Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Man ŽIV. Ar priimsite?

ŽIV, gėda ir baimė – neatsiejami dalykai. Infekuotieji bijo prisipažinti kitiems, kad savo kūne nešioja žmogaus imunodeficito virusą. Bijo ir reikalauti to, kas jiems priklauso – medicininės priežiūros.
AIDS Lietuvoje.
Lietuvoje AIDS serga 192 žmonės. Dar beveik tiek pat – jau mirę. / „15min“ archyvo nuotr.

Vilnietė Viktorija Markova ŽIV užsikrėtė nuo mylimo vyro. Bet moters tai nenustebino ir nesužlugdė. Dabar ji nuolat geria virusą kontroliuojančius vaistus ir jaučiasi pakankamai stipri, net susilaukė sveiko sūnaus.

Tačiau vizitai pas gydytojus ŽIV nešiojančiai porai kaskart sukelia didelį stresą. Viktorija pasakojo, kad kreiptis į medikus ypač bijo jos vyras, nes ant jo ligos kortelės riebiomis raidėmis užrašyta „ŽIV“. Odontologė dažnai atsisako vyrą priimti, net jei jam labai skauda, o aplinkiniai, sužinoję apie vyro ligą, stengiasi išlaikyti didesnį fizinį atstumą, tarsi infekuotasis galėtų užkrėsti vienu prisilietimu ar atodūsiu.

Lietuvoje gyvena 2097 ŽIV infekuoti žmonės. Savaitraščio „15min“ žurnalistė nusprendė paskambinti į kelias gydymo įstaigas ir išsiaiškinti, kaip reaguojama į tokius ligonius.

Priimtų ne visi

Valstybinės gydymo įstaigos atstumti pacientų negali. Tai pripažino ir vienos Vilniaus poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja. Ji tik paprašė apsilankius perspėti medikus apie ŽIV ir pasiteiravo, ar man ne ūmi stadija (tuo metu yra didžiausias pavojus užkrėsti kitus), o aš pasiskundžiau, kad kartais gėda gydytojams pasisakyti apie savo bėdą, nes tada jie nenori manęs priimti.

„Neturime teisės atsisakyti... Jūs juk irgi žmogus“, – vedėjai pagailo manęs.

Privačios odontologijos klinikos darbuotoja dukart pakartojo, kad aš – nepageidaujama.

Kitaip yra su privačiomis gydymo įstaigomis. Jos nepageidaujamų pacientų gali ir nepriimti. Tačiau vienos tokios įstaigos administratorė į situaciją sureagavo labai natūraliai – patarė dėl neva skaudančio danties kreiptis į chirurgę ir pasakė jos telefono numerį. Moteris teigė, kad pacientai užpildo klausimyną, kuriame reikia pažymėti, jog sergi ŽIV. Tokiu atveju odontologas mūvi dvejas pirštines.

Kitos klinikos sekretorė išgirdusi ŽIV diagnozę sutriko ir atsiduso. Puoliau raminti, kad nieko baisaus nenutiks, ir ji sutiko man paskirti laiką pas odontologą.

Dar vienos privačios odontologijos klinikos darbuotoja dukart pakartojo, kad aš – nepageidaujama. „Nepriimtume, nes mes... Reikia ten specialių... Specialių sąlygų“, – apgalvodama kiekvieną žodį sutrikusi kalbėjo moteris ir patarė kreiptis į ligoninę.

Neranda kelio pas medikus

Žvelgiant tik į sausus skaičius matyti, kad ŽIV infekuotų asmenų skaičius Lietuvoje yra mažiausias Europoje. Balandžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų AIDS buvo 192, ŽIV – 2097. Vidutinis infekuotųjų amžius – kiek daugiau nei 30 metų.

Pirmą šių metų ketvirtį šalyje nustatyti 37 nauji ŽIV atvejai. 14 asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 11– heteroseksualių, 4 – homoseksualių santykių metu. Likusieji teigė nežinantys, kokiu būdu galėjo užsikrėsti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Irmos Čaplinskienės manymu, tai galima interpretuoti kaip nepakankamą gydytojų darbą su nauju ŽIV pacientu, nes neskiriama pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip jis galėjo užsikrėsti.

„Tai blogai, nes tuomet ŽIV pacientui nesuteikiama tikslinė informacija, kaip saugotis pakartotinio užsikrėtimo, neužkrėsti kitų, jausti atsakomybę už infekcijos neplatinimą visuomenėje“, – kalbėjo ULAC darbuotoja.

ŽIV/AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ atstovė  Loreta Stonienė teigė, kad dauguma infekuotųjų neranda kelio pas medikus, nors nemokamai ir greitai išsitirti dėl ŽIV galima ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Biržuose, Kėdainiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilkaviškyje, Alytuje ir Visagine. Taip pat Vilniuje veikia ŽIV infekuotų asmenų savipagalbos grupė.

Vaistai – veiksmingi

Gydytoja infektologė Raimonda Matulionytė pasakojo, kad ŽIV dažniausiai perduodamas ūminėje stadijoje, kai sergantysis nežino, jog yra užsikrėtęs, nes gerai jaučiasi.

Užsikrėtus ŽIV po trijų savaičių išsivysto ūminis retrovirusinis sindromas, kuris trunka 2–3 savaites. Dažnai sergantysis tai palaiko paprastu peršalimu, o tikrąją diagnozę sužino tik po kelerių metų. Negydomas ŽIV per devynerius metus ar greičiau pereina į AIDS stadiją ir baigiasi mirtimi.

Infekuotųjų sveikatos būklė paprastai tiriama kas tris mėnesius. Taip nustatoma, kada žmogui reikėtų pradėti gerti vaistus, kurie neleidžia viruso perduoti kitiems. Pradėjus vartoti vaistus, tai tenka daryti visą gyvenimą. Pacientai pradedami gydyti tuomet, kai CD4 ląstelių kiekis kraujyje sumažėja iki 350.

Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja nemokamą sveikatos priežiūrą.

ŽIV nustatomas ir kraujo donorams

ULAC duomenimis, kasmet šalyje yra nustatoma nuo keliolikos iki keliasdešimties atvejų, kad kraujo donorai arba norintys tokiais tapti yra ŽIV nešiotojai. Tarp infekuotųjų yra ir aktyvių kraujo donorų, kurie kraujo duoda dažnai.

Preliminariais duomenimis, 2012 metais ŽIV nustatyta 29-iems kraujo donorams. Palyginus su 2011-aisiais, tokių atvejų padaugėjo beveik perpus. 2010-aisiais tokių atvejų buvo išsiaiškinta 24, 2009-aisiais – net 42.

Bėda ta, kad žmogui užsikrėtus ŽIV, pirmas savaites virusas tūno organizme neišsiduodamas: kraujo tyrimai jo nerodo. Tai vadinamasis lango arba latentinis periodas, kai organizme pasigamina nepakankamas antikūnų kiekis, kuris leistų aptikti infekciją. Tik praėjus inkubaciniam periodui kraujyje aptinkami ŽIV pėdsakai.

Nacionalinio kraujo centro Donorų skyriaus vedėjas gydytojas Kęstutis Speičys teigė, kad šiais metais Vilniuje vienam kraujo donorui buvo nustatyta ŽIV. Tačiau pagrindo baimintis nėra, nes kraujo jis buvo davęs seniai.

Pernai rudenį plačiai nuskambėjo istorija, kai aktyviai kraujo donorei Klaipėdoje buvo nustatytas ŽIV. Prieš kelis mėnesius moteris buvo davusi kraujo, kuris pateko į  šalies ligonines ir buvo perpiltas ne vienam pacientui. Sudaryta speciali Sveikatos apsaugos ministerijos komisija vėliau ramino, kad donorė ŽIV užsikrėtė po paskutinio kraujo davimo.

Lietuvoje užsikrėtusiųjų ŽIV perpilant kraują kol kas nenustatyta. O Rusijoje neseniai įvyko nelaimė: Sankt Peterburgo medikai neapsižiūrėjo ir ŽIV infekuotos donorės kraujo perpylė 16 mėnesių mergaitei. 

Tokia pati istorija vasarį nutiko ir Austrijoje: vienoje iš Vienos ligoninių pacientei buvo perpiltas ŽIV infekuoto donoro kraujas. Manoma, kad virusas donoro kraujyje nebuvo laiku aptiktas dėl lango periodo.

Infekuotieji – kaip visų problemų priežastis

Filosofo Kristupo Saboliaus teigimu, kai kurie infekuotieji, susidūrę su visuomenės atstūmimu, nebenori gyventi: „Mirties baimę žmogus paverčia noru numirti. Tai kamikadzės būdas, kai mirdamas žmogus sukelia dar daugiau mirčių. Juk norintis numirti gali nesigydyti, negerti vaistų ir apkrėsti kitus.“

Mes linkę savo pamatines baimes projektuoti į žmones ir paversti juos atpirkimo ožiais.

K.Saboliaus manymu, neapibrėžta visuomenės baimė randa į ką įsikūnyti. Nėra bebaimių žmonių, visi bijo mirti. O bailiais lengva manipuliuoti. Todėl ŽIV infekuotieji gali įkūnyti kitų žmonių baimę ir tapti vienintele jos priežastimi.

„Mes linkę savo pamatines baimes projektuoti į žmones ir paversti juos atpirkimo ožiais, tarsi jie būtų kalti dėl mūsų pačių problemų“, – teigė K.Sabolius.

Filosofas nesiūlo staiga imti ir nustoti bijoti užsikrėsti ŽIV. Jis siūlo priimti tokius žmones kaip ir bet kokius kitus. „Peržengti per save labai sunku, kartais net neįmanoma. Bet jei tai įvyksta, palengvėja“, – samprotavo K.Sabolius.

Užkratą pasėjo beždžionės

ŽIV sukelia du skirtingi virusai: ŽIV 1 ir ŽIV 2. ŽIV 1 žmonės užsikrėtė Afrikoje nuo šimpanzių maždaug ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o ŽIV 2 – šiek tiek vėliau nuo mangabio (angl. sooty mangabey). Šių gyvūnų mėsą afrikiečiai naudojo maistui, taip pat dyrė ir nešiojo jų kailius. Apsikrėtę per kraują, jie pamažu išplatino šią ligą tarp žmonių.

Iki dabar niekas užsikrėtusiųjų ŽIV skaičiumi ir paplitimu nepralenkia subsacharinės Afrikos, skurdžiausio regiono pasaulyje.

Lietuvoje mirė 142 žmonės

Nuo ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje pradžios 1988 metais nuo AIDS mirė 142 ŽIV užsikrėtę žmonės. Pernai nuo AIDS mirė 28 asmenys. Tai – dešimčia žmonių daugiau nei 2011-aisiais. Mirtingumo nuo AIDS rodiklis šalyje pastaraisiais metais auga, pranešė ULAC.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymas metams vidutiniškai kainuoja apie 25,5 tūkst. litų. Gydymas taikomas visą likusį gyvenimą.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, sergamumas AIDS bei mirtingumas nuo šio viruso daugelyje šalių mažėja. 2011 metais ES šalyse nuo AIDS mirė 1322 asmenys. Tai – beveik 1000 asmenų mažiau nei prieš penkerius metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais