Kaip rašoma pranešime spaudai, maisto papildai ir vitaminai jokiais būdais nepakeičia sveikos ir subalansuotos mitybos, tačiau BENU vaistininkė Laima Mockutė sako, jei vaikas laikosi ribojančios dietos, negali pakankamai įsisavinti maistinių medžiagų arba yra išrankus valgytojas, reikėtų augančio vaiko organizmą pastiprinti maisto papildais ir padėti organizmui įsisavinti trūkstamus vitaminus ar mikroelementus.
„Kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai, tačiau jei vaiko savijauta pablogėjo, vertėtų sunerimti ir ieškoti priežasčių. Tai, kad organizmui trūksta vitaminų, išduoda tokie simptomai, kaip nuovargis, mieguistumas, prastesnė vaiko nuotaika, raumenų silpnumas, sumažėjęs apetitas ar sulėtėjęs augimas. Netgi padidėjęs prakaitavimas gali signalizuoti apie tam tikrų medžiagų trūkumą“, – sako farmacininkė.
Pastebėjus neraminančius simptomus ir įtarus, kad vaikas gali stokoti vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų, vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, o ypač naudinga atlikti išsamius tyrimus. Vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekis yra nustatomas tiriant kraują. Specialistė atkreipia dėmesį, kad netinkamas maisto papildų vartojimas, kuris dažniausiai pasireiškia perdozavimu, gali ne tik nepadėti organizmui, bet ir sukelti tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Kokie maisto papildai svarbiausi augančiam organizmui?
Vitaminas D. Tai ypač svarbus papildas vaikams iki trejų metų ir vėliau. Jis apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Pasak vaistininkės, maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten galima rasti ir vitamino D. Tokiu atveju jo papildomai duoti nereikėtų.
Vitaminas B12. „Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija, kuri turi įtakos kraujodaros funkcijos sutrikimams, organizme pritrūksta deguonies, todėl kenčia širdies, raumenų sistemos. Folio rūgštis taip pat svarbi kraujodarai. Jos organizmas nekaupia, todėl žindančiai mamai folio rūgšties reikėtų vartoti papildomai. Ši medžiaga yra svarbi vidaus organų formavimuisi, DNR gamybai, padeda susidaryti naujoms ląstelėms. B12 stoka trukdo geležies pasisavinimui“, – vardija farmacininkė.
Žuvų taukai. Kitas papildas, kurį vaikams reikėtų vartoti nepertraukiamai nuo metų laiko, yra žuvų taukai. Jei kūdikis maitinamas mamos pienu, mama omega-3 riebalų rūgštis perduoda vaikui per pieną, tačiau nutraukus žindymą, reikėtų pasirūpinti, kad vaiko mityboje netrūktų riebiųjų rūgščių.
„Įvairios studijos rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi. Šie riebalai vaidina pagrindinį vaidmenį vaikų augimo ir vystymosi procesuose ir turi daugybę naudingų savybių. Jei nusprendėte rinktis papildą, įsitikinkite, kad jūsų vaikas laikosi rekomenduojamos dozės, kad sumažintumėte šalutinio poveikio riziką. Geriausia pradėti vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinti iki rekomenduojamos paros normos, kad įvertintumėte vaiko toleranciją šiam papildui“, – sako L.Mockutė.
Kas yra subalansuota ir visavertė mityba?
„Kol kūdikis žindomas mamos pienu, jo organizmo aprūpinimas reikalingais vitaminais ar mikroelemetais bus pakankamas. Kiti maisto produktai į vaiko mitybos racioną po truputį įtraukiami nuo maždaug 6 mėnesio. Vis dėlto, kai kuriems kūdikiams vien mamos pieno jau nebeužtenka nuo 4-5 mėnesių amžiaus, todėl papildomas maitinimas gali būti pradedamas ir anksčiau. Teisingas kūdikio primaitinimas lemia ne tik tai, ar mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, koks bus jo santykis su maistu. Dėl to svarbu užtikrinti visavertę mitybą ir rinktis sveikus maisto produktus, kuriuose daug vitaminų, mineralų, mikroelementų ir skaidulų“, – sako vaistininkė.
Specialistė išskyrė produktus, kuriuos įprastai nuo 6 mėnesio reikėtų įtraukti į vaiko mitybą jam toliau augant:
- Nuo 6 mėnesių amžiaus – garuose verdamos daržovės (morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, cukinija), trinti vaisiai be odelių (bananas, obuolys, slyva, kriaušė), grūdinės kultūros (kukurūzai, avižos, ryžiai) ir mėsa.
- Nuo 7 mėnesių amžiaus gali atsirasti ankštinės daržovės, tik be odelių.
- Į 8-10 mėnesių amžiaus vaiko mitybą galima įtraukti žuvies (dukart per savaitę), kiaušinių (pradėti nuo trynio, baltymą įtraukti vėliau), šiek tiek prieskonių, vengti cukraus.
- Nuo 11 mėnesio pridedami pieno produktai, maistą jau galima patiekti stambesniais kasniais.
- Nuo 12 mėnesių amžiaus vaikas mokosi kramtyti, mitybos racionas stabilizuojasi, vaikui tiekiami 3 pagrindiniai valgiai ir 2 užkandžiai.
Kokius papildus rinktis, kad vaikas neužspringtų?
Jei subalansuotos mitybos nepakanka, vitaminus, anot specialistės, patariama rinktis pagal vaiko amžių. Iki trejų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad vaikams juos būtų patogiau nuryti. Vėliau – galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus.
„Lietuvoje, didžioji dalis maisto papildų yra skirti vaikams nuo trejų metų, tačiau kiekviena mama pažįsta savo vaiką ir žino, kokia yra tikimybė užspringti. Renkantis preparatą, reikėtų situaciją vertinti labai individualiai – kai kurie vaikai ir 6 metų labai dažnai springsta.
Mažiausia tikimybė užspringti yra vartojant sirupą. Jis yra normuojamas, duodamas gerti tėvelių, todėl priešingai nei guminukas ar kramtoma tabletė, kurią vaikas įsidėjęs į burną gali nubėgti žaisti, yra saugesni“, – sako L.Mockutė ir priduria, kad visais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris geriausiai įvertintų, kokių vitaminų ir mineralų vaikui reikia ar trūksta.
