai būna lengvi, ilgai nepastebimi, ypač aukšto intelekto asmenims. Ligos klinikinį pasireiškimą gali paskatinti prisidėjusi kita sveikatos problema, pavyzdžiui, operacijos bendrinėje nejautroje, kraujagysliniai sutrikimai, taip pat stiprūs išgyvenimai, netektys, darbinės veiklos praradimas, gyvenamos vietos pasikeitimas“, – teigė gydytoja neurologė G.Pšemeneckienė.
Su Alzheimerio liga siejamų genetinių rizikos veiksnių, amžiaus ir lyties pakeisti negalima. Tačiau sveika gyvensena, arterinio kraujo spaudimo, kūno masės, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje kontrolė labai svarbūs, siekiant išvengti pažinimo funkcijų sutrikimo.
Neretai, pirmieji simptomai būna lengvi, ilgai nepastebimi, ypač aukšto intelekto asmenims.
„Norėdami atitolinti ar išvengti demencijos, turėtume pakankamai judėti, ilgiau būti gamtoje, gerai išsimiegoti, vengti lėtinio streso, atsisakyti žalingų įpročių ir, be abejo, bendrauti. Aktyvus socialinis gyvenimas ir protinį aktyvumą stimuliuojanti veikla (darbas, knygų skaitymas, sudoku ar kitokių loginių užduočių, kryžiažodžių sprendimas ir pan.) yra puiki smegenų mankšta“, – sakė medikė.
Pasak jos, nereikėtų silpstančios atminties ar blogėjančių kitų pažinimo funkcijų vadinti suvaikėjimu ar senatvine silpnaprotyste. „Tai nederami terminai, žeidžiantys ir stigmatizuojantys sergančiuosius ir jų artimuosius“, – sakė gydytoja neurologė G.Pšemeneckienė.
Liga, dėl kurios gėda
„Prieš dešimtmetį, Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos (LALA) veiklos pradžioje, registruodavome naujus narius. Tačiau dabar to nebedarome – ir dėl asmens duomenų apsaugos, ir dėl to, jog vis dar yra gajus gėdos jausmas. Net kai man paskambina žmonės prašydami pagalbos, dažnai nenori prisistatyti“, – neslėpė LALA vadovė D.R.Vadauskaitė
Daug metų sergančiuosius ir jų artimuosius konsultuojanti moteris apgailestavo, kad Lietuvoje dar yra daug problemų, susijusių su senais ir lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėms, kuriems reikia specialios ir nuolatinės priežiūros.
„Deja, Lietuvoje nėra nuoseklaus projekto, kaip sistemiškai nuosekliai gerinti tokių žmonių grupių gyvenimą. Džiaugiamės, kad ilgėja žmonių gyvenimo trukmė. Tačiau iš tiesų pagyvenusiems žmonėms ir senoliams valstybė nesukuria galimybių gyventi oriai. Ligoti ir seni žmonės Lietuvoje dažniausiai yra socialiniame užribyje“, – savo nuomonę išsakė Alzheimerio ligos užkluptiems Lietuvos gyventojams ir jų artimiesiems spręsti įvairiausius klausimus padedanti moteris.
Viena dažniausių problemų, kaip prasidėjus ligai susitvarkyti su buitimi. „Kai nėra sveikatos dėl ligos ar dėl to, kad jau esi garbaus amžiaus, daug ką tiesiog nebegali žmonės patys padaryti. O pagalbos sistema Lietuvoje praktiškai neveikia. Ji yra – taip, bet ne nuosekli, o su ,,skylėm“.
Žmonės negauna informacijos apie paslaugų galimybes. Dažniausiai nurodoma, kas jiems priklauso, kur kreiptis. Tačiau sunkumai užgriūna, kai reikia susitvarkyti dokumentus, reikalingus tai paslaugai gauti. Ligotas ir senas žmogus (o tokių Alzheimerio liga serga daugiausia) to nesugeba. Gerai, jei yra artimųjų, o jei žmogus vienišas?“ – kalbėjo D.R.Vadauskaitė.
Anot jos, labai trūksta ir paslaugų į namus. Tai lemia specializuotų socialinių darbuotojų stygius. Nepakankamai yra ir specializuotų gydymo įstaigų, slaugos, globos, senelių namų.
LALA narių patirtis rodo, kad šiuo metu sergančiais žmonėmis dažniausiai rūpinasi jų artimieji: vaikai, anūkai, kiti giminaičiai. Dėl to neretai jie priversti atsisakyti darbo arba dirbti ne visą darbo dieną, nes ligoniams, sergantiems Alzheimerio liga reikalinga kasdienė priežiūra.
„Jie nepaliekami vieni namuose, nes gali padaryti daug pavojingų dalykų, pavyzdžiui: atsukti dujas, paleisti vandenį, bandyti išeiti per langą kaip pro duris, išėję iš namų dažnai pasiklysta. Nereti atvejai, kai žmogus dėl ligos sumaišo tualetą su spinta, padega namuose esančius daiktus (užuolaidas, knygas), išrauna kambarines gėles. Jie nesugeba įvertinti oro sąlygų, todėl į lauką žiemą gali išeiti apsirengę vasariniais rūbais. Visos tos „nesąmonės“ yra sergančiųjų ir jų artimųjų kasdienybė“, – pasakojo asociacijos vadovė.
Pasak jos, užsienyje šios problemos sprendžiamos nuosekliai, pastoviai ir neatsiliekant nuo skubančio gyvenimo tempo. Skiriant paslaugą atsižvelgiama į konkretaus žmogaus ligos pobūdį ir specifiką.
„Tai labai svarbu, nes padarius klaidų, galima sukelti ligos paūmėjimą“, – pabrėžė D.R.Vadauskaitė.
Pirma reakcija – pasimetimas
Alzheimerio liga daugeliui skamba kaip nuosprendis. Todėl, pasak Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos vadovės, labai dažnai išgirdus šią diagnozę pirmoji reakcija būna pasimetimas.
„O kai susijaudina, pradeda daryti klaidas. Kad jų išvengtų, pirmiausia reikia turėti tikslią informaciją, kurią suteikti gali specialistai. Deja, Lietuvoje ir čia yra spraga – sergantiesiems ir jų artimiesiems trūksta kontaktų, kur tokia pagalba teikiama“, – sakė jau daugiau nei dešimt metų veikiančios Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos vadovė.
Aktualios ir naudingos informacijos apie Alzheimerio ligą galima rasti LALA interneto svetainėje, taip pat asociacijos „Demencija Lietuvoje“ interneto puslapyje. Be to, Kauno klinikų Neurologijos klinikoje steigiamas „Atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimo centras“, kuriame numatoma plėtoti diagnostiką, gydymo galimybes, atlikti mokslinius tyrimus demencijos tema.
Labai dažnai išgirdus šią diagnozę pirmoji reakcija būna pasimetimas.
Pastebima, kad dažniausios klaidos, kurias daro sergantieji, yra netinkamų medikamentų vartojimas ir dozavimas. Nuo šios klaidos pasipila virtinė kitų problemų: nemiga, haliucinacijos, agresyvumas, nevalgymas, pusiausvyros sutrikimai, traukuliai, viduriavimas.
„Sergant Alzheimeriu labai svarbus vaistų suderinamumas. Kadangi dažnai vartojamas ne vienas, o keli medikamentai, jų šalutiniai poveikiai gali būti ypač sunkūs. Panašiai ir su dozavimu: pvz., per greitai padidinus vaistų dozę Alzheimerio ligai gydyti dažnam pacientui atsiranda haliucinacijos. Kad jų nebūtų, skiriami dar kiti vaistai ir t.t.“, – apie sudėtingą ligos priežiūros mechanizmą pasakojo D.R.Vadauskaitė.
Visiems, kurie jau išgirdo Alzheimerio ligos diagnozę, ji patarė susigyventi su mintimi, jog ši liga neišgydoma, o tik pristabdoma.
„Kuo anksčiau diagnozuota, tuo lengviau rūpintis ligoniu, nes jo simptomai lengvesni. Nereikia drastiškai keisti elgesio. Vaistai vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau nemažiau svarbi ir pagalba – ieškokite, prašykite jos. Svarbiausias patarimas – rasti kuo tikslesnę informaciją, kaip elgtis su Alzheimerio liga sergančiu žmogumi, ir ja vadovautis.
Sergantiems labai svarbi rutina
Kauno klinikų Neurologijos klinikose gydytojos neurologės G.Pšemeneckienės teigimu, nėra vieno būdo, kaip bendrauti su sergančiuoju, kuris tiktų visiems pacientams. Kiekviena šeima turi atrasti jiems tinkamiausią.
„Mano manymu, artimiesiems svarbu suprasti, kad prieštaravimai ir kaltinimai, kuriuos išgirsta iš sergančiojo, yra dėl ligos – sergantysis to negali kontroliuoti, todėl nevertėtų stengtis įtikinėti, ginčytis, nepatartina parodyti frustracijos, susinervinimo. Iš patirties ir tyrimų duomenų galima teigti, kad pacientai geriausiai jaučiasi įprastoje, saugioje aplinkoje. Sergantiems demencija svarbu pastovumas ir rutina. Einant miegoti jų kambaryje patartina palikti šviečiančią naktinę lempelę. Reikėtų vengti remonto, baldų perstumdymo, kelionių. Pasirūpinti ir parinkti lengvai apsivelkamus drabužius, skatinti atlikti paprastus kasdienius darbus patiems: susitepti sumuštinį, išsiplauti indus ir pan. Kita vertus, bendravimas su bendraamžiais ir artimaisiais, pasivaikščiojimai lauke, mėgstama veikla, pvz.: knygos, gėlių auginimas ar pan., praskaidrina pacientų kasdienybę, palaiko pažinimo funkcijas ir savarankiškumą“, – patarė medikė.
Sergantiems demencija svarbu pastovumas ir rutina.
Kas rodo, kad žmogui jau reikia nuolatinės globos, kad jis nebegali gyventi savarankiškai ir vienas? Anot gydytojos neurologės, kai žmogus nebegali apsitarnauti, nebesugeba pasirūpinti asmenine higiena, savarankiškai pavalgyti, kai nesiorientuoja net savoje aplinkoje, kuomet nebesaugu palikti vieną namuose, jam jau reikalinga nuolatinė globa.
„Paprastai, šeimos gydytojui paruošus reikiamus dokumentus, atitinkant nustatytus kriterijus, sergantieji gauna šią pagalbos priemonę. Tačiau priežiūros specializuotose globos ir slaugos įstaigose laikas yra ribotas, ir neretai didžioji priežiūros našta tenka artimiesiems“, – teigė gydytoja.
Informaciją apie Alzheimerio ligą bei kitą demenciją teikia:
