30 dienų kasdien eketėje maudęsis S.Dailidė teigia negalintis prisiminti, kada pirmą kartą išbandė tokias maudynes: „Gal su Sveikuolių sąjunga ar kokioje stovykloje, ar kokiame renginyje. Paskui tai tapo tokia [tradicija] – kai susitinki su sveikuoliais, tai ir maudaisi.“
Jo nuomone, norint suprasti, ar toks grūdinimosi būdas žmogui tinka, reikėtų tiesiog tai išbandyti. Kaip teigia S.Dailidė, geriausia atvykti į ruonių maudynes ar dalyvauti renginyje, nes, pasiryžus šokti į eketę savarankiškai, gali pritrūkti drąsos.
„Kai yra kompanija, daug drąsiau. Kai tai reikia padaryti vienam, gali aplankyti daug abejonių, gali to nepadaryti. Be to, jeigu būna daug šalčio, ledas auga, storėja, todėl išsikirsti eketę nėra lengva. Kartais, tai darydamas kirvuku, tikrai gali pavargti ir galiausiai neišdrįsti išsimaudyti“, – sako S.Dailidė.
Jis akcentuoja – nebūtina eketėje maudytis kiekvieną dieną, bet kartą gyvenime reikėtų pabandyti: „Manau, kad daug ką reikia bent kartą gyvenime išbandyti, todėl raginčiau žmones – reikėtų be pirties išbandyti tą ledinį vandenį. Nesiūlau kiekvieną dieną nardyti, bet pabandyti tikrai verta.“
Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, gydytoja A.Keturkienė, paklausta, kaip vertina maudynes eketėje, sako matanti ir pliusų, ir minusų. Kaip teigia medikė, renginiai, kuriuose žmonės maudosi lediniame vandenyje, gali ką nors paskatinti grūdintis, pradėti labiau rūpintis savo sveikata. Vis dėlto A.Keturkienė akcentuoja – norint šokti į eketę, būtinas pasiruošimas.
„Staiga pulti į ledinį vandenį, nepasiruošus psichologiškai, mano galva, ne pats geriausias užsiėmimas, ypač, jeigu turime vienintelę motyvaciją – nusifotografuoti ir įsikelti tą nuotraukėlę į savo „Facebook“. Grūdinimasis, mano galva, turėtų būti suderintas su sveika gyvensena“, – tvirtina A.Keturkienė.
Jos teigimu, nors žmonės tokius iššūkius vertina kaip savo galimybių pažinimą, nereikia pamiršti, kad maudynės eketėje – iššūkis ir organizmui. Į šaltį, patiriamą stresą, aiškina A.Keturkienė, sureaguoja antinksčiai, kurie išskiria didelį kiekį adrenalino.
„Tai yra parengties, kovos arba gynybos hormonas. Tuo metu vyksta ir kiti fiziologiniai pokyčiai: pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies veikla, susitraukia raumenys. Tas nuolatinis antinksčių dirginimas, sukeliant sau stresą, vis dėlto turi pradžią ir pabaigą. Tai reiškia, kad bet kuris organas gali dirbti, funkcionuoti iki tam tikro laiko. Stresą patiriame labai dažnai ir be maudynių, todėl tas nuolatinis dar didesnio streso provokavimas, kasdien lendant į šaltą vandenį, mano galva, truputį rizikingas“, – atkreipia dėmesį A.Keturkienė.
Medikės aiškinimu, paprastai streso patyrimas turi tris stadijas. Pirmojoje stadijoje į kraują išsiskiria didelis kiekis adrenalino, katecholamino. Tai žmogų tonizuoja, suteikia žvalumo, netgi gali sumažinti skausmo pojūtį.
„Antroje stadijoje išsiskiria kiti hormonai – kortikosteroidai ar kortizonas, kurie turi priešuždegiminį ir nuskausminamąjį poveikį. Jie ištęsia pirmą streso, tokio žvalumo stadiją, kuri paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Antra stadija gali tęstis iki poros dienų, savaitės. Tuo metu nieko neskauda, viskas atrodo labai gerai. Bet ateina trečia stadija, kai kraujyje sumažėja kortikosteroidų kiekis. Tada pradeda lįsti visi negalavimai“, – nurodo A.Keturkienė.
Pasiekus trečiąją streso stadiją, tvirtina medikė, patiriamas antinksčių išsekimas, pradeda gamintis kiti hormonai ir išlenda įvairūs negalavimai: ima skaudėti juosmenį, sąnarius, pajuntami uždegiminiai skausmai. Tokie negalavimai, AKeturkienės teigimu, gali būti patirti dėl kasdienių maudynių lediniame vandenyje ir sukeliamo streso.
Medikės nuomone, geriau naudoti kitus grūdinimosi būdus, pavyzdžiui, kontrastinį dušą. Tokiu atveju, sako A.Keturkienė, organizmas patirs mažesnį stresą. Ji taip pat priduria, kad reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę, o ne kliautis kitų žmonių patarimais.
„Mes pasimauname ant tokių pagundų, pavyzdžiui, jei badauti, tai reikia visiems, arba, jei gerti kažkokias lieknėjimo arbatas ar kokteilius, tai visiems vienodai. Mes nepagalvojame, kad visi esame skirtingi – vieni šąla, kiti šyla. Juk yra žmonių, kurie kone nuolat dreba, jų galūnės ledinės, stuburas kur kas greičiau pažeidžiamas, sąnarių kremzlė plona. Šiems žmonėms yra kitaip, nei tiems, kurie nuolat kaista“, – atkreipia dėmesį A.Keturkienė.
Ji apibendrina – įvertinus savo būklę, reikėtų įvertinti, ar norima išbandyti priemonė, pavyzdžiui, maudymasis lediniame vandenyje, iš tikrųjų pagerintų sveikatą. Medikė atkreipia dėmesį – norint tai įvertinti reikia turėti žinių, todėl kartais gali prireiktų ir specialisto konsultacijos.
