„Pagrindiniai lūžių rizikos veiksniai yra osteoporozė ir griuvimai. Vyresnieji turi trapesnius kaulus ir yra linkę dažniau griuvinėti dėl balanso sutrikimo, vaistų pašalinio poveikio, sunkesnio judėjimo tarp aplinkos daiktų, poliligotumo, pažintinių funkcijų sutrikimų. Traumas lemia daugybės priežasčių rinkinys, kuris sutrikdo balansą ir stabilią laikyseną. 90 proc. šlaunikaulio ir dubens kaulų lūžių vyresniame amžiuje yra nulemti griuvimo iš stovėjimo pozicijos. Moterims šią riziką dar labiau padidina aukštesnis osteoporozės dažnis“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytoja Greta Kreivėnaitė tikina, kad pagyvenusių žmonių kaulai yra išretėję, prastesnės kraujotakos, tad ir lūžiai įvyksta veikiant mažesnei jėgai: „Dažniausiai lūžta riešai, stuburas, šlaunikaulis ar žąstikaulis. Tai kaulai, turintys daug kempininio kaulinio audinio, kuris lemia jų trapumą.“
Jei lūžta šlaunikaulio ir dubens kaulai, jie gyja ilgiau, tad, anot G.Kreivėnaitės, būtina reabilitacija – išsivysčius komplikacijoms gali būti patiriamos didelės medicininės išlaidos.
Priklausomai nuo lūžio, kaip rašoma pranešime, gali būti taikomas konservatyvus arba chirurginis gydymo būdas. Mažesni dubens kaulų lūžiai paprastai gydomi konservatyviai, didesniems reikalinga chirurginė fiksacija. O lūžus klubo sąnariui dažniausiai pasirenkamas chirurginis gydymas – klubo sąnario protezavimo arba lužgalių fiksacijos.
„Po operacinio gydymo ligoninėje paprastai išbūnama 3–10 dienų. Iš ligoninės pacientas paprastai siunčiamas stacionarinei reabilitacijai, kuri trunka apie 20 dienų. Po visko kojos tinimas, skausmingumas, mobilumo sutrikimas gali tęstis dar 6 mėnesius ar net daugiau“, – priduriama pranešime.
Klubo sąnario ir dubens kaulų lūžiai yra susiję su aukštesniu mirštamumu ankstyvuoju (3–6 mėn.) ir vėlyvuoju (5–10 m.) potrauminiu laikotarpiu. Todėl, anot G.Kreivėnaitės, labai svarbi pacientų priežiūra. Tinkama skausmo kontrolė ir ankstyva mobilizacija, jos tikinimu, yra pagrindinės priemonės išvengti komplikacijų ir siekti sėkmingos lūžių gydymo kontrolės: „Tai ilgas procesas. Ilgas lovos režimas susijęs su komplikacijomis: giliųjų venų tromboze, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcijomis, pragulomis. Todėl būtina profesionali medicinos priežiūra ir kontrolė.“
Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo Roman Machnin teigimu, tiek dubens, tiek šlaunikaulio lūžio atveju labai svarbi gydymo dalis yra reabilitacija.
„Pavienės reabilitacinės priemonės turi būti pradėtos ankstyviausiu įmanomu laikotarpiu po aktyvaus gydymo. Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo būdo, operacinio ar konservatyvaus, pradedama ankstyvoji kineziterapija, siekiant išlaikyti bendrą kūno tonusą ir neįmobilizuotų kūno dalių judesių amplitudę bei jėgą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas gydytojas.
Priklausomai nuo traumos lokalizacijos ir gydymo taktikos kai kuriems pacientams, anot jo, gali būti skirtas griežtai gulimas režimas, kitiems galima stotis neminant pažeistos galūnės, o tretiems pagrindinis ribojamasis veiksnys – tik skausmas. Kaip pagalbinės priemonės, kaip pasakoja R.Machnin, gali būti skiriamos fizioterapinės procedūros – raumenų elektrostimuliacija, kompresinė terapija. Taip pat esant sutrikusioms apsitarnavimo funkcijoms skiriama ergoterapija: ergoterapeutas apmoko pacientą apsitarnauti iki kol bus pašalinti visi apribojimai.
