Šį sekmadienį, TV8 televizijos laida „Sveikatos medis“ sunkius medicinos pasauliui 2020-uosius metus užbaigs gražia gaida. Šiemet metų kardiologo vardas buvo skirtas žymiam Lietuvos kardiologui, VU Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vadovui, VUL Santaros klinikų įgimtų širdies ydų kompetencijos centro vyr. specialistui širdies ir kraujagyslių medicinai hab. m. dr. profesoriui Aleksandrui Laucevičiui.
Visos šalies kardiologai vieningai tvirtina jaučiantys didelę pagarbą turėti šį nusipelniusį mediką savo kolegų gretose.
„Lietuvos kardiologų draugija jau daug metų renka metų kardiologą. Tuos žmonės jungia tam tikri bruožai: tai begalinis atsidavimas savo profesijai, talentas pasiekti didelių profesinių aukštumų ir dideli, reikšmingi darbo rezultatai.
Šiemet man ypač malonu, kad šis titulas atitenka profesoriui A.Laucevičiui. Šį žmogų žino kiekvienas Lietuvos kardiologas, jis yra didis mentorius ir tikras pavyzdys tiek man, tiek visai kardiologų bendruomenei“, – laidoje teigia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, VUL Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gyd. kardiologė prof. Jelena Čelutkienė.
Vieni iš didžiausių profesoriaus A.Laucevičiaus pasiekimų yra didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų asmenų prevencinės programos įkūrimas, mat ne visos šalys turi tokį svarbų instrumentą, kurį finansuoja valstybė.
„Dar 2006-aisiais metais pradėta vykdyti didelės rizikos asmenų prevencijos programa jau duoda didelį ir neįkainojamą indelį Lietuvos gyventojų sveikatai. Būtent tada pradėta kalbėti apie statinus ir jų vartojimą naudą. Jeigu pacientui yra padidėjęs cholesterolio kiekis, tam suvaldyti turi būti vartojami statinai. Aš labai dėkoju likimui, jog jis leido man dirbti kartu su prof. A.Laucevičiumi. Tai yra žmogus, kuris kūrė ir kuria Lietuvą tais darbais, kurie padeda mūsų žmonių sveikatai“, – pasakos VUL Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas med. m. dr. prof. Pranas Šerpytis.
Profesorių Aleksandrą Laucevičių visada traukė inovacijos, todėl 2006 metais Lietuvoje iniciavo Europos struktūrinių fondų projektą rytų ir pietryčių Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirštamumo mažinimo programą.
„Man teko padaryti pačią pradžią. To projekto esmė buvo sukurti įstaigų ir šeimos gydytojų, rajono ligoninės gydytojų specialistų ir trečio lygio didelės ligoninės medikų kolektyvo tinklą arba, kaip dabar yra vadinami, klasterį. Tai buvo kertinis momentas sveikatos apsaugos reformoje, o 2016-aisias metais Pasaulio sveikatos organizacija šį projektą įvardijo kaip pavyzdį kitoms šalims“, – pasakos pats prof. A.Laucevičius.
Metų kardiologo garbingą įvertinimą gavusio mediko nuopelnus sunku ir išvardinti: prof. A.Laucevičius buvo vienas iš specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų Lietuvoje kūrimo iniciatorių, jis yra vienas iš Vilniaus Universiteto ligoninių ir rezidentūros programų kūrėjų, vadovavo penkių intervencinės kardiologijos ir intensyvios terapijos reanimacijos padalinių įkūrimui Lietuvoje.
„Profesoriaus kelias yra mums pavyzdys, kaip reikia dirbti, ko reikia siekti. Visas būrys mokinių, kuriuos jis išleido į gyvenimą, tikiu, jog yra dėkingi jam už suteiktas žinias ir galimybes. Prof. A. Laucevičius, sunkiai ir intensyviai dirbdamas, sukūrė modernią kardiologijos mokyklą, kuria galima didžiuotis“, – gražius žodžius profesoriui skirs VU Medicinos fakulteto dekanas, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, gyd. genetikas hab. m. dr. prof. Algirdas Utkus.
Nenuspėjamus mieguistumo priepuolius sukelianti liga
Narkolepsija – tai lėtinis neurologinis sutrikimas, kai žmogaus smegenys nesugeba tinkamai reguliuoti miego ir būdravimo ciklų. Tokius ligonius naktį vargina sutrikęs miegas, o dieną – mieguistumas. Kartu gali užklupti ir staigus raumenų silpnumas. Kalbant apie ligos eigą, medikai išskiria du intervalus: vienas būdingas vaikams ir paaugliams, kitas – užklumpantis darbingo 35–40 metų amžiaus žmones. Mieguistumo atakų pacientai nelabai gali suvaldyti – jos gali užklupti viešoje vietoje, pokalbio metu. Žmogui nespėjus atsigulti, jis tiesiog krenta ant žemės ir jeigu nepatyrė rimtos traumos, po 10–20 minučių atsibunda jausdamasis gerai ir net nesuprasdamas, kas čia įvyko.
„Tai yra tam tikrų su mieguistumo reguliavimu susijusių receptorių, esančių smegenų struktūrose, blogas veikimas. Yra pastebėta, jog vyksta šioks toks infekcinis autoimuninis mechanizmas, kad šia liga gali dažniau susirgti žmonės, kurie turėjo prieš tai infekcinių susirgimų, peršalimo ligų.
Kita svarbi priežastis yra ir genetika. Džiugu kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje mes turime įrankių, galinčių padėti. Visuomet pradedam nuo nemedikamentinio gydymo ir pacientą raginame susidaryti grafiką: per dieną kelis kartus nueiti trumpo pogulio, nusistatyti reguliarų naktinio miego ritmą, taip pat atsižvelgti į mitybą – susidėlioti mažesnėmis porcijomis dažnesnius užkandžius, rinktis greituosius angliavandenius, grūdinius produktus, vartoti kavą, juodą ar žalią arbatą.
Žinoma, yra ir specifiniai vaistai, kurie tampa pagalba tiek gydant patį mieguistumą, tiek raumenų silpnumą. Deja, bet gydymas yra visam gyvenimui, nutraukus vaistų vartojimą, būklė vėl pablogės“, – teigs gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė Evelina Pajėdienė.
