Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai, pernešantys deguonį po visą organizmą ir turintys hemoglobino. Viename litre kraujo suaugę žmonės paprastai turi nuo 4,32 iki 5,72 trilijonų eritrocitų. Tai – sveiko žmogaus rodiklis, rašo MSN.com.
Deja, atlikus kraujo tyrimą kartais galite išvysti kur kas didesnį eritrocitų skaičių. Raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali padidėti dėl įvairių priežasčių. Štai kelios jų:
- rūkymas;
- įgimtos širdies ligos;
- dehidratacija;
- inkstų ląstelių karcinoma, kuri yra inkstų vėžio rūšis;
- plaučių fibrozė;
- kaulų čiulpų liga, sukelianti raudonųjų kraujo kūnelių perprodukciją ir susijusi su genetine mutacija.
Jei kraujo tyrimas rodo priešingą rezultatą, t.y. eritrocitų turite per mažai, akivaizdu, kad jums trūksta hemoglobino. Tai lemia daug priežasčių, tačiau dažniausios:
- anemija;
- kaulų čiulpų nepakankamumas;
- eritropoetino trūkumas yra pagrindinė lėtinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų anemijos priežastis;
- hemolizė arba eritrocitų sunaikinimas dėl transfuzijos, kraujagyslių pažeidimo ar kitų priežasčių.
???
Asociacija Kraujas.lt apibūdino keleto dažniausiai pasitaikančių kraujo ligų simptomus. Kaip nurodoma asociacijos interneto puslapyje, kraujo kūnelių skaičius sergant kraujo ligomis gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Neretai visų kraujo kūnelių ima mažėti:
- Dėl ligų, pažeidžiančių kaulų čiulpus. Pvz., kai pacientui nustatyti mielodisplastiniai sindromai, pirminė mielofibrozė;
- Dėl ligos išplitimo į kaulų čiulpus. Pvz., limfomos;
- Dėl to, kad aktyvi kraujo liga „išstumia“ normalią kraujodarą, pvz., sergant leukemijomis;
- Dėl taikomo gydymo, pvz., gydant chemoterapija ir/ ar radioterapija veikia ne tik ligos pažeistas, tačiau ir sveikas ląsteles.
- Skirtingų kraujo kūnelių tipo skaičiaus sumažėjimas pasižymi būdingais simptomais ir turi atitinkamus gydymo ar korekcijos būdus.
Viena dažniausių ligų, kurios vienas iš simptomų – eritrocitų sumažėjimas kraujyje – yra anemija, dar vadinama mažakraujyste.
Pacientai, kuriems sumažėja eritrocitų skaičius, dažniausiai jaučia nuovargį ir energijos stoką. Mažakraujystės simptomų sunkumas priklauso ir nuo to, kiek daug sumažėjo eritrocitų. Jeigu eritrocitų skaičius sumažėja reikšmingai, greta minėtų simptomų pasireiškia išblyškimas, širdies plakimo pojūtis, dusulys, galvos svaigimas. Senyvo amžiaus pacientams dėl sutrikusio širdies aprūpinimo krauju gali pasireikšti širdies skausmai.
Būdingi anemijos simptomai:
- Oro trūkumo pojūtis;
- Silpnumas;
- Nuovargis;
- Energijos stoka;
- Dėmesio, koncentracijos sutrikimai;
- Išblyškimas;
- Širdies plakimo pojūtis.
Anemija gali atsirasti dėl įvairių paveldimų eritrocitų gamybos sutrikimų, sumažėjusios jų gamybos kaulų čiulpuose, padidėjusio ardymo (pvz., blužnyje), kraujuojant.
Dažnai anemijos atsiranda dėl tam tikrų medžiagų stokos (vitamino B12, folio rūgšties, geležies).
Sergant kraujo ligomis (mieloproliferacinėmis ligomis, limfomomis, leukemijomis ir kt.) dažnai anemija atsiranda dėl to, kad liga tiesiogiai pažeidžia kaulų čiulpus arba jų pažeidimas atsiranda dėl taikomo gydymo.
Anemija diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius eritrocitų skaičiaus sumažėjimą, hemoglobino koncentracijos sumažėjimą, o neretai – ir hematokrito rodiklio sumažėjimą. Toliau vertinami kiti bendrame kraujo tyrime pateikiami eritrocitų rodikliai, atliekami kiti reikalingi tyrimai, kuriais siekiama nustatyti tikslią anemijos priežastį.
Anemijos priežastis yra svarbi gydymo pasirinkimui, kadangi vienais atvejais eritrocitų skaičiui padidinti gali užtekti išgydyti priežastis (paskirti geležies, folio rūgšties ir kt.), o kitais atvejais tenka skirti eritrocitų gamybą skatinančius vaistus (eritropoetiną, androgenus, gliukokortikoidus).
Geriausio gydymo būdo pasirinkimas yra individualus, priklauso nuo ligos ir paciento. Kritiškai sumažėjus hemoglobino koncentracijai kraujyje iškyla grėsmė, kad organizmas nebus normaliai aprūpintas deguonimi, tuomet greitam eritrocitų skaičiaus atstatymui atliekami eritrocitų masės perpylimai.
Eritrocitų masės perpylimas daugumai ligonių atliekamas, kai:
- Hemoglobino koncentracija < 60 – 70 g/l.
- Hemoglobino koncentracija < 80 – 100 g/l ir yra rizikos veiksnių (pvz. širdies, plaučių ligos).
