Medikai ministerijai rekomenduoja atidžiai tirti visą donorų kraują ir taip apsaugoti sveikus žmones nuo pavojingos ligos – kepenų vėžio.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras, Lietuvos gastroenterologų draugija, Nacionalinis kraujo centras, Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija ir kt. sveikatos priežiūros įstaigos susirūpino nepalankia virusinių hepatitų epidemiologine situacija Lietuvoje. Medikai pateikė rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip reikėtų užtikrinti kraujo, kuris žmogui perpilamas medicinos įstaigoje, saugumą – individualiai tikrinti kiekvieną donoro kraujo dozę.
Lietuvoje apie 50 000 žmonių gali būti užsikrėtę hepatitu B, o apie 100 000 žmonių – hepatitu C. Hepatitų B ir C virusas, patekęs į žmogaus organizmą, pažeidžia kepenis. Šie virusai – dažna kepenų cirozės (kepenų vėžio) priežastis.
Perpilant kraują ligoninėse hepatito virusu gali būti užkrėsti visų amžiaus kategorijų pacientai – nuo kūdikių ir gimdyvių iki ligoninėje operuojamų ar kraujo komponentais gydomų suaugusiųjų.
Kraujas tiriamas supylus iškart 8 arba net 24 donorų kraują. Tokiu būdu kraujyje esantis virusas sunkiai nustatomas, nes užkrėstasis kraujas yra „praskiedžiamas“ sveikuoju krauju.
Ligoniams pilamas kraujas užkrečiamas pavojinguoju virusu tuomet, kai kraujas paimamas iš donoro, kuris yra viruso nešiotojas, ir sumaišomas su kitų donorų krauju.
Lietuvoje tiriamas ne kiekvieno donoro kraujas, o supylus iškart 8 arba net 24 donorų kraują. Tokiu būdu kraujyje esantis virusas sunkiai nustatomas, nes užkrėstasis kraujas yra „praskiedžiamas“ sveikuoju krauju, o testas yra per silpnas užfiksuoti menką viruso koncentraciją bendrame 8 ar net 24 donorų kraujo kiekyje.
Tokiu būdu visa paimto kraujo partija užkrečiama hepatitu ir, niekam nežinant, perpilama sveikiems žmonėms.
Medikai konstatavo, kad Lietuvoje hepatito paplitimas tarp kraujo donorų yra daug didesnis nei kitose Europos valstybėse – 17 kartų didesnis nei kaimyninėje Lenkijoje ir net 375 kartus didesnis nei Vokietijoje. Mat mūsų šalyje nemažą mokamų donorų dalį sudaro asocialūs asmenys, sergantys hepatitais ir besistengiantys nuslėpti tikrąją savo sveikatos būklę.
Būtent dėl šios priežasties Lietuvos medikai rekomenduoja ministerijai įvesti griežtesnę kraujo tikrinimo tvarką, kuomet būtų tikrinamas kiekvieno donoro kraujas. Tokiu būdu būtų tiksliai identifikuojamas užkrėstas kraujas ir donoras, nešiojantis kepenų vėžį keliantį virusą.
Lietuvos medikai atkreipė dėmesį į šiemet Vilniuje vykusį tarptautinį mokslo seminarą kraujo saugumo ir virusologijos klausimais, kuriame mokslininkai akcentavo būtinybę taikyti jautriausius kraujo infekcijų nustatymo metodus, siekiant apsaugoti sveikus žmones.