Nors ši liga retai būna mirtina ir galbūt todėl nesulaukė didelio dėmesio, ji gali tapti lėtinio išsekimo priežastimi ir labai subjauroti kūną.
Žmogus užsikrečia gerdamas vandenį, kuriame yra vėžiagyvių, užsikrėtusių ligą sukeliančių kirmėlių lervomis. Žmogaus skrandyje ciklopai suyra, išsilaisvinusios lervutės įsiskverbia į žarnų sienelę ir pradeda augti. Vėliau jos migruoja audiniais, kol patenka į pažasties bei kirkšnių poodinį jungiamąjį audinį. Čia jos per 3–4 mėnesius suauga, lytiškai subręsta ir poruojasi.
Po patelės apvaisinimo patinėliai žūsta, o apvaisintos patelės migruoja į žmogaus poodinį audinį bei odą. Patelės žmogaus organizme suauga praėjus metams po užsikrėtimo.
Patelių gimdoje yra visiškai subrendusios parazito lervos. Žmogaus odoje atsiranda 2–7 cm dydžio skausmingas furunkulas (votis) ar pūslelė, kuri susilietusi su vandeniu plyšta. Atsiradusioje angelėje išsiverčia kirmėlės gimda ir į vandenį paleidžiami keli milijonai gyvų lervučių ir apsikrėtimo infekcija ratas užsiveda iš naujo.
Ligos pradžioje, kai žmogaus organizme vyksta lervų migracija, atsiranda įvairios alerginės reakcijos, būdingi odos bėrimai, silpnumas, veido pabrinkimai, dusulys ir astminiai reiškiniai. Pasirodžius kirmėlei odos paviršiuje, alerginiai reiškiniai išnyksta, tačiau gali vystytis komplikacijos, susijusios su bakterine infekcija: opos, gangrenos, sąnarių uždegimai ir pan.
Šios ligos simptomai praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje sukrėtė tuometinį JAV prezidentą Jimmy Carterį, kuris, keliaudamas po Ganą, pamatė moterį, ant rankų laikančią, kaip jis manė iš pradžių, kūdikį. Tačiau paaiškėjo, kad tai ne kūdikis, o jos dešinioji krūtis.
„Ji buvo patinusi maždaug visa pėda, o iš krūties spenelio veržėsi kirmėlė. Iš viso moters kūne buvo 11 kirmėlių“, – pasakojo prezidentas. Šis vaizdelis jį paskatino įkurti fondą kovai su drakunkulioze.