Patvirtinus, kad sumedžiotas šernas ar paskersta kiaulė buvo užsikrėtę trichinomis (apvaliųjų kirmėlių Nematoda tipui priskiriamos parazitinės kirmėlės), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atlieka galimus ligos židinių tyrimus. Daugeliu atvejų patvirtinama, kad trichineliozės židiniai gamtinės kilmės, ligos židinio teritorijoje nustatomos privalomos saugos priemonės ir apribojimai, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių po paskutinio trichinelioze užsikrėtusio gyvūno nustatymo.
Pastarąjį pusmetį daugiausia trichineliozės atvejų šernienoje nustatyta Vilniaus apskr. – 11 teigiamų atvejų ir Telšių apskr. – 10 atvejų, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse per pastaruosius 6 mėn. užfiksuota po 6 teigiamus trichineliozės atvejus, Tauragės ir Šiaulių apskrityse po 4, Klaipėdos apskrityje – 1 teigiamas trichineliozės atvejis šernienoje.
Žmonės trichinelioze gali užsikrėsti vartodami netik nepatikrintą šernieną, bet ir kiaulieną. Daugiau nei 50 proc. atvejų žmonės šia liga užsikrečia dėl namų ūkiuose užaugintų ir nepatikrintų dėl trichineliozės kiaulių mėsos. Tokie židiniai dažniausiai gana sparčiai plinta, nes skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ar kaimynai. Šiemet jau užfiksuoti 3 teigiami trichineliozės atvejai patikrinus paskerstų kiaulių mėsą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad naudodami maistui sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, nepatikrintą veterinarijos gydytojo, trichineliozės užkrato atveju atsakingi asmenys rizikuoja net tik savo ir savo artimųjų sveikata, bet ir užsitraukia teisinę atsakomybę.
