Vis tik kartais šis ryšys dėl tam tikrų motinos ir dukters charakterio ypatybių gali kiek kenkti ar netgi tapti toksiškas. Portalas „Psychology Today“ pateikia aštuonis toksiškus mamos ir dukros santykių šablonus, kuriuos, remdamasi savo konsultacijomis ir asmenine patirtimi, išskyrė garsi psichologė ir knygų autorė Peg Streep, pati užaugusi su jos nemylėjusia mama.
Ignoravimas
„Mama mane nuolat ignoruodavo, – pasakojo 47-erių Gwen. – Net jei aš ir padarydavau ką nors, dėl ko, maniau, ji turėtų manimi didžiuotis, mama visuomet tai nuleisdavo kaip visiškai nereikšmingą dalyką. Galiu pasakyti, kad aš labai ilgai šventai ja tikėjau“.
Nuolatinio motinos ignoravimo sulaukiančios dukros dažnai užauga nepasitikinčios savimi, jos mano, kad yra nevertos jokio aplinkinių dėmesio, nors giliai širdyje be galo trokšta būti įvertintos.
Kontrolė
Daugeliu atvejų šis šablonas turi panašumų su pirmuoju, tačiau pasireiškia jis kiek kitaip. Kontroliuojanti motina tam tikra prasme ignoruoja savo dukrą, mat ji visiškai neatsižvelgia į jos norus.
Daugeliu atvejų tokios motinos dangstosi fraze „motina žino geriausiai“ arba „tai tik dėl tavo pačios labo“, nors iš tiesų jos siunčia žinią, kad dukra negali pasirinkti pati.
Tokia psichologine nuostata šios dukros vadovaujasi ir vėliau – vis dvejodamos, bijodamos pasirinkti ar sunkiai galėdamos savo gyvenime priimti bet kokį sprendimą.
Emocinis šaltumas
Emociškai šaltos motinos bet kokį savo dukros bandymą parodyti jautrumą ar artumą nesąmoningai atstumia arba savo visą meilę atiduoda vienam iš vaikų, tuo tarpu ignoruodamos kitą. Tokiame bendravime trūksta fizinio kontakto – dažniausiai nebūna jokių apsikabinimų ar palaikančių prisilietimų.
Taip pat skaitykite: Motinų nemylėtos dukros (I): 7 jų psichologinės žaizdos
Šiuo atveju dukros meilės ir dėmesio poreikis tarsi paskęsta motinos noruose per savo dukrą atskleisti ir parodyti save.
Šį santykių šabloną su savo mamomis turinčioms dukroms lieka psichologiniai randai – ypač visuomenėje, kurioje motinos meilė priimama kaip savaime suprantamas dalykas.
Emocinis motinos šaltumas dukros psichologijoje sukelia begalinį meilės ir įvertinimo siekį, kurio stoką ji, geriausiu atveju, siekia kompensuoti per kitus savo giminaičius: tėvą, tetas, senelius. Ir nors tai padeda, bet psichologinių žaizdų neišgydo.
Tokios dukros užaugusios dažnai net nesąmoningai nuolatos siekia aplinkinių įvertinimo ir paramos bei nuolatinio meilės užtikrinimo iš savo partnerių, draugų ar giminaičių.
Motinos ir dukros ryšio painiava
Aukščiau aprašyti motinos ir dukros santykių šablonai – apie motinas, kurios vienaip ar kitaip atsiriboja nuo savo dukrų, o šis modelis yra to priešingybė. Šiuo atveju mamos ir dukros santykiai yra tikra painiava, mat nėra jokių ribų, kurios apibrėžtų, „kur esu aš (mama) ir kur yra dukra“.
Šiuo atveju dukros meilės ir dėmesio poreikis tarsi paskęsta motinos noruose per savo dukrą atskleisti ir parodyti save. Tai klasikinės „sceninės motinos“, gyvenančios tik dėl savo dukros pasiekimų, kurių jos pačios ir reikalauja.
Ir nors prieš tai aprašytuose santykių modeliuose dukra tam tikra prasme „pranyksta“, mat į jos poreikius ir norus nėra atsižvelgiama, šiame modelyje dukros savitumas visiškai išgaruoja, mat ji – nesugebanti atsiskirti nuo savo mamos, praktiškai visam gyvenimui lieka nuo jos priklausoma.
Karingoji valdovė
Ši mama niekuomet nepripažins savo klaidų ir visomis išgalėmis viešumoje stengsis demonstruoti, kokia ji yra „tobula“. Šiai grupei priklauso ir tos mamos, kurios aktyviai nuvertina savo dukras, yra ypač kritiškos joms, taip pat labai pavydi savo dukroms ar kai kuriais atvejais – ir konkuruoja su jomis.
Kitaip tariant, šis santykių šablonas – tai motinos kontroliuojamas karo laukas, kuriame didžiausia valdžia demonstruojama prieš dukrą. Ir kas blogiausia – dukra šiuo atveju yra linkusi susitapatinti su negatyviais ir į ją nukreiptais savo motinos apibūdinimais.
Dažnais atvejais tokios dukros jaučiasi atsakingos už savo mamos nuotaikas bei emocijas, kadangi dažniausi mamos ginklai, naudojami prieš jas, yra kaltė ir sugėdinimas. Karo lauką kurianti mama naudoja žodinį ir emocinį smurtą, kuris kartais gali virsti ir fiziniu, o savo elgesį ji pateisina kaip itin reikalingą, mat „dukros charakteris ar elgesys turi rimtų defektų“.
Emocinio patikimumo stoka
Šį santykių šabloną dukrai itin sunku išgyventi, mat ji niekada nežino, ar jai teks taikstyti su „gerąja“, ar „blogąja“ mama. Kadangi santykiai su mama dažniausiai ir suformuoja bendrą pasąmoninį santykių vaizdą, dėl patirtų žaizdų tokios dukros ir būdamos suaugusios emocinį ryšį ilgainiui supranta kaip kupiną nesaugumo ar kartais – ir pavojingą. Tai puikiai iliustruoja vienos mano pacientės istorija:
„Svarstydama, kodėl man taip stipriai stinga pasitikėjimo savimi, supratau, kad taip yra dėl mano santykių su mama. Emociškai ji buvo labai nepatikima: vieną dieną ji mane siaubingai kritikuodavo, kitą – būdavo man visiškai abejinga, o trečią – lyg iš niekur nieko, tapdavo be galo šilta ir gera.
Taip pat skaitykite: Motinų nemylėtos dukros (II): 7 savigydos strategijos
Tik dabar suprantu, kad toji „besišypsanti ir geroji mano mama“ pasirodydavo tik prie kitų žmonių, kurie jai tapdavo tarsi jos kuriamo spektaklio žiūrovais. Niekada nežinodavau, ko man tikėtis, bet visada maniau, kad aš esu kalta dėl tokio jos elgesio. Tik dabar suprantu, kad tai nuo manęs nepriklausė, tačiau aš iki šiol girdžiu jos balsą galvoje kaskart, kai jaučiu, kad man stinga pasitikėjimo savimi“.
Narciziškumo išraiškos
Empatija šiai mamai yra itin svetimas jausmas, vietoje jo jai kur kas svarbiau aplinkinių nuomonės ir vertinimai.
Ši mama savo dukrą mato (jeigu apskritai mato) tik kaip savo pačios pratęsimą – ir nieko daugiau. Ji labai atidžiai kontroliuoja savo kišimąsi į dukros gyvenimą ir daro tai tik tada, kai tai naudinga nepriekaištingam jos įvaizdžiui. Empatija šiai mamai yra itin svetimas jausmas, vietoje jo jai kur kas svarbiau aplinkinių nuomonės ir vertinimai. Taigi ir jos emocinis ryšys su dukra yra labai stipriai paviršutiniškas. Tokia mama, tik naudodama tam tikras taktikas manipuliuoti savo dukra ar ją kontroliuoti, jaučiasi daug geriau ir pasikelia savo savivertę.
Iš išorės tokios mamos atrodo itin patrauklios ir žavios, jos rūpinasi savo namais ir yra itin charizmatiškos – praktiškai nuostabios asmenybės, kurių šešėlyje tūno jų užgožta dukra.
Apsikeitę vaidmenimis
Tai scenarijus, kuomet dukra, kad ir itin jauname amžiuje, tampa vienintele pagalbininke ir padėjėja arba, kai kuriais atvejais, – net ir „mama“ savo pačios mamai. Dažnai šis šablonas pasitaiko tuomet, kai mama dukros susilaukia itin ankstyvoje jaunystėje arba turi vaikų daugiau nei sugeba jais pasirūpinti. Taip nutiko ir mano pacientei Jennai, kuriai dabar jau 30 metų:
„Kai mano mamai buvo 26-eri, ji jau turėjo keturis vaikus, labai mažai pinigų ir – jokios paramos. Aš buvau pati vyriausia iš jos vaikų, taigi, sulaukusi vos penkerių, jau tapau didžiausia jos pagalbininke. Išmokau gaminti maistą, skalbti drabužius ir tvarkytis namus.
Aš buvau jos „akmuo“, tačiau iš tiesų ji niekada nekreipė į mane jokio dėmesio, mat visą jį atiduodavo jaunesniems. Net ir dabar, kai jau esu suaugusi, ji nesielgia kaip mano mama, ji greičiau jau – itin kritiška vyresnioji mano draugė, kuri, manau, tiesiog pavogė iš manęs vaikystę“.
Tokį pati santykių modelį dažnai tenka išgyventi ir dukroms, turinčioms ilgai negydoma depresija sergančias ar polinkį į alkoholio vartojimą turinčias mamas. Ironiška tai, kad šios mamos savo dukras tikrai myli, tačiau nemoka šio savo jausmo tinkamai išreikšti, mat dažniausiai mano, kad jų dukra yra stipri ir jokio rūpesčio ar meilės jai nereikia.
