„Laimei, mums viskas gerai. Apie tvarką skyriuje, palatose irgi galiu tarti tik pačius geriausius žodžius: suremontuota, švaru, personalas puikus ir rūpestingas, nors niekam nedaviau jokių pakišų. Ir šiaip turime būti dėkingi, kad dar neemigravo“, – portalui 15min.lt kalbėjo būsima mama.
Tačiau deguto šaukštu ligoninės medaus statinėje moteris vadina maitinimą. „Maistas atrodo labai liūdnai. Kiek žinau, maitinimas skiriamas, atsižvelgiant į dietologės nurodymus, todėl nėščiosioms galioja skirtingos „dietos“, – atkreipė dėmesį Beata, tačiau pabrėžė, kad jai lyg ir nebuvo taikyta kokių nors ribojimų.
Arbata – be skonio ir kvapo
Pusryčiams ligoninės pacientė gavo kelis šaukštus kukurūzų košės, trečdalį riekės baltos duonos su gabalėliu sviesto bei arbatos atsigerti.
Priešpiečiams moteriai buvo patiektas saldus varškės sūrelis. Pietums – pieniška perlinių kruopų sriuba, vištienos maltinukas su grikių koše ir šaukštu tarkuotų kopūstų. Dar moteriai priklausė trečdalis riekės baltos duonos ir arbata.
Pavyko sužinoti, kad kartą gavau kmynų, o kitą kartą – ramunėlių arbatos. Tik įdomu, kelintą kartą užplikytos?
Vakarienei pacientė suvalgė virtų bulvių apkepo su mėsa ir grietine bei vėlgi – arbatos. Naktipiečiams gavo stiklinę kefyro su bandele.
„Atskira kalba apie arbatą – reikėtų duoti gerbiamam sveikatos apsaugos ministrui degustuoti ir atspėti, kokia tai arbata. Beveik jokios spalvos, jokio skonio ir kvapo. Pavyko sužinoti, kad kartą gavau kmynų, o kitą kartą – ramunėlių arbatos. Tik įdomu, kelintą kartą užplikytos?“ – svarstė Beata.
O kur cukinijos, moliūgai, obuoliai?
Moteris neabejoja, kad dienai reikalingas kalorijų skaičius minėtame valgiaraštyje yra, tačiau kur žmogaus, ypač nėščios moters, organizmui būtini vaisiai ir daržovės?
„Nesu išranki maistui, tačiau nelabai supratau duonos su sviestu paskirties – gal sūris ir dešra kažkur pakeliui dingo? O kur rudens pradžioje tokios pigios daržovės ir vaisiai, pavyzdžiui, cukinijos ar obuoliai, kurie kone pusvelčiui prekyvietėse atiduodami? – retoriškai klausė Beata. – Galbūt nereikėtų labai skųstis – juk maitina! Tačiau kai kalbama apie tai, kad nėščiosios turi valgyti įvairų, visavertį maistą, daug daržovių (per visą dieną gavau tik šaukštą tarkuotų kopūstų!), vaisių, gerti daug skysčių, darosi liūdna, kad net kaliniams skiriama daugiau dėmesio. Na, jų gyvenimo sąlygas kontroliuoja Europos Sąjunga, jie dažnai ir garsiai skundžiasi, o nėščiosios turbūt neprapuls, keletą dienų „pasilaikiusios“ tokios dietos.“
 |
Kalinių racionas įvairesnis?
Ligoninėse pacientui pamaitinti skiriami maždaug 7 litai per dieną.
Įkalinimo įstaigose per parą dirbančiam vyrui maitinimui skiriama 6,36 lito, nedirbančiam – 4,51 lito, o bausmę atliekančiam nepilnamečiui – 8,88 lito.
Dirbančios kalinės valgiaraštis valstybei atsieina 5,36 lito per dieną, nedirbančios – 4,29 lito. Nėščios kalinės maitinimui kasdien išleidžiama 6,90 lito, maitinančioms motinoms skiriama 7,44 lito.
Vakarienei patiekiama 150 g keptos žuvies, 200 g miežinių kruopų košės, 200 g burokėlių salotų, 150 g juodos duonos su margarinu ir puodelis saldintos arbatos.
„Į šias sumas įtrauktos tik išlaidos maisto produktams. Produktų saugojimo, maisto gaminimo, patalpų, įrangos amortizacijos ir kitos išlaidos į nurodytą sumą neįskaičiuotos“, – portalui 15min.lt sakė Kalėjimų departamento atstovė Audrė Mišeikienė.
Nuteistieji ar suimtieji kalinimo įstaigose maitinami 3 kartus, o nepilnamečiai – 4 kartus per dieną.
Kiekvienai mėnesio dienai kaliniams patvirtinamas atskiras valgiaraštis. Pavyzdžiui, pirmąją mėnesio dieną pusryčiams dirbantys nuteistieji gauna 300 g perlinių kruopų košės, 150 g baltos duonos su margarinu, arbatos su cukrumi ir 200 g pieno.
Pietums kalinių laukia 500 g lietuviškų barščių, 150 g su kopūstais troškintos kiaulienos, 300 g virtų bulvių, 150 g juodos duonos ir stiklinė kompoto.
Vakarienei dirbančiam nuteistajam patiekiama 150 g keptos žuvies, 200 g miežinių kruopų košės, 200 g burokėlių salotų, 150 g juodos duonos su margarinu ir puodelis saldintos arbatos.
 |
| Flickr.com/įvairus maistas |
Vertinti valgiaraštį – subjektyvu
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė pirmiausia atkreipė dėmesį, kad maitinimo vertinimas yra labai individualus ir subjektyvus dalykas.
„Ligoninės valgiaraštį lyginti su naminiu net nedrįsčiau, nes mus apriboja lėšų faktorius. Tačiau tam tikrą kalorijų skaičių, kurį turime užtikrinti nėščiosioms, reglamentuoja teisės aktai ir mes jų laikomės. Tiesa, jei moteris namuose valgo pilna burna, racionas ligoninėje gali ir nuvilti, tačiau tai nereiškia, kad mūsų maistas prastas“, – aiškino specialistė.
Jei moteris namuose valgo pilna burna, racionas ligoninėje gali ir nuvilti, tačiau tai nereiškia, kad mūsų maistas prastas.
Maža to, ji pabrėžė, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra vienintelė visame Vilniuje, kuri maistą pacientams tiekia ne centralizuotai pirkdama paslaugą iš privačių tiekėjų, bet gamindama jį įstaigos virtuvėje.
„Kitose ligoninėse nė šešėlio nėra tokio maitinimo kaip pas mus. Mūsų pacientai gauna šviežią ir šiltą maistą. Mes nemaišome padažų: grietinė pas mus ir yra grietinė, o uogienė – uogienė. Įjungiame saugiklius, kad grietinė nebūtų skiedžiama pienu, o uogienė – kisieliumi“, – užtikrino J.Dobrovolskienė.
Vietoje pieniškos sriubos – rankų darbo koldūnai
Gydytoja dietologė neslėpė, kad sisteminių problemų yra. Pavyzdžiui, kai kuriuos įstaigos norus apriboja viešųjų pirkimų įstatymas.
„Tačiau mūsų komanda dirba jau dešimt metų ir mes stengiamės pacientams iškovoti kuo geresnes sąlygas. Pavyzdžiui, į konkurso sąlygas įtraukiame punktą, kad norime birios arbatos, o ne iš pakelių, todėl pacientams siūlome ramunėlių, melisų, čiobrelių, raudonėlių arbatos. Kurioje ligoninėje rasite tokį arbatos asortimentą? Tai – subtilybės, tačiau jos sudaro mūsų darbo esmę“, – aiškino J.Dobrovolskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai kitose sostinės ligoninėse pacientai vakarienei gauna lėkštę pieniškos sriubos su duona, ligoniniai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje valgo cukinijos ir bulvių apkepą su pievagrybių padažu, omletą, žemaičių ar mielinius blynus, rankų darbo koldūnus.
„Turime agurkų, šviežių ridikėlių ir svogūnų salotas. Šviežių žiedinių kopūstų galvučių salotas su morkomis ir aliejumi. Jei nėščioji yra vegetarė, gaminame jai vegetarinį maistą. Jei visa tai blogai, vadinasi, tai labai subjektyvus dalykas“, – atsiduso gydytoja dietologė.
 |
| Produktai |
Ne lėšų stygiaus, bet požiūrio klausimas
Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai” vadovė Vaida Kurpienė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų pastangomis ir gera valia neabejoja.
„Palyginti su kitomis ligoninėmis, čia tas nuoširdumas jaučiamas, tačiau esminis klausimas – ką su kuo lyginame?“ – pastebėjo V.Kurpienė.
Gyvulinės kilmės produktų kiekis, švelniai tariant, didokas. Gerai, kad racione yra grūdinių produktų, tačiau smarkiai trūksta daržovių ir vaisių.
Peržiūrėjusi vienos dienos Beatos racioną specialistė atkreipė dėmesį, kad valgiaraštyje dominuoja mėsa, kurios pacientė gavo pietums ir vakarienei, ir pieno produktai.
„Gyvulinės kilmės produktų kiekis, švelniai tariant, didokas. Gerai, kad racione yra grūdinių produktų, tačiau smarkiai trūksta daržovių ir vaisių. Bulvė – labai krakmolinga daržovė, o šaukšto kopūstų tikrai per mažai, apie vitaminus net nekalbu, nes viskas virta. Iš aukščiausios rūšies miltų pagamintų produktų – bandelių, batono, baltos duonos – sveikai besimaitinančio žmogaus racione iš esmės neturėtų būti“, – aiškino dietologė.
Ar užtikrinti visavertę mitybą neįmanoma dėl per menko finansavimo?
„Nežinau, ar tai – pinigų problema: kas brangiau – mėsa ar pupelės? Tikrai galima vieną kartą per dieną mėsą pakeisti į žuvį, įtraukti daugiau ankštinių daržovių. Manau, tai sisteminė bėda, apimanti ne tik ligonines, bet ir vaikų darželius, maitinimą mokyklose. Prieš dvi savaites buvau paprašyta pakomentuoti viešųjų pirkimų produktų sąrašą, kuris turėtų būti skirtas vaikų maitinimui darželiuose. Įsivaizduokite, į sąrašą buvo įtraukti rūkyti mėsos gaminiai, tarkime, dešros. Dominuoja tik iš aukščiausios rūšies miltų pagaminta duona ir kiti miltiniai produktai, nors nepalyginti vertingesni yra viso grūdo dalių (pilno grūdo) gaminiai. Turime iš esmės keisti požiūrį, kitaip nieko nebus“, – įsitikinusi V.Kurpienė.
 |
| Nuteistieji maitinami tik šiek tiek pigiau nei ligoninių pacientai. |
Spręsti iš vienos dienos – neprofesionalu
Lyginti kalinių ir ligoninės pacientų valgiaraščius, iš konteksto ištraukus tik vienos dienos mitybos planus, V.Kurpienė nesiryžo – tai būtų neobjektyvu. Siekiant daugmaž tikrovę atspindinčio rezultato, reikėtų turėti bent savaitės meniu.
Pacientai maitinami kas kelias valandas – tarp pagrindinių valgių dar reikalingi ir užkandžiai.
„Manau, ligoninės turi normatyvus, kiek kartų per savaitę pacientams duoda žuvies. Ligoninės privalumas tas, kad joje pacientai maitinami kas kelias valandas – tarp pagrindinių valgių dar reikalingi ir užkandžiai. Moteris, jums papasakojusi apie maitinimą ligoninėje, akivaizdžiai domisi sveika mityba ir savo sveikata. Tačiau vidutinis lietuvis mėsą valgo kelis kartus per dieną, vartoja daug pieno produktų ir mažai daržovių, ypač šviežių. Įdomu, kaip sureaguotų dauguma pacientų, jei ligoninės pradėtų tiekti daugiau daržovių, žuvies ir mažiau mėsos bei pieno produktų?“ – svarstė mitybos specialistė.
Šviežių daržovių galima pasigesti ir kalinių racione. Be to, jame irgi gausu miltinių produktų – šlifuotų grūdų gaminių.
„Ligoninės racione yra sviesto, kalėjimo – margarino. Mano nuomone, sviestas yra vertingesnis produktas, nors jo racione irgi turėtų būti nedaug. Be to, labai svarbu, kad minėtu atveju maistas ruošiamas ligoninės virtuvėje ir nešildomas pakartotinai“ – pabrėžė V.Kurpienė.
