Draudimui priešinasi medikai, dauguma moterų, jų visuomeninių organizacijų, tačiau tai nemažina draudimus propaguojančių entuziastų ryžto. Jei nebus atsižvelgta į specialistų ir moterų nuomonę, panašu, kad Seime gali susidaryti dauguma įstatymui priimti.
Prieš 5 metus leidusi nėštumą nutraukti, kai moters gyvybei gresia pavojus, Airija pasiryžusi eiti dar toliau. Gegužės pabaigoje vyks referendumas, per kurį bus nuspręsta ar keisti Konstituciją ir šalyje legalizuoti abortus.
Katalikiškoje Airijoje vieni griežčiausių įstatymų Europos Sąjungoje dėl abortų, tačiau situaciją ėmė keisti prieš keletą metų mirus moteriai, nes gydytojai atsisakė daryti abortą, nors ji ir buvo patyrusi persileidimą. Ir kol Airija eina liberalizavimo link, Lietuvoje situacija juda priešinga kryptimi. Seime vėl kelią skinasi siūlymas uždrausti abortus. Jie būtų atliekami tik esant dviem išimtims – kai moteris buvo išprievartauta ir kai pavojus kyla motinos gyvybei. Tačiau, jei nėštumas bus daugiau nei 12 savaičių, net ir šiomis išimtimis moterys negalės pasinaudoti.
„Mūsų variantas nėra pats griežčiausias, tai viena. Antra, jis – svarstymo stadijoje, bus svarstomas, ir galutinis variantas galbūt bus, koks yra priimtinas, sakykim, šiuolaikiniam Seimui ar kitos kadencijos Seimui, jei nepavyks šį kartą priimti“, – sakė Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Z.Jedinskis.
Ne griežčiausias, tačiau, pasak nevyriausybinių organizacijų, Lietuvą nubloškiantis į viduramžius. Europos Sąjungoje tik Malta yra visiškai uždraudusi abortus. Čia jie nedaromi net ir tada, kai moters gyvybei gresia pavojus, kai ji buvo išprievartauta ar kraujomaišos atveju. Todėl nemažai Maltos moterų nutraukti nėštumo keliauja į Britaniją.
Lenkija, kurioje abortai leidžiami su išimtimis, valdžiai užsimojus jas naikinti, sulaukė tūkstantinių protestų. Į gatves išėjusios moterys sako, kad tokie valdžios planai jas pavers beteisėmis vaikų nešiojimo mašinomis. Lietuvos politikai, pritariantys abortų draudimui, teigia pasisakantys už teisę į gyvybę.
„Mes neverčiam gimdyti, mes tik pasisakom už tai, jeigu jau moteris pastoja, tai dėl socialinių ar ekonominių priežasčių tiesiog atimama teisė žudyti tą vaisių“, – kalbėjo Z.Jedinskis.
„Abortų draudimas nesumažina abortų poreikio, nepadidina moters galimybių planuoti nėštumą, todėl abortų uždrausti neįmanoma iš viso. Galima uždrausti tiktai profesionalius, klinikose atliekamus legalius abortus. Juos uždraudus abortai neišnyksta, o tik nustumiami arba į pogrindį, arba į užsienį“, – teigė akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas.
Prieš keletą metų „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad net 84 proc. šalies gyventojų pateisintų abortą. Žmonių manymu, tai moters apsisprendimo teisė. Ir tik mažiau nei dešimtadalis nepritaria.
Statistikos duomenimis, abortų skaičius Lietuvoje kasmet stabiliai mažėja. Pavyzdžiui, 2007 m. moterų sprendimu jų atlikta per 8,5 tūkst., o jau 2016 m. nėštumo nutraukimo atvejų sumažėjo daugiau nei perpus.
„Jauno amžiaus mergaitės ir moterys, tų abortų skaičius daromas joms yra mažėjantis ir ne tik vienetais, bet kartais. Tai čia tikrai yra gana nebloga tendencija, ir tikimės, kad ateisime iki tokios ribos, kada neturėsime tokių atvejų“, – pasakojo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Jis sako, kad ministerija nepritaria įstatymui, drausiančiam abortus.
„Draudimas tikrai neišspręs klausimų, juolab, kad kriminalizuojant tokius dalykus iškiltų visa eilė problemų. Ne veltui yra minimas ir Rumunijos pavyzdys, kada buvo uždrausti abortai, buvo kriminalizuoti, tai per eilę metų moterų mirčių, nėščių moterų mirčių skaičius padidėjo septynis kartus. Tai yra tikrai nerimą keliantys rodikliai“, – kalbėjo A.Šešelgis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet visame pasaulyje dėl kriminalinių abortų miršta dešimtys tūkstančių moterų. Šiuo metu siūlymas uždrausti abortus yra Seimo Žmogaus teisių komitete. Rengiamas kreipimasis į Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą. Prašoma jo išvados, ar uždraudus abortus nebus diskriminuojamos moterys. Tik po šios išvados projektas bus teikiamas Seimui.
Europos Taryba jau grūmoja šalims, norinčioms griežtinti abortų sąlygas. O pernai per 90 Europos parlamento narių pareiškė, kad tokie siūlymai ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir neigiamai paveiks moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą.
„Valstybė, vyriausybė, įstaigos įvairios, jau nekalbu apie tai, kur bažnyčia už viso to trauko šniūrelius. Reiškia jie visi save paskelbia aukščiau moters, kaip mūsų Konstitucijos subjekto, teisių. Jie riboja moters teises, jie jas nustato, jie priverstinai jai skiria įstatyminę globą, jie baudžia ją baudžiamuoju įstatymu, jei ji pasielgs priešingai, negu nusprendė kažkokie anoniminiai ir, kaip taisyklė, aš labai atsiprašau, bet tai yra vyrai, tai yra patriarchatas, tai yra žmonės, kurie niekados susidūrė su šia drama“, – sakė Vilniaus moterų namų direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė.
„Tai yra grynai konservatyviosios katalikų bažnyčios ir bendrai religinių institucijų nuostata. Jeigu Seimo narius nerinktų, man atrodo, kas savaitę juos renka į arkivyskupijos kuriją ir ten juos „spavedoja“, tai to dalyko nebūtų“, – svarstė akušeris ginekologas dr. V.Klimas.
„Mano nuomonė, mūsų frakcijos nuomonė, tų, kurie pasiūlė šitą įstatymą, tai šiuo atveju sutampa su tikinčiųjų nuomone“, – kalbėjo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Z.Jedinskis.
Tačiau medikai sako, kad sprendžiant tokius klausimus reikėtų remtis ne religija. O moterims ar poroms suteikti kuo daugiau informacijos, kad jos veiksmingai ir saugiai galėtų planuoti pastojimo laiką ir skaičių, o įvykus neplanuotam nėštumui, saugiai galėtų jį ir nutraukti.
Tačiau, užuot pasirinkęs tokį kelią, Seimas mieliau renkasi draudimus. Ir abortai – ne vienintelis norimas įteisinti draudimas, šią savaitę Seimas ėmėsi sekso reikmenų bei erotikos prekių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį pasiūlymą jau pavadino juokingu.
