Kaip gydyti, sprendžia gydytojas
Dažnai žmonės, kurie kreipiasi į gydytojus, mano, jei jiems nebus daromas magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, tai jie prastai jausis, - teigė P.Simavičius.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai specialistai pastebi, jog dažnas pacientas, įgijęs nemažai medicinos žinių, skyrus tyrimus ligai diagnozuoti, priekaištauja, kodėl neskiriami populiarūs ir daug informacijos apie organizmo būklę suteikiantys tyrimai: kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Gydytojų darbo pagrindinis principas, kurio mokė ir medicinos tėvas Hipokratas, – nepakenkti ligoniui. Jo laikydamiesi gydytojai ragina pasikliauti gydytojo nuomone ir nereikalauti tų tyrimų, kurie gali pakenkti sveikatai.
„Tyrimai teisingos diagnozės nustatymui labai svarbūs. Šiuolaikinė medicina ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje naudoja brangius tyrimus, pačias naujausias technologijas. Dažnai žmonės, kurie kreipiasi į gydytojus, mano, jei jiems nebus daromas magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, tai jie prastai jausis. Tačiau kartais pakanka tik pasikalbėti su pacientu, surinkti anamnezę, atlikti elementarų kraujo ar šlapimo tyrimą ir pateikti teisingą ir tikslią diagnozę, kad gydymas būtų efektyvus“, - sako P. Simavičius.
Tačiau kad ir kokie tyrimai būtų atliekami pacientui, visi, pasak P. Simavičiaus, turi būti skirti gydytojo, nes tik gydytojas sprendžia, kokie tyrimai reikalingi pagal ligonio būklę. Neretai tenka svarstyti, ar tyrimas nebus pavojingas pacientui.
Šiuolaikinė problema – inkstų ligos
Turime daug neinvazinių ir nekenksmingų tyrimų: echoskopija ar paprastas rentgenas, kurie daugeliu atvejų gali duoti teisingą atsakymą, - teigė G.Petrauksaitė.
Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytoja nefrologė Gintarė Petrauskaitė sako, kad dažnai dirbantys su šiuolaikine technika gydytojai pamiršta, jog gera anamnezė jau yra 90 procentų diagnozės.
„Turime daug neinvazinių ir nekenksmingų tyrimų: echoskopija ar paprastas rentgenas, kurie daugeliu atvejų gali duoti teisingą atsakymą. Reikia žinoti, kad pats tyrimas be klinikinio vaizdo kartais nepasako diagnozės, nes tie patys sveikatos pakitimai gali būti būdingi daugeliui ligų“, - aiškina gydytoja.
Nefrologai kasdien susiduria su situacijomis, kai kompiuterinės tomografijos, angiografijos, koronarografijos metu yra naudojamos kontrastinės medžiagos, kurios gali sukelti inkstų nepakankamumą. Tad žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, šis tyrimas neskiriamas.
„Jei sveikas žmogus neturi gretutinių ligų (diabeto, hipertenzijos ar išeminės širdies ligos), dažniausiai po tokio tyrimo inkstai nesunkiai atsistato. Tačiau situacija tokia, kad visi tyrimai dažniausiai yra atliekami vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Kadangi kontrastinės medžiagos pasišalina per inkstus (o tai gali trukti visus metus), kurį laiką prireikia net hemodializės, - teigia G. Petrauskaitė. - Apie 20 procentų pacientams nedarome tyrimų, žinodami, kad galima didesnė žala nei nauda. Kartais inkstai neatsistato, tada visą gyvenimą žmogus gyvena palaikomas hemodializių.“
Gydytoja sako, jei tyrimas būtinas, jį tenka atlikti, o visais kitais atvejais reikia ieškoti alternatyvų. Bet kuriuo atveju prieš bet kurį tyrimą gydytojai turi įspėti pacientą apie galimas komplikacijas.
Tyrimų pavojus sveikatai
Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai, dirbantys su rentgenodiagnostine aparatūra, pastebi, jog vis dažniau pacientai reikalauja brangaus tyrimo, nors ir jo žala organizmui gali būti didesnė nei ta nauda, kurios sulaukiama, atlikus tyrimą jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančia įranga. Mokslininkai tvirtina, jog net apie 25 procentus per gyvenimą gaunamos apšvitos sudaro medicinos apšvita. Ir ji, lyginant su gamtine apšvita, auga.
Rentgenas, kompiuterinė tomografija, angiografija - tyrimai, padarę didžiulį progresą diagnostikos srityje. Tačiau šiais prietaisais atliekamais tyrimais nereikia piktnaudžiauti. Reikia įvertinti rizikos ir naudos santykį. Vienas tyrimas visada yra saugus, tačiau kai jų atliekama daug - rizikinga ir pavojinga sveikatai.
Radiologijos-endoskopijų skyriaus vedėja Jūratė Jackevičienė sako, kad dar nėra studijų, kurios paaiškintų, kokį poveikį žmogui turi magnetinis rezonansas, kai tuo tarpu kompiuterinė tomografija gali sukelti spindulinę ligą.
