Senolė buvo tiesiog „pamesta“
Kaip 15min GYVENIMUI pasakojo senolės anūkė, moteris į RVUL buvo atvežta iš Šv. Roko slaugos ligoninės. Ją siuntė Šv. Roko skyriaus gydytoja.
„Močiutė buvo nuvežta prie gydytojo kabineto. Pažiūrėjęs į siuntimo lapą, kurį buvo parašiusi slaugos ligoninės gydytoja, jis, anot močiutės, paklausė, ko čia atvažiavo. Kabinete buvo dar vienas gydytojas, kuris ją prisiminė, nes dalyvavo, kai mano močiutė po operacijos buvo čia atvežta pirmą kartą – jai reikėjo ištraukti kojoje besikaupiančius skysčius. Tuo metu buvo ištraukta net 16 švirkštų skysčio. Antrasis gydytojas užsiminė, kad greičiausiai pacientė atsiųsta dėl tos pačios priežasties.
Atsisveikinimui dar sarkastiškai pasakė: „Na, gal po pusės metų ir pasveiksi, o gal ir ne.“
Tačiau pagrindinis gydytojas tik numojo ranka ir pažymėjo apžiūros išraše, kad pacientė atvyko be priežasties. Atsisveikinimui dar sarkastiškai pasakė: „Na, gal po pusės metų ir pasveiksi, o gal ir ne.“
Tačiau svarbiausia tai, kas vyko po to. Nemalonusis gydytojas tiesiog pamiršo iškviesti pacientei greitosios automobilį, kad šis parvežtų ją atgal į slaugos ligoninę. Mano močiutė nuo 12 val. 20 min. iki 16 val. 45 min. (tada pirmą kartą man paskambino), laukė ligoninės priimamajame greitosios automobilio, kuris, pasirodo, net nebuvo iškviestas. Visą tą laiką ji išbuvo be maisto, vandens ir galimybės nueiti į tualetą“, – pasakojo vilnietė.
Pasak pašnekovės, per tą laiką ligoninėje niekas prie jos nepriėjo ir nepasiteiravo, ar viskas gerai. Galiausiai užsilaukusi senolė paskambino pasiguosti savo anūkei.
„Kai pati paskambinau į RVUL informaciją, gavau atsakymą, kad tokia pacientė yra išleista iš ligoninės. Pasakiusi, kad ji vis dar laukia, po 7 minučių „kabėjimo ant laido“ gavau atsakymą: „Labai atsiprašau savo ir gydytojo vardu. Gydytojas pamiršo iškviesti greitosios automobilį, bet kitas gydytojas jį ką tik iškvietė.“ Šįkart laukti ilgai nebereikėjo – greitoji atvyko jau po 15 minučių“, – toliau dėstė pašnekovė.
Moteris atviravo, kad paviešinti šį įvykį nusprendė todėl, jog paskatintų žmones netylėti ir garsiai pranešti apie neigiamas patirtis gydymo įstaigose. Tuo pačiu ji paminėjo, kad toje pačioje ligoninėje jos močiutei operacija buvo atlikta puikiai ir ji neturinti jokių priekaištų ją operavusiam gydytojui.
Ligoninės komentaras
Dėl pačios apžiūros kokybės, kaip pabrėžė RVUL atstovai, bet kuriuo atveju situaciją komentuoti viešai draudžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai, tačiau, jeigu bus pateiktas skundas, jis bus tikrai ištirtas ir į jį bus atsakyta asmeniškai. Tuo tarpu dėl žmogiškos klaidos, dėl kurios pacientei buvo neiškviestas GMP automobilis, gydymo įstaiga atsakomybę prisiėmė.
„Pirmiausia dar kartą norėtume atsiprašyti pacientės ir jos artimųjų dėl žmogiškos klaidos, kai transportas pacientės pervežimui atgal į slaugos namus buvo iškviestas ne iš karto. Labai gaila, kad pacientė tiek laiko pati nesikreipė į mūsų įstaigos personalą, nes tuomet klaida greičiausiai būtų išaiškėjusi kur kas anksčiau.
Ligoninės priimamajame nuolat yra didelis judėjimas, ten visada gausu tiek pacientų, tiek juos lydinčių asmenų. Vidutinis apsilankymo laikas, kurį pacientai praleidžia Skubios pagalbos skyriuje, yra 2,5–3 valandos, o pervežimų GMP automobiliais tenka laukti ir dar ilgiau. Todėl darbuotojams tikrai galėjo nesukelti įtarimų kelias valandas laukianti močiutė, juolab kad apie 14–15-ą valandą keičiasi pamainos, tad po pietų darbą pradėjęs personalas nematė pacientės atvykimo į ligoninę momento ir negalėjo nuspėti, kiek laiko ji čia yra.
Suprantama, kad kiekvienam žmogui norisi empatiško požiūrio į jo situaciją ir asmeninio dėmesio, tačiau dėl didelio pacientų srauto ir intensyvaus darbo krūvio Skubios pagalbos skyriuje, deja, ne visada pavyksta tai užtikrinti. Todėl visada raginame pacientus pasisakyti personalui, jei jiems reikia pagalbos ar kyla kokių klausimų. Dažnu atveju tai padėtų išvengti panašių nesusipratimų, o dabar belieka tik nuoširdžiai apgailestauti, kad pacientei ir jos šeimai teko patirti neigiamų išgyvenimų“, – teigiama ligoninės komentare.
