Su mirčių statistika dar nesusitvarkome
„Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų – problema, kuri tęsiasi jau daugybę metų. Nors situacija gerėja, mums dar užtruks pasiekti JAV ar Vakarų Europos lygį, kur mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo perpus. Pagal modernias technologijas ir procedūras mes esame geroje pozicijoje. Lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis, būtume per vidurį, tačiau mirčių skaičius vis tik didelis.
Vakarų šalyse (JAV, Suomijoje ir kitose) paskaičiuota, kad daugiau nei 50 proc. sėkmės, mažinant šias mirtis, lemia sėkmingai vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Todėl ir Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei“ prevencijos programa, į kurią pakliūna vidutinio amžiaus žmonės. Pirmasis jos etapas vykdomas šeimos medicinos centruose, o jo tikslas – nustatyti žmones, turinčios padidintos rizikos veiksnius.
Kasmet suteikiama daugiau nei 250 tūkst. tokių paslaugų ir šis skaičius didėja. Tačiau dar per maža dalis pacientų, kuriems nustatoma padidinta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, siunčiami į specializuotus prevencijos padalinius, kuriuose atliekami gilesni tyrimai“, – pasakojo Santaros klinikų kardiologas, šios programos koordinatorius akademikas Aleksandras Laucevičius.
Pasak mediko, pagal šią programą šeimos medicinos centruose pradėta atlikti kraujo riebalų (lipidų) tyrimus – lipidogramą ir atrinkti tuos asmenis, kurių „piktasis“ MTL – cholesterolis yra padidėjęs. Dar 2009 m. buvo nustatyta, kad didelei daliai vidutinio amžiaus asmenų šis rodiklis ženkliai padidėjęs ir galėtų būti siejamas su įgimtu riebalų pertekliumi kraujyje – dislipidemija.
Buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją atkreipiant dėmesį, kad minėtos programos rėmuose asmenims su ženkliai padidėjusiu MTL-cholesteroliu (>5 mmol/l) specializuotuose prevencijos padaliniuose galima būtų atlikti išsamesnius tyrimus, išaiškinant įgimtas dislipidemijas, kurios dažnai susijusios su ankstyvomis mirtimis, miokardo infarktais.
Lietuvoje sergamumas didesnis tris kartus
„Santaros klinikose jau kurį laiką dirba aktyvi darbo grupė, kuri inicijavo sunkių dislipidemijų stebėsenos programą. Tokios programos dabar vykdomos visame pasaulyje ir kalbama paveldimą šeiminę hipercholesterolemiją. Tai liga, kai šeimoje karta iš kartos paveldimas geno defektas, dėl kurio padidėja cholesterolio kiekis kraujyje.
Iki šiol mes neturėjome duomenų, koks šios paveldimos labai sunkios ligos dažnis yra Lietuvoje, bet pradiniai duomenys rodo, kad pas mus ji gali būti dažnesnė nei kitose Europos šalyse. Gali būti, kad didesnis jos dažnis susijęs ir su didesniu sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – antrino Santaros klinikų I kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė.
Pasaulyje minėta liga įvardijama kaip labai rimta problema, todėl šalyse jungiasi į tarptautinius šios ligos stebėsenos junginius. Lietuva taip pat dalyvauja keliose tarptautinėse programose, vienoje iš jų susijungusios net 63 pasaulio valstybės ir jų vis daugėja.
„Kodėl tai svarbu? Todėl, kad jeigu ši genetiškai determinuota liga laiku nediagnozuojama, ankstyvos aterosklerozės rizika padidėja 10–20 kartų. Stebėsenos programų dėka pastaruoju metu išaiškinta, kad ši liga daug dažnesnė nei buvo galvota anksčiau. Dabar manoma, kad ja serga vienas iš 200 gyventojų, bet mes turime duomenų, kad kai kuriose šalyse, ši liga gali būti dar dažnesnė ir Lietuva patenka kaip tik į šią grupę. Vienoje iš Lietuvos populiacijų nustatytas šeiminės hipercholesterolemijos dažnis – 1:67.
Ypač ieškome šios ligos, kai šeimoje buvo ankstyvų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ankstyvų infarktų, insultų. Galimi du šios ligos tipai. Vienas yra dažnesnis, bet lengvesnis. Antrasis yra labai sunki ligos forma. Jis daug retesnis, bet tokiais atvejais aterosklerozė prasideda dar vaikystėje ir jau tokiame amžiuje gali sukelti infarktu gresiančią koronarinę širdies ligą“, – aiškino kardiologė.
Absoliučiais skaičiais, jei ligos paplitimo dažnis yra 1:200, ja gali sirgti apie 14 tūkst. žmonių, bet su kiekvienu atveju susijusi šeima, visi pirmos eilės giminaičiai, kuriuos taip pat reikia tirti. Kadangi Lietuvoje sergamumo mastai gali būti 3 kartus didesni, galime turėti apie 42 tūkst. sergančiųjų.
Pasak jos, Europoje aktyviausi šioje srityje yra olandai, nustatę savo šalyje daugiau nei 70 proc. šios ligos atvejų. Antroje vietoje – norvegai, diagnozavę daugiau nei 40 proc. šios ligos atvejų. Treti – čekai.
Be minėtos šeimos istorijos, šeiminė hipercholesterolemija įtariama ir tais atvejais, jei žmogui infarktas įvyksta palyginus jauname amžiuje – iki 50 metų, taip pat jeigu mažo tankio lipoproteinų (vadinamojo blogojo) cholesterolio rodiklis didesnis nei 5 mmol/l. Jei šis skaičius – 8, nėra jokių abejonių, kad tai paveldėta.
Kokia reali situacija?
Santaros klinikų kardiologė doktorantė Sandra Kutkienė įvertino daugiau nei 92 tūkst. anketų, gautų iš „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei“ prevencijos programos, kurios parodė, kad bet kokio tipo dislipidemija (ir cholesterolio, ir trigliceridų, ir DTl pokyčiai), kaip širdies ir kraujagyslių ligų veiksnys, buvo nustatytas 90 proc. atvejų.
„Ir šis paplitimas yra tarp asmenų, neturinčių širdies ir kraujagyslių ligų. Taigi iš principo tai sveiki, darbingi vidutinio amžiaus žmonės. Remiantis tuo, kad rastas toks didelis paplitimas, nuspręsta diferencijuoti dislipidemijos tipus. Nustatyta, kad sunkios dislipidemijos paplitimas, kai bendrasis cholesterolis – daugiau nei 7,5 mmol/l, vadinamasis blogasis mažo tankio lipoproteinų cholesterolis – daugiau nei 6 mmol/l arba trigliceridai – daugiau nei 4,5 mmol/l, siekia apie 13,4 proc.
Pavojingojo mažo tankio cholesterolio padidėjimas virš 6 mmol/l nustatytas 3,2 proc. atvejų. Tuo remiantis bandyta dalį pacientų pasikviesti ir ištirti juos giliau. Susirūpinimą kelia tai, kad nors pasikvietėme vidutinio amžiaus sveikus žmones, po išsamesnių tyrimų ne vieną jų teko ir stentuoti ar operuoti“, – pasakojo medikė.
Nuo šių metų veikia unikali stebėsenos programa
Pasak Santaros klinikų kardiologės Urtės Gargalskaitės, nuo 2016 m. Lietuvoje pradėta ruoštis pacientų, turinčių padidinta mažo tankio cholesterolio koncentraciją, stebėsenos programa, kurios tikslas – išaiškinti kuo daugiau šeiminės hipercholesterolemijos atvejų. Šių metų viduryje pagaliau gauti visi leidimai šiai veiklai.
„Pagal dabartinį duomenų apsaugos įstatymą mes negalime savavališkai analizuoti pacientų ligos istorijų, negavę jų sutikimo. Galiausiai net kad gautais rezultatais galėtume pasidalinti su pasauliu, taip pat turėjome gauti leidimą. Taigi visas šis kelias užtruko porą metų. Pacientai į šią programą patenka trimis keliais: iš „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei“ prevencijos programos, apie kurią jau kalbėjome, iš antrinės prevencijos tai pacientai, susirgę širdies liga iki 50 metų, o trečias kelias – didelės rizikos pacientai, kuriuos atsiunčia šeimos gydytojas.
Kol kas ši programa vykdoma tik Santaros klinikose, tačiau planuose yra tinklas, apimantis visą Lietuvą. Pasaulis skelbia, kad mažiausiai 50 proc. vyrų, turinčių minėto geno mutaciją, iki 50 metų ir 30 proc. moterų iki 60 metų susirgs koronarine širdies liga, jeigu šeiminė hipercholeterolemija nebus diagnozuota anksti ir nebus pradėtas gydymas.
Ir ši problema kelia nerimą visam pasauliui, o Lietuvoje, beje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, tikėtinas šios ligos paplitimas beveik tris kartus didesnis paplitimas nei visame pasaulyje (atitinkamai 1:200 ir 1:67). Greičiausiai tai susiję su mūsų genetika“, – teigė U.Gargalskaitė.
Šeimos gydytojai skatinami būti budresniais
Pasak medikės, didelė atsakomybė laiku diagnozuojant ligą tenka ir šeimos gydytojams, kurie turėtų atkreipti dėmesį į kardiologų paminėtus veiksnius: „Problema ta, kad tokie pacientai yra vėlai diagnozuojami. Nustačius ligą anksti ir paskyrus tinkamą gydymą, jie sėkmingai galėtų gyventi. Todėl labai raginčiau šeimos gydytojus, kilus įtarimui, siųsti savo pacientus į Santaros klinikų pirminės prevencijos poskyrį. Registracija telefonu – 8 686 88993 nuo 10 iki 14 val. darbo dienomis“.
Pasak kardiologų, Lietuvoje yra puikios sąlygos šios ligos prevencijai, tereikia visiems suremti pečius. „Pasaulyje šiuo metu daug diskutuojama apie ankstyvą kraujagyslių senėjimą, t. y. kai kraujagyslės senėja žymiai greičiau nei organizmo biologinės funkcijos. Tai ypač aktualu šiems pacientams. Jie sąlyginai jauni, o jų kraujagyslės pakitusios kaip smarkiai senėjimo paveikto žmogaus.
Lietuvoje yra unikali, puiki situacija, kadangi daugiau nei 10 metų vyksta „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei“ prevencijos programa, yra stiprus genetikos centras Vilniuje ir pažangi aparatūra, kurios pagalba galime įvertinti kraujagyslių amžių. Reikia tik daugiau budrumo ir dėmesio šiai problemai“, – įsitikinęs A.Laucevičius.
