Rimčiau masažais 25-erių metų Zigmas susidomėjo būdamas paaugliu. Tačiau mokytis šio amato subtilybių tuomet nebuvo kur. Tad skaitė knygas, mėgėjiškai maigė šeimos narių bei draugų nugaras. Nė vienas iš artimųjų iki tol net nebuvo apie masažus pagalvojęs. Arčiausiai gydymo, medicinos buvo tik greitosios pagalbos automobilyje dirbusi jo pediatrė mama.
Atrodė, kad pakakdavo kartą pamatyti ir viską iškart perprasdavau. Užtekdavo paskaitų medžiagos, net nereikdavo praktikuotis namuose. Jaučiau, kad man tai sekasi daryti natūraliai, be didelių pastangų.
„Mokykloje jau žinojau, kur stosiu. Artimiausia masažuotojui specialybė – kineziterapija. Stojimų prašyme įrašiau visas 12 ar 13 vietų Lietuvoje, kur to moko. Įstojau į Utenos kolegiją. Mokslai truko trejus metus. Atrodė, kad pakakdavo kartą pamatyti ir viską iškart perprasdavau. Užtekdavo paskaitų medžiagos, net nereikdavo praktikuotis namuose. Jaučiau, kad man tai sekasi daryti natūraliai, be didelių pastangų“, – pradžią prisiminė Zigmas.
Studijuodamas trečiame kurse jis panoro atlikti praktiką, tačiau vaikino be patirties niekas nenorėjo prileisti prie klientų nugarų. Galiausiai, likus kelioms dienoms iki praktikos pradžios, juo susidomėjo „Karališkoji rezidencija“ Birštone.
„Vesdavau mankštas senjorams, juos masažuodavau, o po mėnesio sulaukiau „Karališkosios rezidencijos“ vadovų pasiūlymo įsidarbinti“, – patikino vaikinas.
Ir taip prasidėjo jo, kaip masažuotojo, neeilinė karjera.
– Zigmai, ką jums pasako kliento kūnas?
– Priklauso nuo to, kiek žmogus atsipalaiduoja. Jei jis įsitempęs, negali atrasti įtemptų vietų ir jam padėti. Tuomet imi mąstyti, kaip jį atpalaiduoti, kad galėtų pasinerti į masažą. Būna, jog jauti, kad viso seanso metu klientas būna užsiblokavęs, tačiau likus 5 min. iki pabaigos, ima ir atsipalaiduoja. Tuomet supranta, ką prarado. Pradėjus dirbti, atsipalaiduodavo tik 20–25 proc. klientų, dabar įsitempę lieka tik kokie 15 proc. Daug ką pasako vien jau kliento veido spalva, šąlančios galūnės.
– O kaip tuomet apibūdintumėte tobulą klientą?
– Visi yra savotiški. Man patinka, kai klientai būna nevienodi. Ateina žmogus vienoks, išeina – kitoks. Patinka, kai turi spręsti kokią problemą, yra ką veikti su klientu. Norisi nušlifuoti jį kaip deimantą. Juk neįdomu, kai žinai, kad abiejose degtukų dėžutėse – po dešimt degtukų. O štai kai vienoje būna penki, kitoje – aštuoni, tuomet intriguoja.
– Tikriausiai pasitaiko įvairiausių klientų?
– O taip. Vieni masažuojant užmiega. Kiti nori šnekėtis. Tačiau to daryti negalima. Tuomet abu nesusikoncentruojame. Treti, rodos, stebi, laukia, kur paspausi, ką darysi toliau. Kliento kūnas pats kalba apie save. Jei žmogus gyvena nuolatinėje psichologinėje įtampoje, per dieną atlieka monotoniškus judesius, tai labai jaučiasi. Jam būdingi staigūs momentiniai judesiai, kai įtempia nepratusį dirbti raumenį. Tuomet ir kyla skausmai.
– O ką pats galvojate tuo metu, kai atliekate masažą?
– Darbo pradžioje galvodavau apie tai, kokį kitą judesį atliksiu. O dabar masažuodamas tarsi pasineriu į žaidimą. Jaučiu, kokį kliento raumenį geriau apeiti, o su kuriuo daugiau padirbti, stipriau paspausti. Galvoju tik apie tam tikrą judesį tam tikru momentu.
Per vieną dieną esu turėjęs 12 klientų, kuriems atlikau valandos trukmės masažus.
– Kada pastarąjį kartą pats savo kūną atidavėte į masažuotojo rankas?
– Buvau nuėjęs į vieną SPA, bet negalėjau atsipalaiduoti, nes vertinau masažuotojo judesius. Kuo mažiau žinai, tuo geriau. Todėl mane masažuoja tik mano draugė. Niekad nežinau, ką ji, visiškai nesusijusi su masažu, darys toliau. Tuomet pasitiki ir išjungi protą. O kai žinai, kas bus, stengiesi atpalaiduoti tą raumenį, kurį tuoj masažuos, o kiti tuomet būna įtempti. Kai esi atsipalaidavęs, gali į viską pažvelgti tarsi iš šalies.
– Draugai, šeimos nariai, tikriausiai dažnai paprašo pamasažuoti?
– Prašo. Bet kaip batsiuvys be batų, taip ir mano artimieji – be masažų. Aplinkiniai lieka neišmasažuoti (šyptelėjo).
– Kiek daugiausiai klientų per dieną esate turėjęs? Ar įsivaizduojate, kiek galėtumėte masažuoti be perstojo?
– Per vieną dieną esu turėjęs 12 klientų, kuriems atlikau valandos trukmės masažus. Viskas priklauso nuo masažuojamo žmogaus, kaip jis tau pasiduoda. Vieną gali masažuoti ištisas valandas, o kitą... Žaidi, ieškai silpnų jo vietų.
Reikia išmokti dirbti ergonomiškai, tausoti ištvermę, tuomet nepavargsi. Svarbiausia dirbti tiesia nugara, stovėti tvirtai ir kūno svorį vis perkelti nuo vienos ant kitos kojos. Didžiausias masažuotojų priešas – jų nugara. Dirbant pasilenkus, patiems prasideda skausmai.
– Ką tuomet patartumėte romantikos ištroškusiai porai, kurie įpratę vienas kitą masažuoti netaisyklingai, sėdint šalia lovoje gulinčio mylimojo?
– Pasistatykite dvi kėdes su atlošu. Tas, kuris bus masažuojamas, tegu apsižergia kėdę, rankas sudeda ant atlošo viršaus ir ant jų padeda galvą. Taip taisyklingai galima masažuoti pečių juostą. Bet tai tikriausiai prieštarauja romantikos dėsniams (šyptelėjo). Tad užsimanę vienas kito masažo, mylimieji, deja, dažniausiai žaloja savo nugaras.
Žmonės atsipalaiduoja masažuojami ten, kur jie negyvena. Todėl dirbti Birštone su poilsiautojais yra lengviau nei, tarkim, su vilniečiais Vilniuje.
– Teko girdėti vieną masažuotoją teigiant, jog jam net nereikia eiti į sporto salę – rankų raumenys auga nuo atliekamų masažų. Ar tai tiesa? Ar įsivaizduojate, kiek kalorijų suvartojate atlikdamas masažą?
– Nežinau, bet būtų įdomu, jei kas atliktų tokį testą. Tai išties ištvermės reikalaujantis darbas, reikia net užsiimti sportu, tačiau daug kas priklauso, kaip minėjau, nuo kliento. O dėl raumenų... Logiška, jog ugdomi raumenys stiprėja.
– Pats esate vilnietis. Kodėl tuomet pasirinkote darbą Birštono „Pušynės“ viešbutyje? Juk sostinėje, tikėtina, sulauktumėte daugiau klientų.
– Bandžiau dirbti Vilniuje, tačiau nepatiko. Miesto žmonės sunkiai atsipalaiduoja. Kai masažuoju juos ten, kur jie negyvena, tuomet lengviau. Atvykę į Birštoną, klientai būna labiau nusiteikę poilsiui, raumenims suteikia laisvės. Tiesiog moka būti čia ir dabar, produktyviai atsipalaiduoti. Juk per tą valandą reikalai niekur nepabėgs. Be to, Vilniuje pas masažuotoją užsukama tik tuomet, kai turima bėdų, o ne profilaktiškai.
– Galėtumėte išvardinti tris gero masažuotojo požymius? Ką reikia turėti, norint tapti pasaulio masažuotojų čempionu ar vicečempionu?
– Sunku būtų pasakyti. Ir dabar dar jaučiu, jog nieko nemoku. Norisi tobulėti, nesustoti. Tiesiog pats klientas atranda sau labiausiai tinkamą masažuotoją. Vienam patinka karamelė, kitam – vanilė, tad tikrai jiems neįsiūlysi šokolado.
– Kaip prižiūrite savo darbo įrankį – rankas?
– Po daržus pasikapstęs tikrai nemasažuosiu (šyptelėjo). Tiesiog dieną prieš rankas nušveičiu ir tiek. O štai moterims masažuotojoms tenka atsisakyti daugiau – jos negali auginti nagų.
– O kaip į vyrų atliekamą masažą žiūri Lietuvos vyrai? Tikriausiai jiems būna keista atsiduoti ne į moters rankas?
– Išties šis stereotipas yra gajus. Bet vyrą, kurio raumenų struktūra didesnė, gerai išmasažuoti gali tik vyras. Tiesiog vyriškos lyties klientams reikia grubesnio, aktyvinančio masažo. Žinoma, ir moterys, dirbdamos alkūnėmis, kumščiais, atlikdamos masažus tam tikra technika, gali tinkamai išmasažuoti vyriškus raumenis, tačiau vyrams tai daryti yra lengviau. Neišeikvojama tiek energijos.
Gajus ir kitas stereotipas: vyrai nenori leisti savo žmonų pas vyrą masažuotoją.
Vyrai masažuotojai sulaukia daug pašaipų, kuriami apie mus net anekdotai. Nekreipiu dėmesio, nes žinau, kad ateis laikas, kai tas, kuris tyčiojasi, bus priverstas dėl tam tikrų bėdų, pats kreiptis į masažuotoją. Tada pačiam bus gėda, kad galvojo netinkamai. Gajus ir kitas stereotipas: vyrai nenori leisti savo žmonų pas vyrą masažuotoją. Ir kai kurios moterys nenori, jog jas masažuotų vyras. Neva pamatys svetimos akys jas nuogas, nuskanuos visą.
– Prisipažinkit, ar išties lengva vyrui masažuotojui, kai į masažo kambarį įžengia tobulų kūno formų gražuolė klientė?
– Aš profesionalas, mano darbas yra masažuoti. Aš formų nematau. Matau tik tą kūno dalį, kurią masažuoju. Kai keičiu masažavimo vietą, net specialiai perbraukiu per paklodę, kad žmogus jaustų, kur ji baigiasi, jog patikinčiau, kad to, kas toliau, po ja – nematau. Nemasažuoju aš ir pilvo srities, kad moterims būtų ramiau. Nes atidengus daugiau kūno, įsitempiama. Be to, tai nėra vienas iš maloniausių masažų.
– Papasakokite, kaip vyksta masažuotojų pasaulio čempionatai.
– 2013 m., kai studijavau trečiame kurse, pasiūlė dalyvauti studentų masažuotojų čempionate. Reikėjo atlikti klasikinį masažą, kurio metu judesiai būna tikslūs, nieko neprimąstysi.
Po jo seka laisvoji programa – rodai savo sukurtą masažą. Reikia aprašyti, ką nori savo masažu pasiekti, o po to tikrina, ar tuo, ką darai, išties tai galima pasiekti. Pamenu, tuomet nieko nelaimėjau, tačiau kitais metais jau dalyvavau Lietuvos SPA masažuotojų čempionate.
Ten buvo teorinis žinių patikrinimas, klasikinio masažo rungtis ir laisvoji programa. Sumąsčiau taikyti vandens terapiją: masažo metu derinti šiltą vandenį su šaltu. Taip yra suaktyvinama kraujotaka, tačiau reikia nepersistengti, nes klientas gali peršalti. Kadangi laimėjau pirmą vietą, man buvo suteiktas šansas atstovauti Lietuvai pasaulio SPA čempionate Maskvoje. Nurungiau gal 14 konkurentų ir iškovojau antrąją vietą. Džiaugiausi, jog įvertino kiti profesionalai. Tai reiškia, jog tai darau gerai.
– Ar Lietuva turi ir daugiau pasaulinio masto apdovanotų masažuotojų?
– Taip, prizines vietas laimėję esame trys. Viena mergina, bet seniai. Ir mano kolega Marius Jurgelevičius. Pernai jis tapo čempionu. Šiuo metu taip pat dirba Birštone.
