Kaip atpažinti alerginę slogą ir ją gydyti?
Alerginė sloga yra dviejų tipų: sezoninė ir nuolatinė. Pasak „Baltijos Amerikos klinikos“ LOR gydytojo, medicinos mokslų daktaro Dariaus Raubos, sezoninę alerginę slogą atskirti lengviau – pablogėjimas dažniausiai įvyksta pavasarį arba vėlyvą vasarą, tai kartojasi kasmet. Žmogus pradeda sunkiau kvėpuoti, nosies gleivinę veikia žydintys medžiai – pavasarį, žolės – vasarą. Į nosį patekusios žiedadulkės gali sukelti alerginę reakciją.
Kartais užtenka pažiūrėti į nosį, pamačius gleivinės spalvą, būklę galima atskirti, ar nosies užgulimas yra alerginės, ar uždegiminės kilmės.
„Kiti žmonės skundžiasi nuolatine sloga: nosis daugiau mažiau, bet tarsi visada užburkusi, kartais bėganti, kartais ne. Tokiais atvejais sunkiau atskirti, ar tai alerginis nosies užburkimas, ar jį lemia, tarkime, darbo sąlygos – pavyzdžiui, kondicionuojama patalpa, sausas kondicionierių oras labai veikia nosies gleivinę. Norint atskirti, alerginė sloga ar ne, būtina specialisto konsultacija – kartais užtenka pažiūrėti į nosį, pamačius gleivinės spalvą, būklę galima atskirti, ar nosies užgulimas yra alerginės, ar uždegiminės kilmės“, – aiškina D.Rauba.
Paklaustas, kaip gydoma alerginė sloga, LOR gydytojas pabrėžė, kad sergant alergine sloga ypač svarbu pasiruošti iš anksto. „Jei įtariame, kad turime alerginę sezoninę slogą, maždaug mėnesį prieš prasidedant sezonui turime pradėti naudoti specialius nosiai skirtus purškalus, kurie sumažina eozinofilų – ląstelių, kurios dalyvauja alerginėje reakcijoje, skaičių.
Eozinofilai yra nosies gleivinėje, alergenui papuolus į nosį jis susijungia su eozinofilu, pastarasis sprogsta, tada išsiskiria aktyvios toksinės medžiagos, kurios veikia nosies gleivinę. Todėl ji pabrinksta, atsiranda apsauginė organizmo reakcija, kad apsivalytų nuo alergenų – žmogus pradeda čiaudėti, padidėja sekrecija, nosis užgula. Taigi tam, kad taip nenutiktų, mėnesį ar porą savaičių iki sezono pradžios būtina pradėti naudoti tuos specialius į nosį purškiamus medikamentus. Jie išnaikina eozinofilus, tad alergenams patekus į nosį ir jų neradus, neįvyksta alerginė reakcija arba ji būna kur kas lengvesnė“, – sako D.Rauba.
Pasak jo, jei pacientas tam nepasiruošia, vėliau purškiami vaistai nebeveikia. Tada tenka skirti sisteminį gydymą tabletėmis, kurios turi ir šalutinį poveikį. „Todėl ir sakau, kad sezoninės alergijos atveju padėtų purškalai, jei būtų pasiruošiama tam iš anksto, ir nereikėtų vartoti tablečių, kurios veikia visą organizmą, nors tereikia, kad būtų veikiama nosis“, – teigia LOR gydytojas.
Jei įtariame, kad turime alerginę sezoninę slogą, maždaug mėnesį prieš prasidedant sezonui turime pradėti naudoti specialius nosiai skirtus purškalus.
Jei žmogus alergiškas tik vienam ar keletui konkrečių dalykų, pavyzdžiui, gyvūnų plaukams, specialisto teigimu, galima taikyti imunoterapiją. Tai specialus gydymas, kai žmogus nuolat gauna nedidelę dozę alergeno, kuriam jis yra alergiškas. Per kelerius metus, pasak pašnekovo, organizmas prie to alergeno pripranta ir į jį nebereaguoja.
Sinusito simptomai ir gydymas
„Jei sloga alerginė, niekada nebūna užgulusi tik viena nosies pusė. Taigi, jei viena pusė pradeda kvėpuoti sunkiau, turime atkreipti dėmesį ir ieškoti priežasties, kodėl taip nutiko. Svarbiausia šiuo atveju – neuždelsti“, – sako D.Rauba, paklaustas, kokie simptomai gali įspėti apie sinusitą.
Kitas sinusito simptomas – uoslės pablogėjimas. Natūralu, kad esant slogai dingsta uoslė, tačiau, jei sloga baigėsi, o uoslė vis dar sutrikusi, LOR gydytojo teigimu, reikėtų kreiptis į specialistą. Pasak jo, sinusitui būdingas skausminis sindromas: spaudimas, tempimas. Jei sinusitas kaktinis, gali būti taip, kad pabudote ryte, jums skauda kaktą, tačiau pasivaikščiojote keletą valandų ir stovimoje pozicijoje sinusai prasivalė, jums pagerėjo. Kitas požymis – kai spaudimas ar tempimas sinusų viduje juntamas pasilenkus.
„Taigi skausmas, užgulusi nosis, pūlingos išskyros, kurias išpučiate arba jos teka į nosiaryklę, ir jei visa tai tęsiasi ilgiau kaip 7–10 dienų, leidžia manyti, kad sloga perėjo į ūminį sinusitą“, – sako gydytojas.
Pasak jo, daugelis žmonių įsivaizduoja, kad užgulusi nosis jau savaime reiškia sinusitą ir puola jį gydyti antibiotikais, ko daryti nereikėtų.
Skausmas, užgulusi nosis, pūlingos išskyros, kurias išpučiate arba jos teka į nosiaryklę, ir jei visa tai tęsiasi ilgiau kaip 7–10 dienų, leidžia manyti, kad sloga perėjo į ūminį sinusitą.
„Bet kuri sloga, bet koks peršalimas iki 10 proc. gali komplikuotis į ūminį sinusitą. Ir net pamačius žalsvą ar gelsvą sekreto spalvą dar nereiškia, kad jums – sinusitas. Nors žmonės dažnai nusprendžia, kad jei taip yra, reikia gerti antibiotikus. Šiais laikais ūminio sinusito niekas nepuola gydyti antibiotikais. Iš minėto komplikacijų skaičiaus tik 10–20 proc. būna bakterinės kilmės, o mažiausiai 80 proc. – virusinės kilmės. Yra žmonių, puolančių gerti antibiotikus, o paskui skundžiasi jų sukeltomis problemomis“, – sako D.Rauba.
Specialisto teigimu, svarbiausia – valyti nosį. Jeigu ji valosi, organizmas pats per savaitę ar dvi tris susitvarko, sloga, kad ir pūlinga, praeina.
„Yra visa eilė medikamentų, kurie leidžia sinusų angoms neužsidaryti. Naudojami tie patys priešuždegiminiai purškalai, kaip ir gydant alerginę slogą, gali būti naudojami skystinamieji vaistai, kad suskystintų gleives.
Jei visų šių vaistų nepakanka, užburksta sinusų angos, spaudžia veidą, pakyla temperatūra, kitos priemonės nebepadeda, tada jau galima skirti ir antibiotikus. Tik tokiu atveju juos reikėtų gerti ne dvi tris dienas, o bent 7–10 dienų, kad ūminis sinusitas visiškai „išsivaikščiotų“, – paaiškina LOR gydytojas ir priduria, kad net ir geriant antibiotikus reikėtų naudoti papildomas priemones, kurios padeda sinusams valytis, jog nepatektų antras virusas, kitaip tariant – tą palaikomąjį gydymą reikėtų pratęsti ilgiau.
Ne visus purškalus galima naudoti ilgai
Pasak pašnekovo, yra skirtingos nosiai skirtų purškalų rūšys. Viena jų – nosies gleivinę sutraukiantys vaistai. Jie reikalingi tada, kai yra ūminė (virusinė) sloga, kai užgula nosies gleivinę, į ją priteka per daug kraujo. Tie purškalai, sutraukdami kraujagysles, atpalaiduoja gleivinę, sumažėja kriauklės ir galime prakvėpuoti.
Atprasti nuo šių purškalų labai sudėtinga, turime taikyti tam tikrą gydymą, kartais – net chirurginį, kad nosies gleivinė susitrauktų.
„Tokie purškalai yra labai gerai pirmosiomis dienomis, kai peršalę sloguojame. Jei šiuos purškalus naudosime ilgiau nei savaitę ar dešimt dienų, kiek paprastai trunka sloga, pripratinsime nosies receptorius gleivinėje. Tada ir nutinka tai, kad žmogus be šio vaisto nebegali gyventi. Atprasti nuo jų labai sudėtinga, turime taikyti tam tikrą gydymą, kartais – net chirurginį, kad nosies gleivinė susitrauktų“, – sako D.Rauba.
Kita vaistų grupė – intranazaliniai kortikosteroidai. "Tai hormoninio tipo preparatas. Šios rūšies naujosios kartos vaistai yra labai saugūs, tad nereikėtų baimintis, kad naudosite hormoną. JAV jie skiriami vaikams nuo dvejų metų. Jie veikia tik nosies gleivinę, niekur kitur nepatenka ir nesukelia jokių pašalinių sisteminių reakcijų kaip koks hormonas.
Šie vaistai skirti alerginei slogai – tiek sezoninei, tiek nuolatinei, ir ūminiam sinusitui gydyti. Kartais jie naudojami visą gyvenimą. Pavyzdžiui, išoperuoji žmogui polypus, bet alergija tai niekur nedingsta. Jei nosis negydoma, tie polypai po metų dvejų vėl atauga ir pacientą tenka vėl operuoti. Tokiu atveju pacientui sakau, kad šis vaistas vartojamas nuolatos, galbūt darant mažas pertraukas, bet prie jo nepriprantama", – sako LOR gydytojas D.Rauba.
