„Didesnę riziką susirgti LOPL turi, pvz., vairuotojai, kurie daug laiko praleidžia kelyje, apsupti išmetamųjų dujų, įvairių gamybos įmonių darbuotojai, kvėpuojantys dulkėmis. Taip pat su didesne ligos rizika susiduria gyventojai, namuose turintys netvarkingą kūrenimo krosnį ir kvėpuojantys į patalpą patenkančiais dūmais“, - rizikos faktorius vardija gydytoja pulmonologė.
Didesnę riziką susirgti LOPL turi ir tie gyventojai, kurių šeimoje yra žmogus, sergantis šia liga. Reta genetinė predispozicija, vadinamoji įgimta proteazių inhibitoriaus α1 antitripsino stoka, padidina riziką susirgti LOPL jauname amžiuje. Tačiau tokie atvejai, pasak E. Jurevičienės, labai reti.
Ligos simptomai dažną suklaidina
Didelei daliai pacientų LOPL nustatoma, kai liga jau būna pažengusi. E.Jurevičienė šią ligą vadina klastinga, nes ji ilgą laiką nerodo jokių simptomų – žmogus toliau aktyviai rūko ar dirba kenksmingomis sąlygomis, o plaučiai negrįžtamai pažeidžiami, jų funkcija prastėja.
Pirmieji LOPL simptomai – rytinis kosulys, skrepliavimas – taip pat dažnam pacientui nesukelia nerimo. Jie vertinami kaip rūkymo pasekmė, o ne sunki ir progresuojanti liga.
„Jeigu žmogus yra rūkantis ir jam per 40 m., jis turėtų profilaktiškai tikrintis dėl LOPL. Kuo anksčiau pradėsime šią ligą gydyti, tuo didesnė tikimybė, kad ji neprogresuos ar progresuos lėčiau. Labai svarbu su pacientais kalbėti ir apie rūkymą, nes jeigu pacientai nemeta rūkyti, tai, deja, ir vaistų poveikis yra silpnesnis, ir ligos progresavimas ryškesnis. Didelė problema Lietuvoje ir laiko stoka gydytojams – dėl didelio pacientų srauto pas specialistus ne visada žmogus ištiriamas visapusiškai“, - sako VUL Santaros klinikų pulmonologė.
Pasak specialistės, sveikata pacientai susirūpina, kai liga jau būna pažengusi. Tada juos pradeda kamuoti dusulys, kuris apriboja fizinį judėjimą ir veiklą. Ligai progresuojant, dusulys kankina ir ramybės būsenoje, pacientas izoliuojamas namuose. Dusulys būdingas ne tik LOPL, todėl kartais suklaidina ir kitų sričių specialistus.
„Dusulys dažnai nurašomas širdies ligoms. Be to, ir rizikos faktorius – rūkymas – būdingas tiek LOPL, tiek širdies ligoms. Todėl kardiologams ir šeimos gydytojams reikėtų nepamiršti, kad dėl dusulio pacientą turėtų apžiūrėti du specialistai – ir kardiologas, ir plaučių ligų specialistas“, - apie atidesnį pacientų ištyrimą kalba gydytoja pulmonologė.
Pirmas žingsnis – atsisakyti rūkymo
LOPL negrįžtamai pažeidžia plaučius ir sutrikdo jų funkciją, todėl yra lengviau užkirsti kelią šiai ligai nei ją paskui gydyti. Pagrindinė prevencijos priemonė – rūkymo atsisakymas. Gydytoja pulmonologė pirmuosius simptomus pajutusiems rūkantiems pacientams pirmiausia rekomenduoja mesti rūkyti.
„Kuo liga anksčiau nustatoma, tuo geresnę gyvenimo kokybę galima užtikrinti pacientui. Pirmiausiai reikėtų atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo, pradėti reguliarų gydymą. Tada gerą gyvenimo kokybę pacientas galėtų išlaikyti kur kas ilgesnį laiką“, - sako E. Jurevičienė.
Klaidinga manyti, kad, ligai progresuojant, atsisakyti rūkymo per vėlu. Nesvarbu, kiek pažengusi yra liga, metus rūkyti paciento būklė gali pagerėti, be to, gydymas vaistais tampa efektyvesnis.
LOPL pacientams – kompleksinė sveikatos priežiūra
LOPL dažniausiai nėra vienintelė liga, kamuojanti pacientą. Šiai ligai būdingas įvairių gretutinių ligų išsivystymas.
„Lėtinė obstrukcinė plaučių liga pažeidžia visą organizmą, todėl dauguma pacientų serga gretutinėmis ligomis. Dažniausios ligos – širdies ir kraujagyslių, tačiau pacientai gali sirgti ir kitomis ligomis. Pvz., LOPL pacientai žymiai dažniau serga depresija, plaučių vėžiu“, - gretutines ligas vardija E. Jurevičienė.
Dėl šios priežasties labai svarbu, kad šių pacientų sveikata rūpintųsi skirtingų sričių specialistai. Pasak E.Jurevičienės, būtent kompleksinei LOPL pacientų sveikatos priežiūrai šiuo metu skiriamas itin didelis dėmesys visoje Europoje. Siekiama užtikrinti, kad skirtingų sričių medikai koordinuotai rūpintųsi LOPL pacientų gydymu ir priežiūra. VUL Santaros klinikų planuose – sukurti tokią lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūros sistemą, kurioje atsirastų atvejo vadybininkai. Jie visapusiškai padėtų lėtinėmis ligomis, tarp jų – ir LOPL, sergantiems pacientams sudaryti gydymo planą, organizuoti mokymus, suderinti vizitus pas gydytojus, ir pan. Tai, pasak gydytojos pulmonologės padėtų užtikrinti efektyvesnį gydymą ir pagerintų šių pacientų būklę.
Informacija parengta, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite: http://copdchoices.gsk.com
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą
© 2018 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
LT/TLY/0035/18; Parengta 2018 m. spalio mėn.
