Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Medikė paneigia apie gripą sklandančius mitus: kaip efektyviai apsisaugoti?

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sergantis vyras
Sergantis vyras / 123RF.com nuotr.

Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Medikė paneigia apie gripą vyraujančius mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios infekcijos.

„Gripu galima užsikrėsti per kontaktą su sergančiu žmogumi net tada, jei jis nejaučia ligos simptomų, arba jie yra labai nestiprūs. Šis virusas plinta čiaudint, kosint, kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore ir nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Patekęs ant gleivinių, virusas sugeba jas pažeisti, daugintis ir toliau skverbtis į visus organus, aplenkdamas organizmo gynybinius barjerus“, – pasakoja L.Augustinaitė.

Kyla nemenkas pavojus

„Gripu susergama vidutiniškai per 48 val. nuo užsikrėtimo. Didžiausia rizika užsikrėtus ir susirgus gripo infekcija – sunkios komplikacijos ar net mirtis. Dažniausios gripo komplikacijos yra plaučių uždegimas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas. Rečiau galima stebėti itin pavojingas – galvos smegenų ir jų dangalų uždegimo ar širdies raumens uždegimo – komplikacijas“, – sako L.Augustinaitė.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, kai kurioms asmenų grupėms užsikrėsti gripo infekcija ir pasireikšti komplikacijoms rizika yra didesnė. Tai 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, endokrininėmis ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais.

Taip pat asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gripas yra labai pavojingas, nes sukelia šių ligų paūmėjimą. Gripas grėsmingas ir mažiems vaikams.

„Moterys, nėštumo metu susirgusios gripu, yra dažniau hospitalizuojamos, gydomos intensyvios terapijos skyriuje. Gripo sukeltas karščiavimas ar kitos komplikacijos, pavyzdžiui, pneumonija ir dėl jos besivystantis kvėpavimo nepakankamumas, gali tapti tiek kūdikio apsigimimų, tiek hipoksinio smegenų pažeidimo, neišnešiotumo ir cerebrinio paralyžiaus priežastimi“, – galima grėsmę nurodo gydytoja.

123RF.com nuotr./Kosulys
123RF.com nuotr./Kosulys

Vyraujantys mitai

L.Augustinaitė pasakoja, jog apie gripą visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų. Vienas jų, kad antibiotikų vartojimas padės išvengti gripo ar greičiau pasveikti, tačiau tai yra visiškai klaidingas įsitikinimas. Gydytoja paaiškina, jog antibiotikai yra veiksmingi tik bakterinių infekcijų gydymui ir neturi jokio poveikio virusinėms ligoms. Kadangi gripas yra virusinė infekcija, antibiotikai nepadės nei pagerinti savijautos, nei išvengti galimų komplikacijų. Šie vaistai gali būti skiriami tik tada, jei gripas jau komplikavosi į bakterinę infekciją ir tik gydytojo sprendimu.

„Taip pat gana dažnai galima išgirsti mitą apie tai, kad stiprus asmens imunitetas apsaugo nuo užsikrėtimo gripu arba tikima, kad jei niekada nesirgote, negalite užsikrėsti. Deja, imunitetas gripui gali būti įgyjamas dviem būdais: persirgus viruso sukelta liga arba pasiskiepijus. Nors sunkios ligos formos bei komplikacijos dažniau pasitaiko rizikos grupių asmenims, ši liga pakerta ir jaunus, sveikus asmenis“, – sako L.Augustinaitė.

Ji taip pat įspėja apie galimą vaistų gripo simptomams malšinti perdozavimą. Į daugelio jų sudėtį įeina paracetamolis, todėl vartojant jį papildomai, pavyzdžiui, tabletėmis – gali kilti nemenka rizika. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ar kepenų veiklos sutrikimų turintiems asmenims.

„Dar viena dažna kai kurių žmonių klaida – uždelstas kreipimasis į gydytoją. Nustačius gripą, jam gydyti gali būti skiriami priešvirusiniai vaistai, stabdantys viruso dauginimąsi organizme. Visgi, jie nebėra tokie veiksmingi nuo trečios ligos dienos, todėl svarbu kuo anksčiau apsilankyti medicinos paslaugų įstaigoje“, – įvardija medikė.

Vakcinacijos ABC

Gydytojos teigimu, rizika sunkiai susirgti gripu yra daug kartų didesnė nei galimybė, kad po skiepijimosi pasireikš nepageidaujama reakcija, tačiau pamini, jog dažniausiai kylantys pašaliniai poveikiai yra vietinės reakcijos, kurios pasireiškia skausmu, paraudimu, patinimu, ar sisteminės reakcijos: karščiavimas, raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas. Šie nemalonūs reiškiniai dažniausiai yra švelnūs ir praeinantys per keletą dienų.

„Pašalinio gripo vakcinacijos poveikio nereikėtų painioti su sirgimu gripo infekcija, kadangi skiepijant suleidžiamas tik viruso komponentas, o ne pats virusas.

Siekiant apsisaugoti nuo gripo infekcijos ir galimų sunkių komplikacijų, nerekomenduojama skiepytis tik kelioms asmenų grupėms. Tai žmonėms, kurie yra alergiški vištienai, kiaušiniams ar bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai, sunkias reakcijas į ankstesnius skiepus nuo gripo patyrę asmenys, taip pat skiepytis neturėtų tuo metu vidutiniškai ar sunkiai sergantys, karščiuojantys žmonės“, – paaiškina L.Augustinaitė.

Gydytoja pabrėžia, kad gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo besikeičiančių gripo virusų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas siekia 70–90 proc., jei vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripo virusą. Linos Augustinaitės teigimu, imunitetas pasiskiepijus susidaro maždaug per 2 savaites, todėl rekomenduojama vakcinuotis dar prieš prasidedant gripo sezonui.

Ji atkreipia dėmesį, kad saugotis nuo gripo ir kitų šaltuoju sezonu vyraujančių virusinių infekcijų patartina dažnai plaunant rankas, vengiant sąlyčio su sergančiais asmenimis, dėvint medicinines kaukes ar respiratorius, vienkartines pirštines, nesilankant masinio susibūrimo vietose.

Taip pat svarbu kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, o susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių bei likti namuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos