Trečdalis žmonių nežino sergantys hipertenzija
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, gydytojos kardiologės, daktarės doc. Sigitos Glaveckaitės, padidintas kraujospūdis yra tas keičiamas rizikos veiksnys, kuris labiausiai, lyginant su kitais rizikos veiksniais, turi poveikį bendram sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje. Padidintas kraujospūdis kasmet lemia beveik 11 mln. mirčių pasaulyje ir tai pirmaujanti neįgalumo priežastis.
Hipertenzijos paplitimas pasaulyje didėjo nuo 921 mln. 2000 m. iki 1,4 mlrd. 2010 m. Prognozuojama, kad 2025 m. hipertenzija sirgs beveik 1,6 mlrd. pasaulio gyventojų. Išsivysčiusiose šalyse hipertenzijos paplitimas šiek tiek mažėjo, o besivystančiose šalyse, t. y. mažų ir vidutinių pajamų šalyse, didėjo. Tai lemia tiek rizikos veiksnių paplitimas, tiek sveikatos apsaugos resursų bei jų prieinamumo skirtumai.
2015 m. duomenimis, hipertenzijos dažnis Lietuvoje yra 29,3 proc. Deja, daugumoje Vakarų Europos šalių šis skaičius yra mažesnis.
Mokslinės studijos Europos šalyse rodo dar vieną fenomeną. Hipertenzijos paplitimas 35–70 m. amžiaus žmonių grupėje yra 40 proc., tačiau tik vienas iš dviejų, turinčių padidintą kraujospūdį, žino, kad jį turi. Tik 40 proc. iš turinčiųjų hipertenziją yra gydomi ir tik 13 proc. kraujospūdis yra kontroliuojamas, t. y. sumažinamas iki siektinų apimčių. Taigi mažiausiai trečdalis populiacijos nežino, kad serga hipertenzija, o tai rodo, kad absoliučioje daugumoje šalių šiai ligai būdingas ledkalnio fenomenas, t. y. diagnozuotos hipertenzijos statistika – tik matoma problemos dalis.
„Lietuvoje hipertenzijos kontrolė nepakankama, nors ji gerėja ir jau siekia 24 proc. Kitas klausimas – ar kraujospūdžio mažinimas yra naudingas. Turime pakankamai įrodymų, kad kiekvienas 10 mmHG stulpelio sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas reikšmingai sumažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių, vainikinių arterijų ligos, insulto, širdies nepakankamumo riziką ir tai lemia 13 proc. siekiantį nuo visų priežasčių mirties rizikos sumažėjimą“, – teigė medikė.
Kaip teisingai pasimatuoti kraujospūdį
Pasaulinės hipertenzijos dienos proga Lietuvos širdies asociacija dalinasi trimis svarbiomis žinutėmis. Pirmoji, kad kraujospūdis turi būti matuojamas teisingai. Matuojant jį namuose, 30 min. iki matavimo reikėtų neužsiimti fizine veikla, nevalgyti, negerti kavos, nerūkyti. Matavimui pasirinkite ramų, tylų kambarį, kuriame būtų komfortiška temperatūra. Iki matavimo ramiai pasėdėkite 3–5 min. Matavimo metu ir tarp matavimų nekalbėkite. Sėdėkite atsipalaidavę, nekryžiuokite kojų.
Manžetė turi būti pritaikyta jūsų žasto apimčiai. Ji turi būti širdies lygyje, matuojama ranka atpalaiduota. Aparatas turi būti tinkamas kraujospūdžiui matuoti namų sąlygomis. Kaip jį teisingai pasirinkti, informacijos galima rasti Lietuvos širdies asociacijos tinklapyje arba feisbuko paskyroje.
Kraujospūdį rekomenduojama matuoti du kartus ir apskaičiuoti vidurkį. Pageidautina, kad pas gydytoją atsineštumėte bent trijų, o geriausiai septynių dienų kraujospūdžio matavimus du kartus per dieną – ryte ir vakare.
Antra žinutė – padidintas kraujo spaudimas turi būti kontroliuojamas, t. y. mažinimas: pirmiausiai gyvensenos keitimu, o jeigu paskiriami vaistai, juos vartoti reikia taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu žmogus yra jaunesnis nei 65 metų, kraujospūdžio siekiamybė yra mažiau nei 130/80 mmHg. Jeigu asmuo yra vyresnis – mažiau nei 140/90 mmHg. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja sumažinti padidintą kraujo spaudimą per tris mėnesius.
Trečia žinutė – padidinto kraujo spaudimo kontrolė saugo gyvybę, nes mažina širdies smūgio, širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų riziką, insulto tikimybę, lėtina silpnaprotystės vystymąsi, apsaugo nuo regos silpnėjimo ir netekimo bei inkstų nepakankamumo vystymosi.
Pacientams gali padėti ir technologijos
„Be abejonių, kraujospūdį būtina kontroliuoti, bet ne visada mums tai pavyksta. Šiuo atveju labai svarbus gydytojo bendravimas su pacientu. Dėl laiko stokos ir didelio krūvio kartais gydytojas neturi pakankamai laiko, kurį turėtų skirti pacientui. Dar prieš kelis dešimtmečius buvo atliktas tyrimas, kurio metu dalis gydytojų dalyvavo kursuose apie hipertenzinių vaistų vartojimą.
Buvo pastebėta, kad jau po vienos kursų sesijos apmokyti gydytojai daugiau laiko nei kursų nelankantieji skyrė paciento edukavimui. Svarbiausia, kad apmokytų gydytojų pacientai geriau laikėsi paskirto gydymo režimo ir jų kraujospūdžio kontrolė buvo geresnė“, – kolegei antrino gydytojas kardiologas med. m. dr. Andrius Berūkštis.
Pasak jo, arterinė hipertenzija yra gana sudėtinga ir subtili liga, nes daugelis pacientų nejaučia simptomų. O kai žmogus nejaučia simptomų, jis arba pamiršta išgerti vaistų, arba nesupranta, kodėl juos apskritai reikėtų gerti.
„Tačiau reikia suprasti, kad mes ne tik gydome kraujospūdį, bet siekiame sumažinti rizikas sirgti infarktu, insultu, širdies nepakankamumu ir kitomis hipertenzijos galima sukeliamomis ligomis. Kitas svarbus žingsnis – tęstinumas, t. y. pakartotiniai vizitai. Vieno tyrimo metu pastebėta, kad kuo daugiau vizitų, kurių metu buvo dokumentuota kraujospūdžio kontrolė, tuo geresnės buvo pacientų ligos išeitys. Reikia nepamiršti, kad pacientas taip pat dalyvauja priimant sprendimus apie jo gydymą. Jis turi žinoti, kokius vaistus vartos, ir sutikti su gydymo planu.
Kuriami žaidimai, kai pacientas, pažymėjęs, kad išgėrė vaistą, gauna tam tikrą prizą ar taškų.
Taip pat pacientas turi gauti informaciją apie galimus šalutinius reiškinius. Jie nėra gyvybei grėsmingi, bet gali būti nemalonūs, todėl gydytojas su pacientu turi aptarti, koks bus planas, jeigu šie šalutiniai reiškiniai pasireikš. Šiuo metu jau yra vaistų, kuriuose dera kelios veikliosios medžiagos. Tyrimai rodo, kad vaistų deriniai pagerina vaistų vartojamumą 24–26 proc., kadangi tokius vaistus užtenka vartoti kartą per dieną, reikia mažiau tablečių“, – vardijo medikas.
A.Berūkščio manymu, ateityje kontroliuoti hipertenziją labai padės technologijos. Šiuo metu kuriamos įvairios programėlės ir žaidimai, kai pacientas, pažymėjęs, kad išgėrė vaistą, gauna tam tikrą prizą ar taškų. JAV kuriamos debesies programėlės (angl. cloud-based medication support), kai pacientui tereikia suvesti savo duomenis ir draudimo numerį, ir programėlė pati susisiekia su gydančiu gydytoju, sudaro gydymo planą ir pacientas kiekvieną mėnesį gauna dėžutę, kurioje atskirai suskirstyti vaistai, nurodyta, kaip ir kada juos vartoti.
„Taigi, diagnozuoti ligą dar nepakanka, reikia, kad ir pats pacientas suvoktų, kokią grėsmę hipertenzija kelia, kad nuo jo paties priklauso, ar liga bus kontroliuojama tinkamai, ar ji pasiglemš dar vieną gyvybę. Tinkamas vaistų vartojimas ir savigydos atsisakymas yra kelias į sveiką gyvenimą“, – aiškino kardiologas.
Ką parodė gyventojų apklausa
Remiantis šių metų balandžio pradžioje atliktu reprezentatyviu „Norstat LT“ tyrimu, kuriame dalyvavo 30-ies ir vyresnio amžiaus gyventojai, paaiškėjo, kad kraujospūdį mažinančius vaistus Lietuvoje vartoja kas penktas 40–49 m. amžiaus žmogus, taip pat, kad tik 1 iš 3 respondentų, vartojančių kraujospūdį mažinančius vaistus, juos geria nuolat. Taip pat net 9 iš 10 gyventojų žino, koks jų kraujospūdis.
„Viena vertus, rezultatai nuteikia pozityviai – matome, kad gyventojai tampa sąmoningesni ir ima suvokti sveikatos rodiklių tikrinimo svarbą. Nepaisant to, tik kas antras žmogus (55 proc.) kraujospūdį tikrinasi reguliariai (bent kartą per savaitę ar dažniau), o penktadalis (19 proc.) neišgeria vaistų vieną ar daugiau kartų per savaitę. Taigi dar reikėtų pasitempti, kad kraujospūdžio matavimas taptų kasdiene rutina. Dar nemaža dalis neišgeria vaistų bent kartą per savaitę. Svarbiausia, kad tai dažnai daroma sąmoningai, nes pacientas tą dieną jaučiasi sveikas, galvoja, kad negerdamas vaistų apsaugos kepenis ir nepripras prie medikamentų“, – tyrimo rezultatus komentavo vaistininkas Tadas Labanauskas.
Tyrimas rodo, kad net 96 proc. apklaustųjų pasitiki gydytojais, bet tas pasitikėjimas ar pagarba, pasak vaistininko, kelia ir tam tikrą baimę, nes vaistininkai dažnai išgirsta, kad žmonės, pirkdami vaistų, prisipažįsta jų negersiantys. Tai rodo, kad žmogus turi abejonių dėl paskirto vaisto, nesupranta, kodėl jis reikalingas ir kas bus, jeigu jo nevartos. Visas šias abejones išsklaidyti privalo vaistininkas, paaiškindamas vaisto naudą, poveikį, vartojimą ir šalutinius pašalinius, nes abejonės atsiranda tuomet, kai žmogui trūksta informacijos.
„Taip pat tyrimas parodė, kad tik 27 proc. žmonių, kuriems paskirtas gydytojas, konsultuojasi su vaistininku. Šis skaičius man kelia nerimą, nes vaistininkas apie vaistus tikrai žino daug, gali patarti, kaip juos vartoti, sudėlioti vartojimo režimą, kada juos vartoti ir pan. Gydytojas ne visada turi laiko pacientui išsamiai papasakoti apie vaistus, be to, vaistai gali būti surašyti cheminiais, o ne firminiais pavadinimais ir žmogus pasimeta“, – teigė vaistininkas.
Pasak jo, vaistinėje tenka iš pacientų išgirsti ne vieną mitą apie vaistus kraujospūdžiui reguliuoti. Dažniausi yra šie: vaistus nuo kraujospūdžio reikia gerti tik jaučiant simptomus; jei pradėsi gerti, tai turėsi daryti iki gyvenimo galo, tad geriau neskubėti; jei gersi 3 tabletes per dieną, pakenksi savo kepenims ar skrandžiui; geriau vaistų negerti, nes kraujospūdis nukris per daug.
Vaistininkai dažnai išgirsta, kad žmonės, pirkdami vaistų, prisipažįsta jų negersiantys.
„Jeigu žmogus nekeis savo gyvenimo būdo, nieko nedarys, kad pagerintų savo sveikatą, jam reikės gerti vaistus visą gyvenimą. Kita vertus, vartojant vaistus šis mūsų gyvenimas bus ilgesnis ir kokybiškesnis. Tiems, kurie baiminasi didelio tablečių skaičiaus, problema puikiai sprendžiama vaistų deriniais, kai vienoje tabletėje yra net trys veikliosios medžiagos. O jeigu vaistai numuša kraujospūdį per daug, tai rodo, kad žmogus per retai lankosi pas savo gydytoją, nes akivaizdžiai vartoja vaistus netinkamai.
Jei pacientas jaudinasi dėl vizito pas gydytoją, nerimauja, kad nesupranta medicininių terminų, visada gali ateiti pas vaistininką, kuris jam padės suprasti, koks gydymas paskirtas, papasakos išsamiau apie išrašytus vaistus. Visada raginame užduoti mums klausimus“, – teigė T.Labanauskas.
