Dažniausiai mes apsigauname pirkdami šiuos produktus.
Produktai, kuriuose mažiau riebalų, dažniausiai skaninami pridedant daugiau cukraus.
Kiekvienas, kuriam patinka suktis virtuvėje, nedvejodamas pritartų teiginiui, kad riebalai maistui suteikia skonio. Būtent todėl konditerijos ir kulinarijos gaminiai, kuriuose nepagailėta riebalų, mums atrodo be galo skanūs.
Pašalinus riebalus iš gaminių, kurie šiaip jau turėtų būti riebūs, riebalų vietą juose turi užimti kažkas kita – priešingu atveju skonis smarkiai nukentės. Įberkime daugiau cukraus – jis ne tik suteiks saldumo, bet ir sustiprins kitų ingredientų skonį, nesvarbu, ar tai būtų maistas, ar gėrimai.
Amerikiečių mokslo populiarinimo žurnale „Scientific American“ rašoma, kad jei gaminyje daug ir cukraus, ir riebalų, kyla pavojus: smegenys gali pareikalauti daugiau maisto, negu mums iš tikrųjų reikia, o tai jau – problema.
Kai kurių rūšių margarine gausu transriebalų, o tai labai nesveika.
Pasakymas, kad „riebalai – nesveika“, labai jau paviršutiniškas ir, tiesą sakant, ne visai teisingas, rašoma thisisinsider.com. Daugelis natūraliai gamtoje egzistuojančių mono- ir polinesočiųjų riebalų yra netgi rekomenduotini. Harvardo universitete atlikti tyrimai parodė, kad kai kurių rūšių senojo tipo margarine yra nemažai vadinamųjų transriebalų, o tai reiškia, kad gerojo cholesterolio lygis jį vartojant mažėja, o blogojo – didėja.
Žinoma, keitėsi laikai, keitėsi ir margarino formulės. Dabar galima įsigyti margarino ir be pragaištingųjų transriebalų.
Kaip pažymi rašinio autorė Janaki Jitchotvisut, tam tikras kiekis riebalų turi būti kiekvieno sveiką gyvenseną propaguojančio žmogaus kasdieniame racione, tačiau vertėtų pagalvoti, ką geriau rinktis – margariną ar sviestą.
Esminis dalykas – suvartoti tiek riebalų, kiek organizmui reikia, atkreipiant dėmesį į tai, kokio tipo riebalus įsisaviname. Reiktų riboti būtent sočiųjų riebalų kiekį maiste ir, žinoma, vengti transriebalų.
Ryžių trapučiai – tai tik traškios kalorijos. Iš jų nei maistinės vertės, nei pasitenkinimo.
Ryžių trapučiai yra maloniai traškūs ir kartais net visai neblogo skonio. Paprastai jie gaminami dar ir be riebalų, o šis aspektas prekyboje, kaip jau žinome, vertas didelio pliuso.
Deja, šis užkandis gaminamas iš gerokai perdirbtų grūdų ir paprastai „praturtinamas“ įvairiomis kvapiosiomis medžiagomis, kuriose nemažai cukraus, druskos arba ir to, ir kito. Parduotuvės užkandžių skyriuje, pasak autorės, tikrai galima apsisukti kur kas prasmingiau.
Avižiniuose dribsniuose gali būti gausu cukraus, konservantų ir „tuščių“ kalorijų.
Visagrūdės avižos – bet kokio pavidalo – gali būti nuostabus sveikas maistas arba užkandis. Vis dėlto, jei šis puikus produktas paskanintas įvairiais priedais, kaip antai ruduoju cukrumi, klevų sirupu ar žiupsneliu druskos, jį galima drąsiai braukti iš pusryčių valgiaraščio. O jei avižų produktai parduodami mažomis pakuotėmis, galima net neabejoti – juose yra visko.
Nepulkite saujomis valgyti „studentų maisto“ ir vadinamosios granolos.
Abu šie užkandžiai gali būti nežmoniškai kaloringi: maisto mažai, o kalorijų – begalybė. Dar blogiau, jei jie pagardinti šokolado gabaliukais ar net saldainiukais.
Kaip nurodoma žurnale „Reader's Digest“, dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kiek šiuose produktuose riebalų, perdirbtų grūdų ir dideliu cukraus kiekiu pasižyminčių priedų, kaip antai sezamo lazdelių ar džiovintų vaisių. Pažymėtina, kad vieni vaisiai džiovinami be pridėtinio cukraus, kiti – su, taigi prieš pirkdami būtinai žvilgtelkite į etiketę.
Konservuotos sriubos ir daržovės visada ne tokios maistingos kaip šviežios arba šaldytos.
Nuolat girdime, kad į savo kasdienį racioną derėtų įtraukti daugiau daržovių ir sveikų grūdų produktų. Taigi įsivaizduokite, kad esate maisto produktų parduotuvėje: akiai užkliuvus už konservuotų sriubų ir daržovių, be jokios sąžinės graužaties puolate krautis jų į krepšelį. Deja, kaip rašoma svetainėje health.com, konservuotose sriubose ir daržovėse tiesiog siaubingai daug druskos.
Šviežios daržovės – puiku, tačiau ne visada praktiška. Kai nėra šviežių, gerai ir šaldytos, juoba jos nepersotintos druska taip, kaip konservuotos. Taigi pirmumą verčiau teikti grynoms šviežioms daržovėms arba žalumynų mišiniams, o kitus variantus, ypač tuos, kurie mirksta padaže, patariama apeiti iš tolo.
Net ir vadinamuosiuose sveikuose šaldytuose pusgaminiuose dažniausiai per daug druskos ir konservantų.
Priešingai negu grynose šviežiose daržovėse, jau pagamintuose ir užšaldytuose patiekaluose paprastai yra gerokai per daug druskos ir konservantų, rašoma „Reader's Digest“.
Užuot pirkę pusgaminius, kad ir „sveikus“, prieš prasidedant darbo savaitei garuose pasiruoškite ryžių ir daržovių, išsivirkite ką nors neriebaus ir baltymingo ir pasidėkite viską į šaldytuvą. Jums nebūtina ruošti nieko įmantraus – tiesiog pasirūpinkite, kad po ranka visada būtų lengvų užkandžių, kurie praverstų tomis savaitės dienomis, kai rasti laiko maisto gaminimui – per daug sunku.
Vartojant dietinius gazuotus gėrimus gali pakisti žarnyno mikrobioma.
Pradėkime nuo gerosios žinios: kaip nurodo amerikiečių bendrovė „Healthline“, nėra patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp dietiniuose gazuotuose gėrimuose esančių dirbtinių saldiklių ir rizikos susirgti vėžiu.
Tačiau yra įrodymų, kad vartojant dietinius gazuotus gėrimus gali pakisti mūsų žarnyno mikroflora – natūrali virškinimo sistemos terpė, nuo kurios būklės priklauso visos organizme veikiančios sistemos.
Blogiausia tai, kad dėl mikrobiomos pokyčių gali pakisti ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė, o tai, savo ruožtu, didina riziką susirgti antrojo tipo diabetu.