Užlipa ant to paties grėblio
Nepaisant skirtingų tikslų, prieš stojant prie starto linijos visiems svarbus yra pasirengimo etapas. Kompleksiškai derinamos treniruotės, tinkama mityba, nepamirštami maisto papildai ir dar įprastinė rutina. Kaip nesugriauti to, ką statei ilgą laiką ir neprarasti sportinės formos dėl ligos ar išlindusių traumų prieš pat svarbiąją dieną?
Pirmą savo maratoną 2012-ais metais Vilniuje įveikęs, o po to socialinėje akcijoje 20 maratonų iš eilės kasdien nubėgęs Nerijus Buivydas tikina, kad svarbiausia – pažinti save.
„Aš ir pats vis užlipu ant to pačio grėblio. Savo kūno pažinimas yra turbūt visą gyvenimą besitęsiantis procesas. Nes protui ar širdžiai atrodo, kad esi stiprus, ištvermingas, gali daryti sunkesnes treniruotes, esi euforijoje dėl savo sportinių rezultatų. Tačiau gali praleisti kūno siunčiamus signalus, kad laikas mažinti, o ne didinti tempą“, – apie kūno signalų pažinimą atsiliepė N.Buivydas.
Bėgikas pateikė pavyzdį apie raumenų mikro įplyšimą. „Jeigu toliau praleisi kūno signalus ir toliau nemažindamas krūvio dirbsi, yra rizika nualinti organizmą ar pasigauti kokį uždegimą“, – sakė Nerijus, taip patikinęs, kad treniruočių planais neturėtų būti vadovaujamasi kaip iš vadovėlio – svarbu jausti, kada reikia sustoti.
Atrado bėgimą dėl mados
Pats N.Buivydas pasakojo, kad atrado bėgimą prieš šešerius metus labiau dėl mados. „Maratonas greitai buvo įtrauktas į tikslų sąrašą“, – šyptelėjo Demokratinės mokyklos įkūrėjas N.Buivydas.
Supratimas apie šią prestižinę distanciją per eilę metų keitėsi, tą pripažino ir pats pašnekovas. Pirmą kartą bėgdamas maratoną siekė tik jį įveikti.
„Tada mano tikslas buvo savo kūną nuvesti tuos 42 kilometrus 195 metrus. Neturėjau daug laiko pasirengimui, o susiklostė taip, kad mano debiutas ir buvo Vilniaus maratone. Po pirmojo maratono ir kilo klausimas: „Kas toliau?“ Supratus, kad ta galimybių riba pasislinko, aš sau išsikėliau tikslą prabėgti dvigubą distanciją – 84 kilometrus.
Visada jaučiau, kad darbu gali pasiekti viską. Ar tai mokykla, ar profesinė veikla, ar geri santykiai šeimoje. Sportas – ne išimtis. Rezultatai paremti tik nuosekliu dideliu darbu
Prisipažinsiu, po metų, turbūt nusižengdamas ir varžybų taisyklėms, aš bėgau dvigubą distanciją. Kol visi ruošėsi startui, aš bėgau 4 valandomis anksčiau ir atbėgau į startą, kai visi tik rikiavosi maratono distancijai“, – su šypsena savo nuotykius prisiminė N.Buivydas. Šiandien jo tikslas – dar kartą „išlipti“ iš 3 valandų bėgant maratono distanciją.
Siekiant ambicingesnių tikslų, nei įveikti maratono distanciją, labai svarbu yra nuosekliai dirbti. Sakoma, kad didelę dalį pasiektiems rezultatams įtaką daro įdėtos pastangos. Tokiu atveju, net ir prieš įspūdingą talentą gali laimėti kruopštų darbą atlikęs varžovas.
Kaip ir gyvenime, taip ir sporte. O, ypač, ištvermės reikalaujančiose distancijose. Nerijus, paklaustas, kiek rezultatą lemia įdėtas darbas, o kiek – įgimti parametrai, vienareikšmiškai nubalsavo už darbo įtaką.
„Didelis darbas tikrai keičia viską. Gyvenime nepasakyčiau, kad esu talentingas kokioje nors srityje. Nesu apdovanotas išskirtiniais fiziniais gabumais. Užtat visada jaučiau, kad savo darbu gali pasiekti to, ko nori. Ar tai mokykla, ar profesinė veikla, ar geri santykiai šeimoje. Sportas – ne išimtis. Jo rezultatai irgi paremti tik nuosekliu dideliu darbu. Kalbant apie maratoną, nemanau, kad kas nors negalėtų nubėgti, jei labai to norėtų ir atsakingai ruoštųsi“, – savo mintimis dalijosi N.Buivydas.
Didžiausia klaida, tai kad žmonės yra linkę abejoti, ypač bėgant patį pirmąjį maratoną. Tuo įsitikinęs ne vieną maratoną nubėgęs N.Buivydas.
„Žmogus būna motyvuotas ir gali pervertinti savo anatomines ir fizines galimybes. Jau gali atrodyti, kad esi pasiruošęs daug ir greitai bėgti, bet netinkamai didinamas krūvis taip priveda prie traumų. Nebūtinai jos gali būti didelės, bet visada ateina pačiu netinkamiausiu momentu, kai nedaug lieka iki starto. Taip gali tekti kokį mėnesį pailsėti nuo sporto, – atsargiai didinti krūvius rekomendavo bėgikas. – Naujokams reikia neskubėti didinti atstumo. O jeigu žmogus nelabai sportavęs prieš tai – nepulti iškart į trasą bėgti. Reikia pirmiausia sustiprinti kūną. Reikėtų suskaidyti pasirengimą į ciklus: pradėti nuo bendro fizinio pasirengimo pratimų. Stiprinti nugarą, presą, sėdmenis – visa tai, kas laiko mūsų kūną bėgimo metu“.
Traumų prevencija – žiūrėti į viską kompleksiškai
Sakoma, kad žmogaus galimybių ribos – beribės, tačiau kūno siunčiami signalai apie nuovargį yra labai svarbūs tolimesniam pasirengimui. Vienas faktorių, kuris lemia pasėkmes – mikroelemenrų trūkumas organizme. Mat sportuojant, prarandamas jų kiekis yra kur kas didesnis. Anot sporto medicinos gydytojos Linos Batulevičiūtės, viskam yra savos ribos.
„Sportininkai kasdien intensyviai treniruojasi, siekdami nubėgti maratoną ir atskleisti savo galimybes. Visa tai turi savo ribas ir tam įtaką daro mikroelementai tokie kaip magnis. Mokslininkai teigia, kad magnio poreikis, ypač intensyviai sportuojant, yra didelis ir tokio jo kiekio iš maisto pasisavinti beveik neįmanoma“, – daug sportuojant ir apie maisto papildus pasvarstyti rekomendavo sporto medicinos specialistė.
Magnis svarbus, nes dalyvauja daugiau nei 300 organizmo reakcijose: nervinio impulso perdavime, energijos gamyboje, kaulų formavimęsi, testosterono ir augimo hormono, proteinų sintezėse, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo procesuose, daro įtaką širdies ir smegenų regeneracijai. Tuo patikino sporto medicinos gydytoja įvardijusi nekokias galimas pasėkmes.
„Mažiau magnio reiškia blogesnius judesius, prastus sportinius rezultatus, lėtą atsigavimą, refleksą ir mažą greitį. Magnio trūkumas pasireiškia nespecifiniais simptomais: apetito praradimu, pykinimu, vėmimu, nuovargiu bei silpnumu. Vėliau, nepapildžius atsargų, gali atsirasti tirpimai, dilgčiojimai, raumenų mėšlungis, traukuliai, elgsenos ir emocijų sutrikimai, nenormalus širdies ritmas, koronariniai širdies pokyčiai“, – vardino L.Batulevičiūtė.
Daugiausia magnio yra kauluose, apie 50-60 procentus, raumenyse – penktadalis, o kraujyje tik apie 1 procentą, todėl kraujo tyrimas neatspindi viso organizme esančio magnio kiekio. Kraujyje matome jau „pavėluotus“ pakitimus
Daugybė atliktų tyrimų įrodo, kad didėjant fiziniam krūviui, didėja ir magnio poreikis. Tačiau skubėti gerti saujomis jo nevertėtų – kaip neprisportuosi ar neprivalgysi už savaitę, taip į priekį ir nekompensuosi mikroelementų trūkumo. Sporto medicinos specialistė sakė, kad magnio perdozavimas retais atvejais ar turint inkstų nepakankamumą, gali lemti širdies sustojimą.
Pašnekovė L.Batulevičiūtė kalba ir iš patirties, kadangi pati yra Lietuvos penkiakovininkų rinktinės narė. Kaip specialistė ji patikino, kad kraujo tyrimas nėra geriausias indikatorius, norint sužinoti ar trūksta magnio.
„Kadangi daugiausia magnio yra kauluose, apie 50-60 procentus, raumenyse – penktadalis, o kraujyje tik apie 1 procentą, todėl kraujo tyrimas neatspindi viso organizme esančio magnio kiekio. Kraujyje matome jau „pavėluotus“ pakitimus. Todėl kraujo tyrimų rezultatus reikia analizuoti kartu su atsiradusiais simptomais“, – stebėti savo kūno signalus skatino sporto medicinos gydytoja L.Batulevičiūtė, pridūrusi, kad sportininkams nereikėtų laukti magnio trūkumo pasireiškimo ir bent kelis kartus per metus profilaktiškai atlikti biocheminius kraujo tyrimus.
Pasitikrinti, ar jums trūksta magnio ir kokios priežastys tai lemia, galite atlikę testą. Jį rasite čia: www.magnesiumdiasporal.lt