Jame dalyvavo 7216 vyrų ir moterų, kurių amžius buvo nuo 55 iki 80 metų. Nustatyta, kad daugiausiai magnio su maistu gavusiems tiriamiesiems tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio buvo 34 proc. mažesnė palyginti su tais, kas magnio suvartodavo mažiausiai.
Pasak mokslininkų, tokiam ryšiui paaiškinti gali būti keli paaiškinimai. Hipertenzija yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, o žinoma, kad magnis gali sumažinti kraujospūdį. Be to, magnis gali trukdyti kraujagyslėse susidaryti aterosklerozinėms plokštelėms, reguliuoja uždegimą ir pagerina endotelio funkciją.
„Visi šie veiksniai gali turėti teigiamą poveikį mažinant širdies ir kraujagyslių ligų ir mirties riziką“, rašo tyrimo autoriai. Jų ataskaitą paskelbė žurnalas „Journal of Nutrition“, praneša nutraingredients.com.
Daugiausia magnio turi migdolai, jo taip pat turtingi kitokie riešutai, razinos, vynuogės, grūdai, kopūstai, morkos, grikiai, sojų pupelės, ryžiai.
Mokslininkai pažymi, kad vis daugėja mokslinių duomenų apie teigiamą magnio poveikį žmogaus sveikatai. JAV nacionalinis sveikatos institutas pripažįsta tokius šio mineralo teikiamus privalumus kaip pagalba palaikyti normalią raumenų ir nervų funkciją, stabilų širdies ritmą, sveiką imuninę sistemą ir stiprius kaulus. Magnis taip pat reikalingas organizmui reguliuojant cukraus kiekį kraujyje ir palaikant sveiką kraujospūdį.
Nepaisant tokios magnio naudos, laikoma, kad 70-80 amerikiečių negauna jo rekomenduojamo kiekio.
Per penkerius metus Ispanijoje trukusį tyrimą 323 žmonės mirė, iš jų – 130 nuo vėžio ir 81 nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, nustatyti 277 širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
Duomenis nagrinėjant išsamiau, nustatyta, kad vidutiniškai daugiausia (442 mg per dieną) magnio vartojusių tiriamųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo 59 proc., nuo vėžio – 37 proc. mažesnė palyginti su tais, kas magnio vidutiniškai vartojo mažiausiai (312 mg per dieną).
Komentuodami galimą magnio poveikį dėl pastebėto mažesnio mirštamumo nuo vėžio, mokslininkai nurodo, kad šis mineralas dalyvauja biocheminėse reakcijose, kurios reguliuoja ląstelių dauginimąsi, gyvenimą ir mirtį. Be to, magnis vaidina svarbų vaidmenį genetiniam stabilumui ir DNR sintezei.
Europos maisto saugos tarnyba EFSA yra paskelbusi oficialią nuomonę, kad magnis padeda kaulų ir dantų sveiktai, proteinų sintezei, mažina nuovargį ir mieguistumą, padeda energijos gamybai žmogaus organizme, neurotransmisijai ir raumenims.
Be to, pastaraisiais metais paskelbta nemažai metaanalizių ir gerai parengtų tyrimų, kurie paremia ir kitokią magnio naudą sveikatai.
Europos Sąjungoje rekomenduojama magnio paros norma yra 375 miligramai. Daugiausia magnio turi migdolai, jo taip pat turtingi kitokie riešutai, razinos, vynuogės, grūdai, kopūstai, morkos, grikiai, sojų pupelės, ryžiai.
Organizme trūkstant magnio ima kamuoti nuovargis, gebėjimas susikaupti, dirglumas, nervingumas, atminties pablogėjimas, raumenų skausmas ir mėšlungis, sutrinka širdies, virškinamojo trakto veikla, kankina nemiga ir galvos skausmai. Žmonės, kuriems trūksta magnio, paprastai jaučia niekuo nepaaiškinamą vidinį nerimą,
