Jubiliejaus proga trečiadienį Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje surengta spaudos konferencija. Pasidžiaugta, kad skyriaus sėkmę galima skaičiuoti ne metais, modernia aparatūra, kurios apstu, o išgelbėtomis gyvybėmis, šypsenomis, kurias savo artimiesiems dovanoja ypač sunkios būklės buvę naujagimiai.
Per 30 metų naujagimių reanimacijoje pabuvojo apie 13 tūkst. naujagimių. Iš jų, gimusių iki 1,5 kg – apie 3,5 tūkst. Per visą tą laiką operuota apie 2 tūkst. mažylių.
Apie tai, kaip naujagimių intensyvi terapija Kauno klinikose pasikeitė per tuos tris dešimtmečius, papasakojo ilgametis Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovas gydytojas neonatologas Antanas Pužas.
„Kai pradėjome šį darbą prieš 3 dešimtmečius, nebuvo nieko. Buvo tik 2 gydytojai, 6 slaugytojos ir tuščios sienos. Jei pažvelgiu atgal, mano akyse stovi tik remontai, remontai ir remontai. Nes skyrius buvo pritaikomas patalpose, kurios nebuvo skirtos reanimacijai. Pradžia buvo sunki, nes nebuvo aparatūros, finansavimo, personalo, tų, kurie moka dirbti su sunkios būklės naujagimiais.
Naujagimių mirštamumo rodikliai sumažėjo 10 kartų. Būdavo 30 proc., dabar – 3 proc.
Iki 28 savaičių amžiaus gimę, iki kilogramo svėrę kūdikiai nebuvo gelbėjami: jie buvo laikomi persileidimu. O vyresni naujagimiai išgyvendavo tik tie, kuriems buvo lemta, kurie atlaikydavo. Jokio gydymo nebuvo: nebuvo gaivinimo priemonių, medikamentų, patyrimo. Dabar su 28 savaičių mažyliais neturime jokio vargo.
Naujagimių mirštamumo rodikliai sumažėjo 10 kartų. Būdavo 30 proc., dabar – 3 proc. Jei kalbėsime apie labai mažo svorio naujagimius – iki 1,5 kg, išgyvenamumas nuo kelių procentų išaugo iki 80 proc. Pačių mažiausių – 22 savaičių, 500 gramų svorio mažylių, kuriems sudėtinga padėti visame pasaulyje, išgyvenamumas siekia 50 ir daugiau proc.“, – pakitusiais džiugiais rodikliais pasidalijo A.Pužas.
Dabar skyriuje dirba jau ne du, o 12 gydytojų. Puikiose patalpose su naujausia aparatūra naujagimių gyvybes padeda gelbėti 50 slaugytojų, 20 pagalbinio personalo darbuotojų.
„O tais laikais, kai pradėjau dirbti... Slaugytojos siūdavo vatinukus iš vatos pačios, kad nesušaltų vaikutis“, – prisiminė skyriaus vadovas.
Lietuvos rodikliai geresni už ES vidurkį
Prof. Rasa Tamelienė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė, aptarė tai, kaip neonatologijos srityje Lietuva atrodo pasaulyje.
„Tai gana jauna specialybė, jos užuomazgos praėjusio amžiaus viduryje. Lietuvoje neonatologijos pradžia – praėjusio amžiaus pabaiga. Kiekvienas dešimtmetis turėjo savo tikslus, uždavinius. Per pirmąjį mokėmės, kaip reikia išgelbėti naujagimius, kurie gimė labai maži – nuo 22 savaičių. Tikslas buvo – kad tie vaikai išgyventų. Vėliau jau mokėmės, kad tie išgyvenę mažyliai būtų sveiki. Galutinis tikslas – kad jie būtų psichologiškai sveiki, taptų pilnaverčiais visuomenės nariais. O tai lemia į šeimą orientuota naujagimio priežiūra.
Tai nauja sfera. Tai reiškia, kad atsiveria naujagimių reanimacijų skyrių durys, į skyrių ateina tėvai, kurie gali naujagimius paimti ant rankų bet kada, priglausti juos prie savęs.
Kūdikių iki vienerių metų mirštamumo rodiklis 2017 m. buvo 2,9 iš tūkstančio gyvų gimusių mažylių. Tai žymiai geresnis rodiklis nei ES vidurkis, kuris siekia apie 3,8. 2018 m. vidurkis galbūt bus kiek prastesnis – dar nepaskaičiuota. Džiaugiuosi kolektyvu, kuris savo rankomis daro didelius stebuklus“, – teigė R.Tamelienė.
Anot jos, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, buvo priimtas labai protingas žingsnis: naujagimiai iki 34 savaičių amžiaus gali gimti tik vienoje iš dviejų ligoninių – Kauno ar Santaros klinikose. Kauno klinikose gimsta apie tris penktadalius mažų vaikų. Apie 10 proc. naujagimių Kauno klinikos atsiveža iš kitų gydymo įstaigų.
Kauno klinikose gydomi ir 7 mėnesius
Paklausta, koks mažiausias gimęs mažylis yra išgyvenęs pasaulio mastu, R.Tamelienė įvardijo 230 gramų. Tai, anot jos, buvo hipotrofiškas naujagimis: svoris buvo per mažas pagal nėštumo trukmę. Tokie turi daugiau šansų išgyventi.
„Kiek žinau, Japonijoje bandė išgelbėti 20 savaičių amžiaus, 350 gramų svėrusį naujagimį“, – pristatė A.Pužas, įvardijęs, kad Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje guli apie 130 naujagimių, kurie sveria mažiau nei 1,5 kg.
Apie 60 naujagimių nesveria nė kilogramo.
R.Tamelienės teigimu, ne visos šalys gelbsti naujagimius, sulaukusius 22 savaičių, nes ne visi jie išgyvena sveiki. Pvz., Vokietija gelbsti visus, sulaukusius 25 savaičių. Į pasaulį besibeldžiant jaunesniam mažyliui, įvertina jo būklę.
„Lietuvoje, pagal mūsų įstatymus, mes gelbstime visus vaikus“, – patikino Neonatologijos klinikos vadovė.
Pasak R.Tamelienės, vienas naujagimis skyriuje išbuvo net 7 mėnesius. Mergaitei buvo pašalinta dalis žarnyno, tad gydytojai mokėsi, kaip maitinti tokį vaikutį.
Maudėme dubenyje, kuriame daržoves žmonės plauna.
848 gramų gimusi Julija: „Mažas ateiviukas“
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Julija, Kauno klinikose gimusi prieš 22-ejus metus – 1997 m. liepos 2 d. Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje ji tuomet praleido apie 2 mėnesius. Iš viso ligoninėje mergaitė išbuvo nuo liepos iki spalio mėnesio. Julija gimė 848 gramų, 26 savaičių.
„Esame iš Šiaulių. Kaip ir kiekviena mama, tikėjausi, kad gims mergytė 9 mėnesių. Bet vieną dieną pasijutau blogai, teko atvykti į Kauno klinikas. Nerimas, ašarų pakalnė. Gimė dukra greitai: 848 gramų, 26 savaičių. Stebuklų stebuklas. Buvo ir savęs kaltinimų periodas. Kodėl man? Ką dariau blogai? Nebuvau mačiusi tokių mažučių vaikučių. O dar pirmagimė. Gyvenome nuo dienos iki dienos, niekas nekalbėjo apie ateitį. Iš pradžių maitino per zondą, reikėjo deguonies kaukių. Viskas buvo nauja.
Kauno klinikose išbuvome, kol paaugo iki 2,3 kg. Parsivežę į namus dar visko bijojome. 25–26 laipsnių temperatūrą laikėme kambaryje. Nieko neįleisdavome. Maudyti baisu buvo, kad nesušaltų. Maudėme dubenyje, kuriame daržoves plauna žmonės. Tuos skaudžius nuplėšti pleistrus teko naudoti. Tokio mažumo buvo. Daug baimių. Ar vaikščios, ar matys, girdės, kalbės. Važiuodavome į Kauno klinikas tikrintis kas mėnesį. Baimės dingo, kai pradėjo dvejų metų vaikščioti. O didžiausia psichologinę pagalbą suteikė vyras“, – žiniasklaidai teigė Julijos mama Evelina.
Trūko ir elementarių naujagimiams reikalingų daiktų: sauskelnių, drabužėlių, mažyčio čiulptuko (parvežė iš Vokietijos). Viską tėvai vežėsi iš užsienio, liemenes mezgė močiutė.
„Rankoves atraitydavome“, – šyptelėjo Evelina.
Pasak jos, toks ankstyvas gimdymas neatsiliepė dukros sveikatai. Šiandien ji sveika ir ruošiasi pati tapti bendrosios praktikos slaugytoja.
„Noriu padėti tokiems mažiukams, kaip aš“, – teigė Julija.
Žiūrėdama filmuotą medžiagą iš tų laikų, kai mažytė gulėjo inkubatoriuje, mergina visad stebisi, kad tokie vaikai gali gimti ir užaugti: „Buvau lyg mažas ateiviukas. O augdama jau niekuo nesiskyriau nuo kitų vaikų.“
Julijos jaunesnioji sesuo gimė taip pat neišnešiota – 34 savaičių. Tarp mergaičių net 16 metų skirtumas.
Mažiausia pacientei šiandien jau 7-eri
Savo istorija pasidalijo ir mažiausios skyriaus pacientės šeima. Mažylė, gimusi 24 savaičių, tesvėrė 462 g. Ligoninėje ji praleido apie 4 mėnesius. Dabar 7-erių metų Paulina jau žygiuoja į priešmokyklinę klasę.
„Buvo šokas iš pradžių, kai sužinojau, kokio amžiaus gims mano dukrytė. Šiaip nieko jai rimto net nebuvo su sveikata, kai gimė. Nereikėjo net širdutės latakėlių uždarinėti. Operacijų neturėjusi jokių. Sveika. Nelankėme net raidos centro, tik vaikščiojome poliklinikoje pas logopedą ir į mankštas“, – prisiminimais pasidalijo kėdainietė Paulinos mama Renata.
Pasak mažylės tėčio, po gimimo svoris net dar kiek nukrito – iki 442 gramų.
Kauno klinikos priežiūrą kėdainiškiams medikams perdavė tik tuomet, kai Paulinai sukako treji metai. Tai vienintelis šeimos vaikas.
„Po tokio šoko užtenka tikrai“, – šyptelėjo mažylės tėtis.
