– Ligoninė negalėtų veikti be medikamentais ir medicininėmis priemonėmis klinikinius skyrius bei operacines aprūpinančios vaistinės. Visgi apie ligoninės vaistinės darbo ypatumus ir skirtumus tarp ligoninės bei visuomenės vaistinių žinoma mažai. Papasakokite apie juos.
– Pirmiausia, visuomenės vaistinėse parduodami medikamentai bei medicininės priemonės skirti ambulatoriniam gydymui – tabletės, sirupai, pleistrai ir pan.
Ligoninės vaistinė aprūpina gydymo įstaigą stacionariam gydymui bei chirurginėms intervencijoms reikalingomis priemonėmis, pavyzdžiui, intraveniniais, injekciniais, infuziniais preparatais, plataus spektro antibiotikais, injekciniais narkotiniais vaistiniais preparatais, tvarsliava, vienkartinėmis priemonėmis. Ligoninės vaistinėje neturime kosmetikos priemonių, maisto papildų.
Antras didelis skirtumas – dirbdamas visuomenės vaistinėje, vaistininkas tiesiogiai bendrauja su pacientu, jį konsultuoja, taip pat dirba su kasos aparatu. Ligoninėje paprastai bendrauju su gydytojais ir slaugytojomis, administracija.
Trečias skirtumas – visuomenės vaistinė dažniausiai priklauso kuriam nors tinklui, todėl, trūkstant vaistinio preparato, vaistininkas turi galimybę prisijungti prie sistemos ir pamatyti turimas bendras atsargas.
Tai suteikia galimybę pasiūlyti klientui nuvykti į kitą tinklo vaistinę arba vaistą užsisakyti. Ligoninės vaistinėje tokios galimybės nėra – turiu užtikrinti, kad medikamento netrūktų, o taip visgi nutikus, greitai ieškoti alternatyvos.
– Vaistų ligoninėje pritrūkti negali, tad kaip dažnai ir kokiais kiekiais užsakinėjate medicininius preparatus bei priemones?
– Skyriams perkame bei išduodame ne tik vaistus, bet ir įvairias laboratorines, vienkartines priemones, infuzinius tirpalus, švirkštus, gipsą, tvarsliavą ir kt.
Mūsų sąraše yra maždaug 500 vaistų pavadinimų, dar daugiau vienkartinių ir tvarsliavos priemonių – visa tai privalome turėti vaistinės atsargų patalpose. Žinoma, kiekvieną kartą visų užsakinėti netenka, bet 300 pavadinimų sąraše būna.
Kartą per savaitę atliekame vieną didelį užsakymą, kitomis dienomis būna mažesnių, pavienių užsakymų. Todėl kurjeriai įvairius medicininių priemonių ir vaistų kiekius į ligoninę pristato kiekvieną darbo dieną. Pirmadienį kurjerių atvyksta daugiausia – kartais per siuntas būna sunku įžengti į į vaistinę.
Visgi stengiuosi užsakymus grupuoti ir mažinti kasdienių pristatymų skaičių – taip prisidedame prie vadinamųjų „žaliųjų“ pirkimų, pavyzdžiui, rečiau vežant prekes sutaupoma kuro, mažiau teršiama aplinka.
– Kaip vaistai ir kitos priemonės iš ligoninės vaistinės patenka į klinikinius skyrius ar operacines?
– RVUL vaistinė bendradarbiauja su maždaug 20 klinikinių skyrių. Kiekvienas skyrius pateikia jiems reikalingų vaistinių preparatų ir vienkartinių priemonių sąrašą – du kartus per savaitę tokį sąrašą gali pateikti Skubios pagalbos skyrius, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, Operacinis anesteziologijos skyrius, Terapinis skyrius. Kiti skyriai sąrašą pateikia kartą per savaitę jiems paskirtą dieną.
Vaistinės darbuotojai ryte gauna skyrių užsakymus, atsargų sandėliavimo patalpose surenka prašomas priemones ir vaistus. Tuomet pagalbiniai vaistinės darbuotojai užsakymus išvežioja po skyrius. Jei skyriuje ko nors trūksta, žinoma, kad išduodame priemonių tada, kada reikia.
Ypač intensyvus darbas vyksta penktadienį, nes klinikiniai skyriai turi pasirūpinti atsargomis visam savaitgaliui, kai vaistinė nedirba, ir pirmadienį, kai reikia papildyti po savaitgalio sunaudotas priemones, vaistinius preparatus bei pasiruošti darbo savaitei.
– Kaip saugomi ir išduodami narkotiniai vaistiniai preparatai?
– Mūsų ligoninėje veikia didžiausias Toksikologijos centras Lietuvoje, todėl privalome turėti įstatymų numatytą priešnuodžių rinkinį ir kiekius, kurie saugomi Toksikologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Dažniausiai pasitaikantiems apsinuodijimo atvejams, tokiems kaip paracetamolio perdozavimas, apsinuodijimas metanoliu, nuodingais grybais ir kt., vaistinėje turime didesnius priešnuodžių kiekius. Taip pat turime narkotinių vaistinių preparatų. Visi jie saugomi seife.
Priešnuodžių rinkiniai, narkotiniai ir vardiniai vaistiniai preparatai išduodami tik atsakingiems skyrių darbuotojams, vedama griežta apskaita.
– Ar ligoninės vaistinėje egzistuoja sezoniškumas, kaip, pavyzdžiui, visuomenės vaistinėje, kai žiemą parduodama daugiau preparatų nuo peršalimo, pavasarį – nuo alergijos, o vasarą – nuo nudegimų?
– Sezoniškumas ligoninės vaistinėje mažas, visus metus didžioji dalis naudojamų vaistų yra tokie patys, nes mūsų ligoninėje daugiausia teikiamos chirurginio profilio paslaugos, todėl reguliariai naudojame preparatus, kurių reikia prieš ir po kiekvienos operacijos.
Tačiau galėčiau išskirti pavasarį, kai prireikia priešnuodžių nuo gyvatės įkandimo, o žiemą sunaudojame daugiau gipso ir tvarsliavos, daugiau preparatų nuo kosulio. Įdomi detalė – 2022 m. pirmąją savaitę, kai buvo plikledis, skyriams išdavėme rekordinį kiekį gipso – apie 150 kg.
– Užsiminėte apie rekordinį kiekį gipso. Papasakokite plačiau, kiek ir kokių priemonių sunaudojama ligoninėje?
– Priemonė, kurios ligoninėje sunaudojama daugiausia – pirštinės. Jų kiekvieną mėnesį išduodame apie pusę milijono, kitaip tariant, 250 tūkst. porų. Iš vaistinių preparatų daugiausia suvartojama antibiotikų, vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, 11 tūkst. ketorolako ir 6–7 tūkst. diklofenako ampulių per mėnesį.
Priemonė, kurios ligoninėje sunaudojama daugiausia – pirštinės.
Chirurgai per mėnesį sunaudoja 400 km chirurginių siūlų. Sunaudojama 15 tūkst. litrų fiziologinio tirpalo per mėnesį. Apskritai, daugiausia priemonių išduodame Operaciniam anesteziologijos skyriui ir Skubios pagalbos skyriui – tiek atsižvelgiant į kiekį, tiek į kainą.
– Kiekiai išties dideli. Kiek ligoninės vaistinė išleidžia norėdama aprūpinti skyrius reikalingomis priemonėmis ir vaistais?
– Per mėnesį išleidžiame beveik 1 mln. eurų. Pavyzdžiui, vieno iš brangesnių antibiotikų kurso pacientui kaina siekia apie tūkstantį eurų. Nors yra tokių vaistinių preparatų, kurių vienkartinė dozė kainuoja apie tūkstantį eurų.
Vertebroplastikos operacijose neurochirurgų naudojamos priemonės kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų. Intervencinės radiologijos operacijose priemonės taip pat perkamos per vaistinę, jų kainos neretai siekia 10 tūkst. eurų.
– Prieš pradėdama dirbti RVUL, dirbote visuomenės vaistinėje. Kas buvo sudėtingiausia pakeitus vaistinės tipą?
– Pirmiausia, žinoma, pasikeitė darbo organizavimas, pradedant priemonių pirkimu viešuoju būdu ir baigiant išdavimu. Taip pat privalau užtikrinti nenutrūkstamą vaistų tiekimą klinikiniams skyriams bei kartu turėti nustatyto dydžio rezervą, tad reikalinga nuolatinė stebėsena ir analizė.
Be to, esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijai ar prasidėjus karui Ukrainoje, susidūrėme su didesniais vaistų ir priemonių trūkumais rinkoje. Kartais tiekėjai jų neturi arba preparatas būna išbraukiamas iš Lietuvoje registruotų preparatų sąrašo. Tada visi medicininiai preparatai pakeičiami kitais – tai taip pat mano užduotis.
Per mėnesį išleidžiame beveik 1 mln. eurų.
Tačiau darbas yra ir labai įdomus, monotonijos ligoninėje nebūna – užsakymai, pirkimai, išdavimas, skyrių patikrinimai, bendravimas su gydytojais, slaugytojomis bei administracija. Iššūkių ir atsakomybės taip pat netrūksta.
– Kas teikia didžiausią pasitenkinimą dirbant ligoninės vaistinėje?
– Kartais tenka į ligoninę atvažiuoti ir vaistų išduoti naktį. Pavyzdžiui, kartą į RVUL Skubios pagalbos skyrių atvežė žmogų su tam tikra diagnoze. Jam reikėjo per kelias valandas duoti specialių preparatų – laukti ryto, kol atsidarys ligoninės vaistinė, būtų pavojinga. Tad man paskambino ir paprašė atvažiuoti išduoti vaistų.
Nors faktas, kad turiu keltis ir skubėti į darbą neskamba labai patraukliai, visgi man džiugu, jog galiu kažkam pagelbėti, esu naudinga. Apskritai, manau, kad darbas ligoninės vaistinėje prasmingas – nors ir netiesiogiai, bet prisidedame prie pacientų sveikatos gerinimo.
